Išsamus pasiruošimas mikroekonomikos atsiskaitymui

Ekonomikos teorijos samprata 1. Ekonomikos problemos, gamybos ištekliai. Ekonomika – mokslas, padedantis iš visų ribotų išteklių panaudojimo alternatyvų pasirinkti geriausią. Ekonomikos teorija – visas ekonomikos mokslo sistemos pagrindas. Ji skirstoma į mikroekonomiką(nagrinėja pagrindinių, ekonomiką sudarančių elementų – individualių vartotojų, įmonių, išteklių savininkų elgseną) ir makroekonomiką(tiria bendrą ekonomikos veikimą, naudojasi suvestiniais rodikliais(BVP, infliacijos tempas, nedarbo lygis, pinigų pasiūla, darbo našumas, valstybės biudžetas, užsienio prekybos balansas ir kt.). Žmonių poreikiai neriboti, o ištekliai riboti – tai pagrindinė ekonomikos problema. Siekiant patenkinti žmonių poreikius, vykdoma ūkinė veikla, gaminamos materialinės vertybės. Poreikiai – žmonių biologinės ir socialinės prigimties sąlygotos reikmės. Poreikiai yra: 1. Materialiniai – fiziologiniai(maistas, apranga, mašina, butas); 2. Dvasiniai – socialiniai(žinios, išsilavinimas, valdžios siekimas); 3. Nematerialūs sielos poreikiai(meilė, saugumas). Poreikiai yra susiję tarpusavyje ir sudaro sistemą. Vienų poreikių patenkinimas priklauso nuo kitų poreikių patenkinimo. Ši priklausomybė yra ne tik fizinė, bet ir ekonominė. Ūkinės veiklos plėtojimas kuria naujus produktus ir skatina atsirasti naujiems poreikiams. Todėl jų tenkinimas sudaro palankias sąlygas ekonomikai plėtoti. Verslumas Darbo jėga Žemė Kapitalas Kapitalas 1 pav. Gamybos ištekliai 2. Nepakankamumas ir pasirinkimas – gamybos galimybių kreivė. Kadangi ekonomikos problema yra išteklių trūkumas, tai kiekvienas jų, panaudotas vienu būdu, negali būti panaudojamas kitoms prekėms ar palaugoms gaminti. Esant ribotiems ištekliams, gamintojas yra priverstas rinktis, kaip jis naudos savo išteklius. Kiekvieną variantą galima įvertinti alternatyviais kaštais. Išteklių naudojimo alternatyvieji kaštai yra tas vertės dydis, kurį būtų galima sukurti naudojant išteklius kitu, geresniu negu pasirinktas, būdu. Alternatyvieji kaštai sudaro prielaidas kiekvienam ūkio subjektui veikti pačiu racionaliausiu būdu, t.y. pasirinkti tokį išteklių naudojimo variantą, kuris duotų didžiausią naudą. Pasirinkimo problema detalizuojama ką gaminti, kaip gaminti ir kam gaminti. RINKOS MECHANIZMAS 1. Ekonomikos sistemos Pagrindinių klausimų ka, kaip ir kam gaminti sprendimas priklauso nuo susiformavusios ekonominės sistemos. Ekonominės sistemos: • Tradicinė; • Kapitalistinė(privati nuosavybė); • Planinė – komandinė(valstybės nuosavybė); • Mišri rinkos ekonominė sistema. Mišrios ekonominės sistemos bruožai: • Privati nuosavybė ir nuosavybių įvairovė; • Ekonominė laisvė; • Konkurencija. Daugelį sprendimų priima vyriausybė. 2. Rinkos ekonomikos apibūdinimas. Rinka – sudėtingas ekonominis reiškinys, kuris apima ekonominius ryšius tarp pirkėjų ir pardavėjų. Ką, kaip ir kam gaminti sprendžia rinka: 1. Ka gaminti? Šią ekonominę problemą sprendžia nusistovėjusios rinkoje produktų ir išteklių kainos. 2. Kaip gaminti? Rinkos mechanizmas nukripia išteklius į tas ūkio šakas, kurių produkcija turi paklausą, pelningą gmybą. 3. Kam gaminti? Bet koks produktas rinkoje paskirstomas atsižvelgiant į vartotojų galimybes ir norus sumokėti už šį produktą tam tikrą rikos kainą. Kainų f-jos: • Suteikti informaciją ekonomikos subjektams; • Suderinti ekonomikos subjektų sprendimus, lemiančius gamybą ir vartojimą; • Apriboti vartojimą ir pranešti apie neracionalų visuomenės išteklių naudojimą; • Skatinti ir parodyti, kur gamintojas, investuodamas pinigus, gali gauti didesnį pelną, o vartotojas sutaupyti pinigų, pradėjęs vartoti kitą prekę. Rinkos vaidmuo geriausiai atsiskleidžia per jos f-jas. Rinkos f-jos: • Tarpinikas tarp vartotojų ir gamintojų. Susieja gamybą ir vartojimą į vientisą reprodukcijos procesą; • Išryškėja prekių ir paslaugų visuomeninis naudingumas ir gamybos sąnaudų visuomeninis pripažinimas; • Skatina ekonomikos augimą, nes pašalina nuostolingas, nekonkurentiškas įmones; • Per kainų mechanizmą užtikrina, kad gamybos apimtis ir struktūra atitiktų vartotojų paklausą; • Skatina neatsilikti nuo mokslo techninės pažangos. Rinka klasifikuojama pagal įvairius kriterijus: • Pagal geagrafinę padėtį; • Pagal konkurencingumo laipsnį: • Tobuloji rinka; • Monopolija; • Monopolinė konkurencija; • Oligopolija. 3. Rinkos privalumai ir trūkumai. Privalumai: • Skatina žmones įsigyti daugiau žinių ir kelti kvalifikaciją; • Suteikia pasirinkimo laisvę; • Informuoja gamintojus ir vartotojus apie esančias sąlygas ir jų pasikeitimus; • Būdingas lankstumas ir greita adaptacija prie besikeičiančių sąlygų; • Skatina optimaliai mokslo ir technikos pasiekimus. Trūkumai: • Neužtikrina žmonių užimtumo ir negali vykdyti pajamų paskirstymų; • Neturi aplinkos apsaugos ekonominio mechanizmo; • Neskatina kolektyvinio naudojimo prekių ir paslaugų gamybos. PAKLAUSA IR PASIŪLA. ANALIZĖS PAGRINDAI 1. paklausa ir ją lemiantys faktoriai. Pirkėjų ir pardavėjų tarpusavio santykiai rinkoje reiškiasi per paklausą ir pasiūlą. Paklausa – noras ir galimybės įsigyti prekę tam tikru laiku ir atatinkama kaina. Paklausos tyrimas – svarbiausias informacijos šaltinis, valdant gamybos procesą. Informacija reikalinga tiek verslininkams, tiek vyriausybės organams, vertinant bendrą ekonominę būklę, bei laukiamas įplaukas iš pardavimo mokesčių. Eoknominėje analizėje laukiama paklausa suprantama ne kaip fiksuotas prekių skaičius, o kaip kiekis sąlygojamas keleto tarpusavyje susijusių veiksnių. Jie yra: 1. kaina; 2. pajamos; 3. reklama; 4. kokybė; 5. mada; 6. sezoniškumas; 7. pakaitalai ir kt. Visi veiksniai paklausą veikia skirtingai, priklausomai nuo produkto tipo, bei analizuojamo laikotarpio. Kainos ir paklausos priklausomybę galima atvaizduoti grafiškai: Kaina(P) Lt/mėn A A1 B1 B Perkamas prekių kiekis(q) vnt./mėn. A-B - paklausa A1-B1 – pasiūla Paklausos kreivė rodo atvirkštinę kainos ir kiekio priklausomybę. Paklausos dėsnis teigia, kad kainai didėjant, paklausa mažėja, o kainai pažėjant – didėja. 2. Pasiūla ir ją lemiantys faktoriai. Pasiūla – gamintojo noras parduoti savo produkciją atatinkama kaina ir tam tikroje vietoje. Prekių kiekį, kurį konkrečiu momentu siūloma parduoti, reikia skirti nuo to momento susikaupusių prekių atsargų. Greitai gendančių prekių atsargos ir pasiūla linkusios sutapti, nes tokios prekės negali būti ilgai laikomos šalia rinkos. Patvarių prekių pasiūla yra tik maža turimų prekių kiekio dalis. Pasiūlą veikiantys veiksniai keičiasi. Veiksniai, galintys daryti įtaką pasiūlai yra: • Gamtinės – klimatinės sąlygos; • Sąnaudos(jei gaminamo produkto kaštai sumažėja, gamintojas į rinką gali pateikti daugiau prekių. Gamybos kaštams kylant – priešingai – pasiūla mažėja); • Technologijos(patobulintos technologijos sumažina gamybos kaštus. Esant mažiems kaštams, kiekvienas gamintojas norės pateikti rinkai kuo daugiau prekių, nesvarbu kokia kaina); • Tarpusavyje susijusių prekių kainos(pakaitalai – substitutai); • Ateities lūkesčiai. Pasiūlos kiekis matuojamas siūlomu prekių kiekiu per laiko vienetą. Kainos ir pasiūlos kiekio priklausomybę galima atvaizduoti grafiškai(prie paklausos). Pasiūlos kreivė rodo tiesioginę priklausomybę tarp kainos ir kiekio. Pasiūlos dėsnis teigia, kad kainai didėjant, pasiūla taip pat didėja, o kainai mažėjant – mažėja. Pasiūlos f-ja rodo pasiūlos priklausomybę nuo ja lemiančių veiksnių. Pasiūlos kiekio reakcija į kainos pokyčius yra skirtinga įvairiais laikotarpiais. Labai svarbi rinkos ekonomikos prielaida yra pasiūlos jautrumas – gamintojo sugebėjimas reaguoti į atsiveriančias naujas galimybes gauti pelną. 3. Pusiausvyra rinkoje. Pusiausvyra rinkoje yra tada, kai prekių ir paslaugų pasiūla ir oaklausa yra lygios(grafike susikirtimo taškas). 4. Paklausos ir pasiūlos elastingumas. Tyrinėjant rinką ir prognozuojant pasikeitimus, svarbu nustatyti, kaip pasikeis atskirų prekių ir paslaugų pasiūla , pasikeitus kainai. Šiems priklausomybės ryšiams įvertinti naudojama sąvoka elastingumas. Jis parodo vieno kintamo dydžio reagavimo laipsnį į kito kintamo dydžio(kainos) pasikeitimą.paklausos elastingumas kainos atžvilgiu nustatomas pagal formulę: Jeigu pirkėjai jautriai reaguoja į kainos pokyčius, paklausa yra elastinga. Kai pirkėjas reaguoja silpnai arba visai nereaguoja paklausa neelastinga. Neelastinga paklausa – pirmo būtinumo prekių. Jei paklausos elastingumo koeficientas daugiau už vieną – paklausa elastinga, nes norimo pirkti prekių kiekio procentinis pokytis yra didesnis už kainos procentinį pokytį. Jei elastingumo koeficientas mažesnis už vieną – paklausa neelastinga, nes norimo pirkti prekių kiekio procentinis pokytis yra mažesnis už kainos procntinį pokytį. Jei elastingumo koeficientas lygus vienam – paklausa vienetinio elastingumo, tai reiškia, kas norimo pirkti prekių kiekio procentinis pokytis lygus kainos procentiniam pokyčiui: =1 – vienetinis elastingumas >1 – elastinga 1, pajamos sumažėja, tai rodo, kad neelastingos paklausos sąlygomis, firmai kainos mažinti netikslinga. 2. Kai BK; 2. kai BPKK. Ekonominis pelnas mažiau už nulį; 3. kai BP

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!