Mykolas Songaila - klasikinės mokyklos pradininkas

 TURINYS Mykolas Songaila- klasikinės mokyklos pradininkas Įvadas I Klasicizmo architektūra II Mykolo Songailos biografija III Žymiausi architekto Mykolo Songailos statiniai. 1. Lietuvos Banko rūmai Kaune 2. Universiteto Fizikos- chemijos institutas Išvados Bibliografijos sąrašas Įvadas Aš pasirinkau šią temą, nes maniau bus įdomu panagrinėti man iki tol nežinomo architekto portretą, jo darbus, susipažinti su jo atstovaujamos srovės subtilybėmis. Šiame darbe aš trumpai aptarsiu klasicizmo architektūrą, jos atsiradimą Lietuvoje. Vėliau mano uždavinys bus išskirti vieną iš klasicizmo atstovų Lietuvoje, t.y.- profesorių Mykolą Songailą. Jis buvo žymus šios architektūrinės srovės pradininkas, ir labai geras specialistas. Tad aš glaustai aprašysiu M. Songailos biografiją, o vėliau stengsiuosi aptarti žymiausius profesoriaus suprojektuotus statinius, jų detales, stilius vingrybes. Mano tikslas bus parodyti, jog tai- tikrai klasicistinio architektūros stiliaus statiniai. Buvo labai sunku surasti medžiagos apie prof. Mykolą Songailą, bet man labai padėjo senesnieji žurnalo „Archiforma“ numeriai, žurn. „Kultūros barai“, taip pat knygos- „Lietuvos architektūros klausimai“, J. Jurginio „Lietuvos meno istorijos bruožai“. Klasicizmo architektūra Klasicizmas tai XVII - XIXa. pirmosios pusės meno stilius, kurio atstovai orientavosi į antikinį meną. Klasicizmas atsirado Italijoje XVI a.,susiformavo ir įsivyravo Prancūzijoje XVII a. absoliutizmo klestėjimo laikotarpiu. Kitose Europos šalyse paplito daugiausia XVIII a., o išnyko apie XIX a. ketvirtąjį dešimtmetį. XVIII a. - XIX a. pradžioje klasicizmas buvo susijęs su švietimo epochos idėjomis. Rėmėsi racionalistine pasaulėžiūra, skatino kultūros sekuliarizaciją, sekė antikos menu. Klasicizmui darė įtaką centralizuotos valstybės, tobulos visuomenės, socialaus piliečio idealai. Meno teorija buvo pagrįsta kanonizuota antikine estetika; buvo siekiama idealaus grožio, sukurto pagal nekintamas taisykles. Klasicizmas sudarė priešybę ankstesniam barokui ir vėlesniam romantizmui. Klasikinių taisyklių laikymas amžinomis, universaliomis grožio normomis vedė į akademizmą. Klasicizmo laikotarpiu miestuose buvo kuriamas taisyklingas gatvių tinklas, didelės atviros aikštės, statomi didingi visuomeniniai pastatai, rūmai. Pastatų monumentalumą pabrėžė simatrinis planas, logiška konstrukcija, tiesios linijos, saikingas dekoras. Fasadų kompozicija rėmėsi griežta orderio sistema (baroko orderis netaisyklingas, puošybiškas), eksterjero raiškiausia dalis dažniausiai buvo portikas. Lietuvos architektūroje klasicizmas, kaip Italijos ir Prancžzijos atmaina, atsirado 18a. 8 d-metyje. 18a. pab. susiklostė lietuviškoji klasicizmo architektūros mokykla. Lietuviškąjai klasicizmo architektūros mokyklai didelę reikšmę turėjo Vilniaus universiteto architektūros katedros veikla; jos profesoriai buvo žymiausi šio laikotarpio architektai. Lietuviškojo klasicizmo regionalumą sudarė savitas klasikinių taisyklių interpretavimas, vietos tradicijų įtaka. Klasicizmo laikotarpiu perplanuota miestų, pastatyta ir rekonstruota rūmų, visuomeninių pastatų, bažnyčių, rekonstruota daug dvarų sodybų, jose užveista peizažinių (laisvo planavimo) parkų su tvenkiniais, kanalais, dekoratyviniais statiniais ( pavėsinėmis, fontanais, tilteliais), skulptūromis. Lietuvos klasicizmo architektūra skirstoma į ankstyvąjį ir brandųjį (1770-1800) ir vėlyvąjį klasicizmą (1800-1860); pastarojo atmaina yra ampyras. Ankstyvojo klasicizmo architektūra yra pereinamoji iš baroko į klasicizmą. Fasaduose dar yra baroko plastiškumo, tačiau vyrauja tektoniškas orderis su taisyklingu antablementu ir dažniausiai trikampiu frontonu. Brandžiojo klasicizmo laikotarpiu susiklostėsavita menų sintezė (skirtinga nuo barokinės); fasaduose atsirado apvaliosios skulptūros, siužetinių reljefų, interjerus pradėta dekoruoti tektoniškai. Vėlyvajam klasicizmui būdingas laisvesnis taisyklių interpretavimas, puošybiškumas. Pagal užsakovų pageidavimus buvo pastatyta antikos, renesanso garsiųjų pastatų (Romos panteono, šv. Petro bazilikos) sumažintų kopijų. Mykolo Songailos biografija Gimė Mykolas Songaila 1874 m. Rugsėjo 5 d. Rusijoje, Kuzmine, Pskovo gubernijoje. Tad nuo pat vaikystės buvo susijęs su rusų kultūrinėmis tradicijomis; taip pat meninį architekto skonį buvo išlavinęs senosios Peterburgo Dailės akademijos kurybinės krypties veikiamas, tradicinės rusų klasicistinės architektūros mokyklos įtakoje. Ikikariniu laikotarpiu studijavusiems architektūrą ir statybą Kauno universitete, visam laikui atmintin įstrigo orios ir išdidžios laikysenos, rafinuotų manierų, tačiau su studentais paprastas ir draugiškas, architektūros profesorius Mykolas Songaila. Besikuriančiam universitete jis daug nuveikė, įsteigdamas architektūros katedrą, rengdamas aukštos profesinės kvalifikacijos statybininkus ir architektus, ano meti visuomenėje propoguodamas architektūrą. 1920 m. Kaune įsisteigė Aukštieji kursai, davę užuomazgą Kauno universitetui. Vadinamąjį architektūros formų kursą 1921 m. Čia pradėjo dėstyti tik ką iš Peterburgo atvykęs architektas profesorius M. Songaila. I Kauną jis atvyko jau su nemaža praktinio projektavimo patirtimi bei pedagoginiu stažu. Sankt-Peterburgo Dailės akademijos architektūros skyriu jis baigė 1903 m. Po to tobulintis buvo išvykęs į Italiją. Grižęs iš ten M. Songaila buvo pakviestas dėstyti į Peterburgo Politechnikos institutą, kur dirbo septynetą metų. Maždaug tuo patlaiku Peterburgo Aukštuosiuose moterų kursuose jis dar dėstė architektūrinių stilių pagrindus, kaip bendrojo lavinimo dalyką. Lygiai greta vertėsi privačia architektūros projektavimo praktika. 1916 paskiriamas Peterburgo Žemės ūkio instituto rektoriumi. Šiose pareigose jis išbuvo beveik iki pat išvykimo į Lietuvą. M. Songaila sugrįžo i Lietuvą kiap į savo protėvių kraštą, bet jį su juo terišo tik jo tėvų lietuviška kilmė. Vėliau jis ėmė dirbti Technikos fakultete Kaune. Bet dėstytojui čia plačiai propoguoti architektūros meną ir statybos inžinerius geriau paruošti architektūriniu atžvilgiu buvo sunku. Būdamas vienintelis Lietuvoje architektūros profesorius ir beveik iki mirties vadovaudamas architektūros katedrai, jis negalėjo išugdyti žymesnių savo mokinių, nes daugiausia dėmesio universitete buvo skiriama inžineriniams dalykams. Didelis M. Songailos veiklos nuopelnas tas, kad jis, būdamas ištikimas pažangioms architektūros tradicijoms, skiepijo studentams kritišką pažiūrą i Vakarų Europoje plintantį konstruktyvizmą ir kitus panašius modernizmus. Jis skatino remtis klasikiniu palikimu ir stengtis kūrybiškai jį pritaikyti, panaudojant vietinės architektūros savybes. Svarbiu savo kūrybinės veiklos baru M. Songaila laikė projektavimo ir statybos darbą. Jis yra suprojektavęs daug reikšmingų pastatų ir vykdęs jų statybą. Mykolas Songaila staiga mirė 1941 rugsėjo 12 d., Kaune siaučiant tiems patiems hitleriniams okupantams. Žymiausi architekto M. Songailos suprojektuoti statiniai Lietuvos Banko rūmai Svarbiausias M. Songailos sukurtas pastatas- 1929 m. Baigti statyti Lietuvos Banko rūmai (Donelaičio is Maironio gatvių kampe). Pastarieji tiek funkciniu išplanavimu, simetriniu sprendimu, tiek išorės fasadais ir interjerais labiausiai atitiko prjekto autoriaus architektūrinės estetikos idealus.m Fasadas čia turi graikiškojo dorėninio orderio kompoziciją, viduje- didžiojoje operacijų salėje, vestibiuliuose, reprezentacinėje salėje ir kabinetuose- visur nuosekliai sukomponuoti jonėnų ir korinto orderiai. Pagal tuo metu Europoje dar gyvą panašaus pobūdžio emisinių bankų projektavimo tradiciją prototipu dažnai buvo imamas Britų banko Londone architektūrinis vaizdas. Neišvengė, nors ir tolimos analogijos ir M. Songaila. Ir pastato vieta mieste, ir jame atliekamų funkcijų svarba reikalavo iš architekto didelio profesinio meistriškumo. Be abejonės Lietuvos bankas tapo vienu pačių monumentaliausių ir svarbiausių pastatų mieste, savo architektūrine išraiška jis pranoksta tuo pačiu metu statytus Seimo ir Teisingumo ministerijos rūmus. Tačiau architektūriniu priemonių ir formų pobūdžiu bankas- vienas iš ryškiausių stilistiškai tradicinių pastatų, tuo metu iškilusių Kaune. Kartu su tarnybiniu kiemu pastatas užima nemažą stačiakampį plotą. Pusiau apvali kampinė dalis su kupolu jungia į dvi gatves orientuotus fasadus su įėjimais, kurių pagrindinis iš Maironio gatvės traktuojamas didžiuliu portico motyvu su trikampiu frontonu viršuje. Dorėninės 3\4 kolonos ir piliastrai, išryškintas cokolis bei antablementas, arkiniai langai, rustai, sandrikai virš įėjimų, lizenos, ornamentuotos ornamentuotos gelžbetoninės grotelės prieš laiptinių langus bei kitos detalės- visos šios priemonės M. Songailos naudojamos meistriškai, tačiau akademiškai, kiek savaip interpretuojant klasikinius kompozicinius- estetinius principus. Universiteto Fizikos-chemijos institutas Fizikos-chemijos instituto rūmai linksmadvaryje dar ryškaiu atspindėjo tradicines M. Songailos architektūrinės kurybos tendencijas. 1932 m. atiduoti eksplotacijai jo suprojektuoti naujieji universiteto Fizikos-technikos rūmai (pradžioje vadinti Fizikos-chemijos institutu) Aleksote. Projektuodamas šį pastatą M. Songaila pasinaudojo paskelbto tarptautinio architektūrinio konkurso Lietuvos universiteto kompleksui sukurti medžiaga, paėmęs pagrindu konkurse premijuotus idėjinius sprendimus. Fizikos ir chemijos instituto rūmai buvo keturių aukštų su pusrūsiu. Rizalitai turi kupolo formos stogus. Viršutinysis, ketvirtasis aukštas atskirtas nuo trečiojo karnizu. Rizalitų piliastrai išvesti tik per du aukštus. Vidurinis rizalitas yra masyviškesnis ir turtingiua dekoruotas, juo pabrėžiamas pastato portalas. Apibūdindamas rūmų stilistiką profesorius išdėstė ir savo požiūrį apskritai į ligolistinę Lietuvos arcitektūrą: “Fasadams priimtinas rensanso stilius, nors tada buvo modernizmo tendencija, nes Kaune, juo labiau provincijoje su primityviškais tuo laiku statiniais nebuvo pastatų išlaikyto stiliaus, kad būtų galima universiteto studentus gyvais pavyzdžiais supažindinti su klasiškomis formomis” .(žurn. “Archiforma” 1996 m. Nr.1) Deja, rūmai, turėję būti klasikos studijų natūriniu objektu, teliks architektūros istorijoje, nes 1944 m. buvo susprogdinti. Išvados Dėstyme išgvildenau visus savo užsibrėžtus klausimus bei uždavinius. Trumpai aprašiau klasicizmo sąvoką, šio architektūrinio stiliaus atsiradimą Lietuvoje. Vėliau supažindinau su architekto-klasicisto M. Sngailos biografijos faktais, bei aptariau svarbiausius jo projektuotus statinius- Lietuvos Banko rūmus bei Kauno universiteto Fizikos- chemijos instituto rūmus. Aprašydama jų stiliaus detales, įrodžiau, jog tai klasicistinio architektūrinio stiliaus pastatai. Bibliografijos sąrašas 1. Stasys Abramauskas “Lietuvos architektūros klausimai” 2. J. Jurginis- “Lietuvos meno istorijos bruožai” 3. Žurnalas “Archiforma” 1991 m. Nr. 4 4. Žurnalas “Archiforma” 1997 m. Nr. 3 5. Žurnalas “Archiforma” 1996 m. Nr. 1 6. Žurnalas “Bibliotekų darbai” 1992 m. Nr. 2 7. Žurnalas “Kultūros barai” 1995m. Nr. 9 8. www.LietuvosBankuIstorija.html 9. Nuotraukos paimtos iš to pačio tinklapio bei knygos “Lietuvos architektūros klausimai”

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!