Geras pasiruošimas mikroekonomikos egzaminui

4 TEMA 4.1. Vartotojo prioritetai ir pasirinkimas Poreikio patenkinimas - tai žmogaus pasitenkinimo ar nepasitenkinimo būsena, kurią jis nori pratęsti arba nutraukti. Prioritetas - tai žmogaus noro, svajonės, simpatijos ar antipatijos vieta pirmenybių skalėje. Prekės ar paslaugos vartojimo teikiamas pasitenkinimas vadinamas naudingumu. Bendras prekių ar paslaugų vartojimo teikiamas pasitenkinimas vadinamas bendruoju naudingumu (MU) Papildomas naudingumas, gautas vartojant papildomą prekės ar paslaugos vienetą, vadinamas ribiniu naudingumu. Mažėiančio ribinio naudingumo dėsnis: didėjant vartojamos prekės kiekiui, lėtėja bendrojo naudingumo didėjimo tempas, nes kiekvienas papildomas vartojamos prekės ar paslaugos vienetas teikia mažėjantį naudingumą. 4.2. Naudingumo funkcija Naudingumo dydis priklauso nuo suvanoto prekių ir paslaugų kiekio: TU=f(Q) Ribinį naudingumą galime apskaičiuoti: MU = TU Funkcijos geometrinėje interpretacijoje ribinį naudingumą rodo bendrojo naudingumo kreivės nuolydis. Bet kuriame kreivės intervale: Bet kuriame kreivės intervale: 4.3. Vartotojo abejingumo kreivės [vairių prekių rinkinys, apimantis atitinkamą prekių kiekių derinį, vadinamas vartotojo prekių krepšeliu, kurį pirkėjas įsigyja vartoti per tam tikrą laikotarpį. Kreivė, rodanti du pasirenkamų prekių kiekių derinius, kurių kiekvienas teikia vienodą bendrąj į naudingumą, vadinama vartotojo abejingumo kreive (I). abejingumo kreivė prekėms pakaitams abejingumo kreivė prekėms komplektams 4.4. Ribinė pakeitimo norma Vienos rinkinio prekės kiekis, kurio vartotojas atsisako norėdamas padidinti kitos prekės kiekį rinkinyje ir išlaikyti tą patį rinkinio naudingumą, vadinamas ribine pakeitimo norma. 4.5. Vartotojo biudžetas Piniginės pajamos, skirtos ir išleistos prekėms bei paslaugoms pirkti, vadinamos vartotojo biudžetu Priklausomybė tarp vartotojo pajamų dydžio ir prekių bei paslaugų kiekių ir kainų sandaugų sumos vadinama vartotojo biudžeto funkcija M = (QAxPA)+(QBxPB) Prekių kiekių, sudarančių rinkinį, tarpusavio priklausomybė, sąlygota tų prekių kainų ir vartotojo pajamų, koordinačių sistemoje vadinama biudžeto tiese. Biudžetinės tiesės apribotas plotas koordinačių sistemoje vadinamas vartotojo biudžeto sistema. 4.6. Vartotojo naudingumo maksimizavimas Vartotojo elgsenos abejingumo ir vartotojo biudžeto funkcijų priklausomybė, pasirenkant ir perkant prekių rinkinį, labiausiai tenkinantį vartotojo poreikius, vadinama vartotojo naudingumo maksimizavimo funkcija. Engelio dėsnis Engelio dėsnis teigia, kad vartotojai yra linkę išleisti didėjantį bet kokių papildomų pajamų kiekį prabangos prekėms ir mažesnius kiekio prieaugius kasdienio vartojimo reikmenims. 4.7. Pajamų poveikis Realiųjų vartotojo pajamų pasikeitimas dėl prekių kainų pasikeitimo vadinamas pajamų poveikiu, sąlygojančiu prekės vartojimo ir paklausos pokyčius. Vienos prekės pakeitimas kita preke, kuris kyla iš jų kainų santykinio pokyčio, vadinamas pakeitimo poveikiu, sąlygojančiu prekės vartojimo ir paklausos pokyčius. 4.7. Pajamų ir pakeitimo poveikiai Ekonomikos teorijoje tokia situacija vadinama Gifeno paradokso vardu. Prekė, kurios paklausos kiekis, didėjant kainai, didėja, o ne mažėja, vadinama Gifeno preke. 5 TEMA 5.1. Firmų tipai Firmos klasifikuojamos pagal įvairius požymius: gatavos produkcijos paskirtį; naudojamos žaliavos pobūdį; dydį; veikos geografiją. 1. Individuali firma yra individualaus savininko firma, priklausanti vienam fiziniam asmeniui arba šeimai. Yra atsakoma visu asmeniniu turtu. 2. Partnerinė (arba ūkinė) firma - tai kelių žmonių ar juridinių asmenų bendra komercinė-ūkinė veikla su bendru firmos vardu ir sujungtu savo turtu. Lietuvoje funkcionuoja tikrosios (kiekvienas atsako savo visu turtu) ir komandinės (atsako dalimi savo turtu) bendrijos. 3. Akcinė bendrovė (AB, UAB) -juridiškai savarankiška firma, kurios kapitalas padalytas tarp akcininkų. Akcijų turėtojai - fiziniai ir juridiniai asmenys - turi nuosavybės teisę į akcijas ir išvengia neribotos atsakomybės pavojaus. 4. Valstybinė įmonė (VĮ) -valstybinės nuosavybės teise priklauso Lietuvos valstybei arba vietos savivaldybei ir pagal specialius įstatymus pripažinta nepriklausomu juridiniu vienetu. 5. Bendra įmonė - ūkinio-teisinio bendradarbiavimo su užsienio partneriu forma, kai sukuriama bendra gamybos bazė ir gaminama produkcija arba teikiamos paslaugos, kurios yra bendra dalyvaujančių partnerių nuosavybė. Individualių firmų pranašumai: Paprasta steigimo procedūra, Paprasta organizacija: sprendimus priima pats savininkas. Individualių firmų trūkumai: Neribota turtinė atsakomybė. Ribotos galimybės didinti kapitalą. Savininkui mirus, firma likviduojama. Ne visada yra galimybės samdyti kvalifikuotus specialistus. Partnerinių firmų pranašumai: Didesnė valdymo atsakomybė. Darbus galima pasiskirstyti. Partnerinių firmų trukumai: Neribota turtinė atsakomybė. Sudėtingesnė organizacija, gali atsirasti nepasitikėjimas ir kilti konfliktas tarp narių. Nepakankamai didelės finansavimosi galimybės. Vienam iš partnerių mirus, firma likviduojama. Akcinių bendrovių pranašumai: Ribota turtinė atsakomybė. Vienam iš savininkų pasitraukus, AB ir toliau egzistuoja. Didelės kapitalo didinimo galimybės. Sudėtingesnė verslo organizavimo forma. Akcinių bendrovių trukumai: Dvigubas pajamų apmokestinimas: kaip korporacijos ir kaip akcininkų pajamų. Sudėtingas valdymas. 5.2. Gamybos veiksniai: Gamyba - procesas, kuriame gamybos ištekliai naudojami produktų ir paslaugų gamybai. Gamybos ištekliai - ištekliai, kuriuos firma panaudoja kaip sąnaudas prekei pagaminti. Žemė - natūralus gamybos veiksnys, kuris yra gamtos duotas ir pats savaime nėra žmogaus veiklos rezultatas. Darbas (L) - žmogaus fiziniai ar protiniai sugebėjimai, panaudoti prekių ir paslaugų gamyboje. Kapitalas (K) - pastatai, įrenginiai ir kitos anksčiau pagamintos prekės, vartojamos kitų prekių gamyboje. Trumpasis laikotarpis firmos veikloje -tai abstraktus laiko tarpas, kai firmos naudojami kai kurie gamybos veiksniai yra pastovūs, o produkcijos apimtis kinta keičiant sunaudotų kintamųjų gamybos veiksnių kiekį. Ilgasis laikotarpis firmos veikloje - tai abstraktus laiko tarpas, kuomet keičiasi visi firmos naudojami veiksniai. Per ilgą laiką firma gali keisti naudojamą gamybos metodą ir įsigyti papildomai įrenginių ar gamybos patalpų, kurie atitiktų naujas gamybos sąlygas. 5.3. Gamybos funkcija Gamybos funkcija parodo, kiek darbo, kapitalo bei kitų gamybos veiksnių ir kokiomis proporcijomis sunaudojama norint pagaminti maksimalų produkcijos kieki Q=f(L,K) Gamybos funkcija, izokvantė. Sujungus taškus atitinkančius vienodą gaminamo produkto kiekį (Q=210) gaunama kreivė. Izokvantė - koordinačių sistemos kreivė, rodanti įvairius gamybos veiksnių sąnaudų derinius, kurie gali būti panaudoti gaminant apibrėžtą produkto kiekį. 5.4. Bendrasis produktas Bendrasis produktas: Firmos gamybos rezultatams apibudinti vartojamos sąvokos: Bendrasis produktas (TP) - produktų kiekis, pagamintas naudojant visus gamybos išteklius per tam tikrą laikotarpį. Vidutinis produktas (AP) - tai bendrojo produkto dalis, tenkanti vienam kurio nors gamybos veiksnio sąnaudų vienetui. APL=TPL/L, kai K = const APK=TPK/K, kai L = const Ribinis produktas (MP) - bendrojo produkto pokytis, pasikeitus kurio nors gamybos veiksnio sąnaudoms vienu vienetu. MPL=ΔTPL/ΔL, kai K = const MPK=ΔTPK/ΔK, kai L = const Išskiriamos 3 g-bos stadijos: I stadija. Prasideda nuo gamybos pradžios, kai L=0, ir tęsiasi tol, kol L=L,, o APL didėja ir pasiekia max. II stadija. Prasideda nuo to momento, kai APL yra didžiausias, ir tęsiasi, kol MPL pasidaro = 0 III stadija. Šioje stadijoje MPL yra neigiamas, nes tą patį kiekį galima pagamini mažesnėmis sąnaudomis. 5.5. Ribinė techninė keitimo norma Ribinė techninio keitimo norma (MRTS), kai keičiamas kapitalas darbu, nustatoma kapitalo kiekiu, kurį gali pakeisti, nepakeitus gamybos apimties, kiekvienas papildomas darbo vienetas: MRTSLK =-ΔK/ΔL 6 TEMA 6.1. Alternatyvieji kaštai Išteklių naudojimo tam tikram tikslui alternatyvieji kaštai matuojami nauda ar pajamomis, kurios būtų gautos naudojant tuos išteklius kitam, geriausiam iš galimų, tikslui. Buhalteriniai kaštai (aiškūs) - tai firmos piniginės išlaidos darbo užmokesčiui, paiūkanoms, mokesčiams sumokėti, žaliavoms, kurui, įrenginiams pirkti ir pan. Jie įrašomi į apskaitos knygas, todėl tai buhalteriniai kaštai. Numanomieji - tai nuosavų gamybos išteklių naudojimo kaštai, matuojami pajamomis (nauda), kurias galima būtų gauti kitu, geriausiu, būdu. Buhalterinis pelnas yra bendrinu pajamų ir buhalterinių kaštų skirtumas. Ekonominis pelnas - tai lėšos, kurios lieka atskaičiavus iš bendrųjų pajamų visus kaštus - buhalterinius ir numatomus. 6.2. Kastų funkcija Kaštu funkcija nusako ryšį tarp produkcijos apimties ir mažiausių firmos išlaidų, garantuojančių tą produkcijos apimtį. Kaštų funkciją galima apskaičiuoti pasinaudojus gamybos funkcija, ją papildžius išteklių kainomis: lC=f(PxL;PxL;.......PxL) 6.3. Trumpojo laikotarpio kaštai Pastovieji (fiksuoti) kaštai (FC) - tai firmos išlaidos, kurios per visą trumpąjį laikotarpį nekinta keičiant gaminamos produkcijos apimtį. Tai dar vadinami pridetinemis islaidomis, tai amortizaciniai atsiskaitymai, turto mokestis, draudimo imokos. Kintamieji kaštai (VC) - tai firmos išlaidos trumpuoju laikotarpiu kintamiems gamybos ištekliams apmokėti. Šie kaštai didėja augant gamybos apimčiai. Tai islaidos zaliavoms. Bendrieji kaštai (TC)- tai gamybos veiksnių, sunaudotų bendrajam produktui pagaminti, alternatyviųjų kaštų suma. Trumpuoju laikotarpiu bendruosius kaštus sudaro kintamieji ir pastovieji kaštai. TC=FC+VC Bendrųjų kaštų kiekis, tenkantis vienam pagaminto produkto vienetui, vadinamas vidutiniais bendraisiais kaštais. ATC =TC/Q Atitinkamai galime išreikšti vidutinius pastoviuosius (AFC) kaštus ir vidutinius kintamuosius (AVC) kaštus: AFC =FC/Q AVC =VC/Q Bendrųjų kaštų prieaugis, gaminant papildomą produkcijos vienetą, vadinamas ribiniais kaštais (MC ). MC =ΔTC/ΔQ 6.5. Vienodų kastų tiesė Ryšį tarp šių kintamų veiksnių rodo vienodų kaštų tiesė (izokostė), kurią galima išreikšti taip: VC=P xL + P xK Vienodų kaštų tiesė - tai tiesė, rodanti įvairius išteklių (darbo ir kapitalo) derinius, kuriuos firma gali nusipirkti už tą pačią pinigų sumą. 6.6. Trumpojo laikotarpio kaštų minimizavimas Firma, norėdama gaminti atitinkamą produktų apimtį mažiausiais kaštais, turi taip derinti darbo ir kapitalo veiksnius, kad jų ribinių produktų santykis būtų lygus tų veiksnių kainų santykiui. MPL/MPK=PL/PK 6.7. Ilgojo laikotarpio kaštai Firmos ilgojo laikotarpio bendrieji kaštai (LRTC)- tai minimalios firmos išlaidos tam tikros apimties produktui pagaminti, pasirenkant optimalų naudojamų gamybos veiksnių derinį. Firmos ilgojo laikotarpio vidutiniai kaštai (LRAC) yra ilgojo laikotarpio bendrųjų kaštų ir pagaminto produkto apimties santykis: LRAC =LRTC/Q Ilgojo laikotarpio ribiniai kaštai (LRMC) yra ilgojo laikotarpio kaštų prieaugis, padidinus gamybos apimtį vienu vienetu: LRMC =ΔLRTC/ΔQ 7 TEMA 7.1. Konkuruojančios fimos pajamos. Konkuruojančios firmos pajamos yra įvairių formų. Bendrosios pajamos (TR) - tai pajamos, gautos už visą parduotų produktų kiekį. TR = P x Q Vidutinės pajamos (AR) - tai pajamos, gaulos už vieną produkto vienetą: AR=TR/Q=P*Q/Q=P Ribinės pajamos (MR) - lai bendrąjį pajamų padidėjimas, gautas pardavus papildomą produkto vienetą: AR=ΔTR/ΔQ=P*ΔQ/ΔQ=P 7.2. Pelno maksimizavimas Ekonominis pelnas ( Π) yra skirtumas tarp bendrųjų firmos pajamų ir bendrųjų (ekonominių) kaštų. Ekonominis pelnas: Π = TR-TC. Vidui mis pelnas yra toks pelnas, kuris gaunamas už vieną produkto vienetą: AΠ=Π/Q Ribinis pelnas - tai pelnas, gautas pardavus papildomą produkto vienetą: MΠ=ΔΠ/ΔQ Siekdama maksimizuoli pelną, firma turi pasirinkti tokią gamybos apimtį, kuriai esant tenkinama sąlyga MR—MC. Tai pelno maksimizavimo taisyklė. Ji tinka visoms rinkoms. 7.4. Trumpojo laikotarpio pasiūlos kreivė Kaštų padengimo taškas pasiekiamas tada, kai firmos bendrosios pajamos padengia bendruosius kaštus. Nustatyti pusiausvyros taškai b, c, d, e, priklauso konkuruojančiosios linuos pasiūlos kreivei. K onkuruojančiosios firmos trumpojo laikotarpio pasiūlos kreivė - tai ribinių kaštų kreivės dalis, kuri yra virš vidutinių kintamųjų AVC kaštų minimumo ir kyla aukštyn iš kairės į dešinę. 7.5. Ilgojo laikotarpio pasiūlos kreivė Kol P=LRATC (Irmai pelno atžvilgiu tas pats kiek gaminti. Kai P>LRATC firma gamina kuo daugiau, nes pelnas didėja. Kai P

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!