Prekių/paslaugų paklausos ir pasiūlos elastingumas

 ĮVADAS Paklausa yra prekių ir paslaugų kiekio, kurį nori ir gali įsigyti (turi tam pakankamai pinigų) pirkėjai, priklausomybė nuo kainos. Kitaip tariant, paklausa yra realus pirkėjų poreikis. Jei vartotojas tik nori pirkti prekę, bet jo pajamų tam neužtenka, tai jo noras nėra paklausa, taip pat ir pakankamas pinigų kiekis prekei pirkti nėra paklausa, jeigu vartotojas nenori jos pirkti. Kainos kitimo ir perkamo prekių ir paslaugų kiekio kitimo rinkoje ryšys gana pastovus, todėl jis paprastai mikro ekonomikoje formuluojamas kaip paklausos dėsnis: prekių paklausos dydis kinta kainų kitimui priešinga linkme, tai yra kuo aukštesnės prekių bei paslaugų kainos, tuo mažesnė jų paklausa, ir atvirkščiai. Prekių paklausa rinkoje priklauso ne tiktai nuo kainų. Pavyzdžiui, kavos vartojimas Lietuvoje didėja didėjant jos kainoms. Tai nepaneigia paklausos dėsnio. Paklausa susijusi ir su kitais “nekaininiais” veiksniais ( mada, skoniu, pajamomis ir kt. ), bet jeigu visus kitus veiksnius laikome nekintamais, kaina lemia paklausos dydį. Pasiūla – prekių kiekis, kurį pardavėjai nori ir gali parduoti tam tikromis kainomis. Kadangi pasiūla yra tiesiogiai susijusi su kaina, todėl pasiūlos dėsnis formuluojamas taip: prekių pasiūlos kiekis kinta kainų kitimo linkme – prekių kainoms didėjant, atitinkamai didėja ir pasiūla, o kainoms mažėjant – pasiūla mažėja. Tai priklauso nuo gaunamo pelno dydžio. Pasiūla didėja didėjant prekės kainai, o mažėja jai mažėjant dėl atitinkamo įmonės, gaminančios tą prekę, pelno kitimo; didėjant prekės kainai, o gamybos kaštams liekant tokiems pat, gamybos priemonių savininkas gauna didesnį pelną, todėl jis didina tos prekės gamybą ir pardavimą kitų, nepabrangusių prekių sąskaita. Be to, ir kiti gamintojai imasi gaminti pabrangusią prekę, nes tai sąlygoja jų pajamų augimą. DĖSTYMAS Tam tikros prekės kainos pasikeitimas sukelia šios prekės paklausos apimties ir pasiūlos apimties pasikeitimą, esant visiems kitiems veiksniams nekintantiems. Tačiau kainos kitimas nevienodai veikia įvairių prekių paklausos ir pasiūlos apimtį. Žmonės skirtingai reaguoja į tam tikrų prekių kainų pokyčius. Mėginant nustatyti, kokiu mastu keičiasi paklausos ir pasiūlos apimtis pasikeitus kainai, vartojama elastingumo sąvoka. Elastingumas – tai rodiklis, kuris apibūdina pirkėjų ir pardavėjų reakciją į kainų pokyčius. Ekonomistai skiria paklausos elastingumą ir pasiūlos elastingumą. Paklausos elastingumas apibūdina pirkėjų reakciją į kainų pasikeitimus, o pasiūlos elastingumas rodo pardavėjų reakciją į kainų pokyčius. Elastingumą galima apskaičiuoti.Paklausos ir pasiūlos elastingumo kainai koeficientai apskaičiuojami tokiu būdu: ED = %QD / %P; ES = %QS / %P; čia % - procentinis pokytis. Paklausos elastingumas kainai ir pasiūlos elastingumas kainai apskaičiuojami vienodai. ED – paklausos elastingumas. ES – pasiūlos elastingumas. QD – paklausos apimties pokytis. QS – pasiūlos apimties pokytis. P – kainos pokytis. Taip skaičiuojamas elastingumas tam tikrame paklausos kreivės taške. Toks elastingumas atitinkamai vadinamas taško elastingumu. Paklausos apimtis paprastai keičiasi kainos kitimui priešinga linkme. Taigi paklausos elastingumas kainai visada yra neigiamas. Tai kartais sukelia tam tikrų problemų. Todėl ekonomistai susitarė ignoruoti minuso ženklą lygindami elastingumus ir paprastai žymėti tik absoliutų paklausos elastingumo dydį. Tai padeda išvengti galinčios kilti painiavos. Elastingumo rūšys, jų grafinė išraiška. Ekonomistai skiria keletą tam tikrų paklausos ir pasiūlos elastingumo atvejų. 1.Absoliutus elastingumas – padėtis, kai labai mažas kainos procentinis pokytis sukelia labai didelį paklausos apimties ar pasiūlos apimties procentinį pasikeitimą. Šiuo atveju sakoma, kad paklausos kreivė yra visiškai elastinga arba “be galo” elastinga ( E∞ ). P P1 P2 D P1 P2 S Q Q 2.Kitas kraštutinis atvejis – absoliutus neelastingumas. Šiuo atveju, kainai sumažėjus arba padidėjus, paklausos ir pasiūlos apimtis nekinta. Absoliutus neelastingumas vaizduojamas vertikalia linija, o elastingumo koeficientas lygus nuliui ( E=0 ). Tokia paklausa gali būti tada kai prekė yra gyvybiškai svarbi vartotojui ( pavyzdžiui, tam tikri vaistai sergančiam žmogui ). Tačiau ir šiuo atveju paklausa gali būti visiškai neelastinga tol, kol prekės kaina neviršys vartotojo biudžeto. P D P S Q Q Q1 Q1 3.Santykinis elastingumas – tai padėtis, kai tam tikras kainos procentinis pokytis sukelia didesnį paklausos ar pasiūlos apimties procentinį pasikeitimą ( E>1 ). P P S P1 P1 P2 D P2 Q Q Q1 Q2 Q2 Q1 4.Vienetinis elastingumas – tai padėtis, kai kainos procentinis pokytis sukelia tokį patį paklausos ar pasiūlos apimties procentinį pasikeitimą ( E=1 ). P P P1 P1 P2 P2 D S Q1 Q2 Q Q2 Q1 Q 5.Santykinis neelastingumas – tai padėtis, kai kainos procentinis pokytis sukelia mažesnį paklausos ar pasiūlos apimties procentinį pasikeitimą ( 0

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!