Klasicizmo ir ampyro baldai

XVIII a. Pabaigoje atsiradęs klasicizmas – tai duoklė antikinėms meninėms formoms balduose. Prancūzijoje, kur šis stilius vadinamas Liudviko XVI stiliumi, klasicizmas buvo paskutinis iš karališkųjų stilių. Keturi prieš tai buvę karališkieji stiliai iš meninės pusės apima laikotarpį nuo pat ankstyviausio baroko iki pereinamojo laikotarpio prie rokoko.
Prancūzijoje XVIII a. Patys turtingiausi užsakovai ir mecenatai vis dar buvo karališkoji šeima ir dvaro aristokratija. Karališkojo dvaro įtaka skverbėsi į visas meno sritis, taigi ir į baldų gamybą.
Rokoko su savo manieringumu ir perdėtu dekoratyvumu, nepaisant meistrų talentingumo, negalėjo ilgai išsilaikyti. XVIII a. Vidurio kūriniuose pastebimas meninis nuovargis, kartojimasis. Aštri rokoko kritika reikalavo daugiau racionalumo, blaivumo. Atsiradęs klasicizmo stilius puikiai į šiuos uždavinius atsakė.
Šie įvykiai turėjo savo priešistorę: archeologiniai kasinejimai Heraklėjoje ir Pompėjoje, taip pat atsiradę istoriko Vinkelmano ir jo mokinių darbai, sukėlė naują susidomėjimo Antikos kultūra bangą. Atsiradusios visų pirma architektūroje klasicizmo formos žingsniz po žingsnio įsiliejo ir į taikomąją dailę, tuo pačiu lėmė ir naujas baldų formas. Kaprizingai užriestos rokoko formos ir dinamiškas ornamentas ima „rimti“ jau XVIII a. 7tame dešimtmečio viduryje. Linijos pamažu išsitiesina, paviršių jungimas tampa vis paprastesnis ir aiškesnis. Nuo šios datos naujasis stilius ima skaičiuoti savo gyvavimo laikotarpį, stilius, kuris savo epogėjų pasiekia valdant Liudvikui XVI (1774-1789). Svarbus faktorius, lėmęs labiau puritoniško savo dvasia stiliaus pergalę, buvo Liudviko XV-tojo valdymo pabaigoje smarkiai pablogėjusi šalies ekonominė padėtis.
Klasicizmas („a la grecque“ – antikinė dvasia) plito mados greičiu. Pastebėtas architektūroje jis pamažu įsilieja ir į interjerą, baldus, namų apyvokos daiktus, dekoratyvinius elementus, drabužius, šukuosenas. Nepaisant to, kad ir šis stilius, naudojęs išimtinai tik kuklias kurybos priemones, buvo dvarinis aristokratų meno stilius, jį jau priima ir buržuazija. Pastebėtina, kad būtent buržuazija pirmoji atkreipė dėmesį į Antikos palikimą. Puošnių karališkųjų stilių pakeitimas griežtomis antikinėmis formomis buvo artėjančios revoliucijos ženklas.
Tarp menininkų, kurių kūryboje buvo antikinio meno užuominų buvo ir italų architektas bei grafikas Džiovanis Batista...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!