Paklausos ir pasiūlos elastingumo teorija

 1 tema. PAKLAUSOS IR PASIŪLOS ELASTINGUMO TEORIJA Paklausos ir pasiūlos elastingumo kainai samprata 1. Kainos kitimas tuo pačiu laipsniu turi nevienodą poveikį atskirų produktų paklausos arba pasiūlos kiekių pokyčiams. 2. Atskirų produktų paklausos arba pasiūlos kiekiai skirtingai reaguoja į kainos pasikeitimo lygį. Tokios reakcijos įvertinimui ekonomikoje vartojamas specialus terminas (matas), vadinamas paklausos arba pasiūlos elastingumu - kainai; - pajamoms. (gr. elastikos – lengvai prisitaikantis, nepastovus, tamprus) ELASTINGUMAS – tai vieno ekonominio kintamojo dydžio sugebėjimas reaguoti į kito ekonominio dydžio pokyčius. Elastingumas apibūdina paklausos arba pasiūlos reakcijos į kainos pokyčius laipsnį: A. Paklausos elastingumas kainai - tai laukiamas paklausos kiekio (pirkimų apimties) pasikeitimas, pasikeitus produkto kainai. Paklausos elastingumas kainai išreiškia pirkėjų reakciją į kainų pokyčius. B. Pasiūlos elastingumas kainai - tai laukiamas pasiūlos kiekio (pardavimų apimties) pasikeitimas, pasikeitus produkto kainai. Pasiūlos elastingumas kainai išreiškia pardavėjų reakciją į kainų pokyčius. Elastingumo skaičiavimo metodika Elastingumas neturi matavimo vieneto, nes produkto kiekio (Q) ir kainos (P) matavimo vienetai skiriasi tarpusavyje. Jis išreiškiamas koeficientu. 1. Kai norima elastingumą paaiškinti, tada jis išreiškiamas kaip paklausos kiekio (QD) (perkamo kiekio) arba pasiūlos kiekio (QS) (parduodamo kiekio) kitimo procentas, kainai (P) pakitus vienu procentu. 2. Kai norima elastingumą matematiškai apskaičiuoti, tuomet elastingumo koeficientas nustatomas kaip paklausos kiekio (QD) arba pasiūlos kiekio (QS) procentinio pokyčio ir kainos (P) procentinio pokyčio santykis. 3. Elastingumo koeficiento apskaičiavimo rezultatai priklauso nuo atskaitos taško pasirinkimo. Galimi 2 variantai: 3.1. Jei (QD) ir (P) yra nežymūs, tai skaičiuojame jų procentinių išraiškų santykį. Šiuo atveju nustatomas elastingumas paklausos ar pasiūlos kreivės taškui. ED reikšmė yra ( - ), nes veikia paklausos dėsnis (Q ir P kinta priešinga linkme). ES reikšmė yra ( + ), nes veikia pasiūlos dėsnis (Q ir P kinta ta pačia linkme). 3.2. Jei (QD) ir (P) yra žymūs, tai skaičiuojame pagal vidurio taško taisyklę. Šiuo atveju nustatomas elastingumas paklausos ar pasiūlos kreivės atkarpai (intervale). Paklausos elastingumo kainų atžvilgiu koeficientas intervale apskaičiuojamas naudojantis šia vidurio taško taisykle: arba čia: - paklausos elastingumo kainų atžvilgiu koeficientas; - kiekio pokytis (); - kiekio vidurkis (); - kainos pokytis (); kainos vidurkis (). Pasiūlos elastingumo kainų atžvilgiu koeficientas intervale apskaičiuojamas naudojantis taip pat vidurio taško taisykle: arba čia: - pasiūlos elastingumo kainų atžvilgiu koeficientas; - siūlomo prekės kiekio pokytis ; - siūlomo prekės kiekio vidurkis (); - kainos pokytis (; - kainos vidurkis (). Pavyzdys: Aptarkime paklausos elastingumo kainų atžvilgiu koeficiento intervale apskaičiavimą. paveiksle pavaizduota paklausos tiesė . Pereinant iš taško A į tašką B, kaina sumažėjo nuo 20 iki 15 Lt/vnt., t.y. 25 proc. , o perkamų prekių kiekis padidėjo nuo 50 iki 100 vnt., t.y. 100 proc. . Kadangi , tai . Taigi apskaičiavome paklausos elastingumo kainos atžvilgiu intervale AB koeficientą. Čia atskaitos tašku, apskaičiuojant procentinius kainos ir kiekio pokyčius, pasirinktos taško A koordinatės. Paklausos elastingumas kainos atžvilgiu gali būti skaičiuojamas pereinant iš taško B į tašką A. Šiuo atveju kaina padidėjo nuo 15 iki 20 Lt/vnt., t.y. 33,3 proc. (), o perkamų prekių kiekis sumažėjo nuo 100 iki 50 vnt., t.y. 50 proc. (). Tuomet . Tai paklausos elastingumo kainos atžvilgiu intervale BA reikšmė, kai atskaitos tašku pasirinktas taškas B. Apskaičiuotasis paklausos elastingumo kainų atžvilgiu koeficientas yra nevienodas: ir , tačiau abiem atvejais paklausa yra elastinga. Taigi paklausos elastingumas kainos atžvilgiu pirmuoju atveju buvo skaičiuojamas prekių kainai mažėjant, o antruoju – didėjant. Taip apskaičiuotas paklausos elastingumas priklauso nuo kainų kitimo krypties (didėjimo, mažėjimo). Norint išvengti šios painiavos, vartojami prekių kiekio ir kainos vidurkiai. Tuomet paklausos elastingumo kainų atžvilgiu koeficientą intervale apskaičiuojame pagal aukščiau pateiktą vidurkio formulę. 4. Pagal paklausos elastingumo kainai koeficiento reikšmę skiriami šie elastingumo tipai: 4.1. Absoliutus paklausos elastingumas (ED ). Jis esti tuomet, kai be galo mažas produkto kainos procentinis pokytis sąlygoja didelį perkamų produktų kiekio procentinį pokytį. Šiuo atveju net ir mažiausias produkto kainos procentinis pokytis, sumažins perkamų produktų kiekį rinkoje. Kai , tai . 4.2. Santykinis paklausos elastingumas (ED >1). Jis esti tuomet, kai norimo pirkti produktų kiekio procentinis pokytis yra didesnis už kainos procentinį pokytį. Pvz., jei kainai padidėjus 10 proc. perkamų produktų kiekis sumažėja 20 proc., =-20/10=-2. Kai QD > P, tai ED >1. 4.3. Pavienis (vienetinis)paklausos elastingumas (ED = 1). Jis esti tuomet, kai tam tikras kainos procentinis pokytis sukelia tokį pat perkamo produktų kiekio procentinį pokytį. Pvz., jei kaina padidėja 10 proc., produktų paklausos kiekis sumažėja taip pat 10 proc., = -10/10 = -1. Kai QD = P, tai ED =1. 4.4. Santykinis paklausos neelastingumas (01). Tai reiškia, kad produktų kiekio procentinis pokytis yra didesnis už kainos procentinį pokytį 6.2. Paklausa arba pasiūla yra pavienio elastingumo kainai (E = 1). Tai reiškia, kad produktų kiekio procentinis pokytis yra lygus kainos procentiniam pokyčiui. 6.3. Paklausa arba pasiūla yra neelastinga kainai (01 E=1 Elastingumo tipas Neelastinga Elastinga Pavienio elastingumo Elastingumas ir nuožulnumas 1. Elastingumo ir nuožulnumo (statmenumo) sampratos nesutampa. Elastingumas nustatomas procentinių dydžių santykiu, o nuožulnumas – absoliutinių dydžių santykiu. 2. Elastingumas ir nuožulnumas sutampa tik dvejuose taškuose – ordinatės ašyje (žr. brėž. taškas O) ir abscisės ašyje (žr. brėž. taškas A). 3. Nubrėžus keletą kreivių vienoje koordinačių sistemoje galima nustatyti elastingumą pagal kreivių nuožulnumą: elastingesnė yra ta paklausos ar pasiūlos kreivė, kuri yra labiau nuožulnesnė; ir priešingai, mažiau elastinga yra ta paklausos ar pasiūlos kreivė, kuri yra mažiau nuožulnesnė (yra labiau statesnė). 4. Vienos kreivės visuose taškuose (išskyrus taškus O ir A) elastingumas yra skirtingas, kai tuo tarpu nuožulnumas yra vienodas. Tai galima paaiškinti TATO taisykle (žr. 3 pav.). 3 pav. Elastingumas ir nuožulnumas TATO taisyklė: EdT = = 1; EdM = 1. Paklausos elastingumas kainų atžvilgiu ir kreivės nuolydis Paklausą grafiškai gali vaizduoti tiesė ar kreivė, jų nuolydžiai gali būti įvairūs. Kyla klausimas, ar galima iš paklausos kreivės (tiesės) nuolydžio spręsti apie paklausos elastingumo kainų atžvilgiu lygį? Paaiškinsime tai plačiau. 4 pav. nubrėžtos paklausos tiesės (kreivės) D, turinčios skirtingą nuolydį. 4 pav. Paklausos elastingumas ir kreivės nuolydis Paklausos kreivės nuolydis (statmenumas) yra matuojamas absoliutaus kiekio pokyčio () ir kainos pokyčio () santykiu. Tuo tarpu paklausos elastingumas kainai priklauso nuo kainos () ir kiekio () procentinių pokyčių santykio. 4 pav. (a) grafike pavaizduota kintamo nuolydžio paklausos kreivė D, (lygiašonė hiperbolė), kurios elastingumo koeficientas visuose kreivės taškuose lygus vienetui. 4 pav. (b) grafike paklausą vaizduoja tiesė D. Jos nuolydis pastovus, bet elastingumas kinta, t.y. mažėja leidžiantis paklausos tiese D žemyn. Atkarpos AC dalyje paklausa yra elastinga (), o atkarpos CH - neelastinga (). Netoli taško A elastingumas neapibrėžtai didelis. Taip yra todėl, kad šios tiesės viršuje (taškas A) labai mažas kainos pokytis () dalijamas iš didelio absoliutaus dydžio , o kiekio pokytis () dalijamas iš mažo absoliutaus dydžio . Taigi paklausos elastingumas taške A yra lygus dideliam procentiniam pokyčiui, padalytam iš labai mažo procentinio pokyčio. Todėl A taške . Netoli taško H situacija yra priešinga: labai mažas procentinis pokytis dalijamas iš labai didelio procentinio pokyčio, todėl . 4 pav. (c) grafike pavaizduota vertikali paklausos tiesė D, kurios =0. Nepriklausomai nuo kainos pokyčio pokytis visada lygus nuliui. 4 pav. (d) grafike paklausą vaizduoja horizontali tiesė D, kurios . Pasiūlos elastingumas kainų atžvilgiu ir kreivės nuolydis Pasiūlą grafiškai gali vaizduoti tiek tiesė, tiek kreivė. Pasiūlos kreivės nuolydis yra matuojamas absoliutaus kiekio pokyčio () ir kainos pokyčio () santykiu. Tuo tarpu pasiūlos elastingumas kainų atžvilgiu priklauso nuo kainos () ir kiekio () procentinių pokyčių santykio. 5 pav. Pasiūlos elastingumas ir kreivės nuolydis 5 pav. (a) grafike pasiūlą vaizduoja tiesės , kurių nuolydžiai skirtingi, tačiau elastingumo kainų atžvilgiu koeficientai visose tiesėse yra vienetiniai. . 5 pav. (b) grafike pasiūlą vaizduoja nepastovaus nuolydžio kreivė S, kurios elastingumas kinta: mažėja kreivei kylant į viršų. Pasiūlos kreivė yra elastinga tik nedidelėje jos dalyje ir neelastinga - likusioje dalyje. . Jeigu pasiūlą vaizduoja horizontali tiesė, tai visoje tiesėje . Jeigu pasiūlą vaizduoja vertikali tiesė, tai . Taigi pasiūlos elastingumo kainų atžvilgiu negalima tapatinti su pasiūlos kreivės nuolydžiu. Paklausos elastingumas ir bendrosios pajamos 1. Paklausos elastingumas tiesiogiai susijęs su kainos pasikeitimo poveikiu bendrosioms gamintojo pajamoms (įplaukoms) arba bendrosioms vartotojo išlaidoms: BENDROSIOS PAJAMOS (BPaj) = P x Q 2. Kainos padidinimas bendrąsias pajamas (BPaj) veikia dviem iš dalies viena kitą kompensuojančiomis kryptimis: jeigu (P) didėja, tai (Q) mažėja. Galutinis poveikio rezultatas priklauso nuo paklausos elastingumo, parodančio ir (BPaj) pokyčius. 3. Galima nustatyti ir atvirkščią priklausomybę: žinodami (BPaj) pokyčius, nustatome elastingumo tipą. 4. Paklausos elastingumo ir bendrųjų pajamų ryšio atvejai: 4.1. Jeigu paklausa kainai yra elastinga, tai perkamų produktų kiekio procentinis pokytis yra didesnis už kainos procentinį pokytį (žr. 6 pav., (b) atvejį). Esant elastingai paklausai, (BPaj) padidėja, kai kaina sumažėja. Ir atvirkščiai – esant elastingai paklausai, (BPaj) sumažėja, kai kaina padidėja. arba - jeigu kainų mažėjimas sąlygoja perkamų produktų kiekio augimą ir bendrųjų pajamų didėjimą, tai turime elastingą paklausą : (ED > 1). Tarkime, kaina sumažėjo nuo 20 iki 15 Lt/vnt., o perkamų produktų kiekis padidėjo nuo 4 iki 8 mln. vnt. Šiuo atveju bendrosios pajamos padidėjo nuo 80 iki 120 mln. Lt. Tai rodo, kad elastingos paklausos sąlygomis firmai kainas mažinti yra naudinga. 4.2. Jeigu paklausa kainai yra vienetinio elastingumo, tai perkamų produktų kiekis ir kaina kinta tuo pačiu procentiniu dydžiu (žr. 6 pav., (c) atvejį). Jų kitimai kompensuoja vienas kitą ir todėl (BPaj) nepakinta. Esant vienetinio elastingumo paklausai, (BPaj) nepasikeičia, kai kaina didėja ar mažėja. arba - jeigu kainų mažėjimas sąlygoja atitinkamą perkamų produktų kiekio augimą ir bendrųjų pajamų pastovumą (nesikeitimą), tai turime paklausos vienetinį elastingumą : (ED = 1). Tarkime, kaina sumažėjo nuo 15 iki 10 Lt/vnt., dėl ko produktų kiekis padidėjo nuo 8 iki 12 mln. vnt. Šiuo atveju firmos bendrosios pajamos nepasikeitė ir sudarė 120 mln. Lt. Taigi esant vienetiniam paklausos elastingumui firma, sumažinusi parduodamų produktų kainą, gauna tokio pat dydžio bendrąsias pajamas. 4.3. Jeigu paklausa kainai yra neelastinga, tai perkamų produktų kiekio procentinis pokytis yra mažesnis už kainos procentinį pokytį (žr. 6 pav., (a) atvejį). Esant neelastingai paklausai, (BPaj) padidėja, kai kaina padidėja. Ir atvirkščiai – esant neelastingai paklausai, (BPaj) sumažėja, kai kaina sumažėja. arba - jeigu kainų mažėjimas sąlygoja nežymų perkamų produktų kiekio augimą ir bendrųjų pajamų sumažėjimą, tai turime neelastingą paklausą : ( 0 1). Toks reguliavimas vykdomas perteklinėse rinkose 6. Nevykdant kainų reguliavimo atsiranda galimybė plėtotis “šešėlinei ekonomikai”. a) paklausa ir pasiūla elastinga b) paklausa ir pasiūla neelastinga kainos atžvilgiu kainos atžvilgiu 9 pav. Elastingumas ir kainų reguliavimas Tarkime, vyriausybė nustatė produkto kainą () žemiau pusiausvyros kainos . Jeigu paklausa ir pasiūla yra elastinga kainų atžvilgiu, tai kainos nukrypimas nuo pusiausvyros kainos sukelia didelį produktų trūkumą. Jeigu paklausa ir pasiūla yra neelastinga kainų atžvilgiu, tai maksimalios kainos nustatymas sąlygos nedidelį prekių trūkumą. Minėtąsias priklausomybes iliustruoja 9 pav. Matome, jog produktų trūkumas, susidaręs A produkto rinkoje (), yra gerokai didesnis nei produktų trūkumas, susidaręs B produkto rinkoje (). Minimaliosios kainos () nustatymo atveju irgi galioja minėtieji dėsningumai: didesnis prekių perteklius rinkoje susidaro () esant elastingai A prekės paklausai ir pasiūlai nei esant neelastingai B prekės paklausai ir pasiūlai (). 2 atvejis. Produktų apmokestinimo padariniai (žr. 10 pav.): 1. Gamintojui mokesčių (pvz., akcizo) įvedimas tolygus atitinkamam kaštų padidėjimui. Padidėję kaštai pastumia pasiūlos kreivę į kairę pusę mokesčio dydžio atstumu. Pasiūlos sumažėjimo mastas priklauso nuo paklauso ir pasiūlos elastingumo kainai: ◦ gamybos apimtys sumažėja labiau, kai pasiūlos elastingumas yra mažesnis negu paklausos elastingumas (ES

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!