Klasicizmo menas Lietuvoje: architektūra

Temos aktualumas. Klasicizmas – tai Europos ir Šiaurės Amerikos meno stilius. Klasicizmo stilius susiformavo XVII amžiuje Prancūzijoje, XVIII – XIX a. pirmoje pusėje paplito kitose Europos ir Šiaurės Amerikos šalyse ir buvo garbinga antikos tradicijų tąsa ir reakcija į rokoką. Stilius brendo konkrečioje istorinėje terpėje, buvo susijęs su feodalizmo ideologijos krize ir naujų visuomeninių struktūrų formavimusi. Ne mažą įtaką klasicizmui darė technikos, gamtos, filosofijos mokslų plėtotė. Tačiau ypatingas vaidmuo formuojant klasicistinį kūrybos metodą teko švietimo ideologijai bei estetikai, aukštinusiai žmogų, jo proto galią, šlovinusiai harmoniją.
Klasicistinė architektūra iš esmės pakito. Sumažėjo sakralinių statinių, jų vietoje kilo pasaulietiniai pastatai ir ansambliai. Klasicistai kūrė didingą, griežtą, ramių tūrių architektūrą. Grįžo ir įsigalėjo orderinė sistema – paprastai ja buvo akcentuojami portikai. Pastatus skaidė saikingos vertikalės ir horizontalės, išsidėstė simetriškai saikingos klasicistinio ornamento detalės. Interjerų sienas puošė plokščio reljefo braukos ir mentės.
Lietuvoje klasicizmo architektūros kūrinių atsirado apie XVIII a. Miestams buvo būdinga stačiakampio formos gatvių tinklas, dvarų ansambliai apjuosti parkais, dekoratyviniais statiniais (tilteliais, paviljonais, vazomis, skulptūromis). Buvo siekiama paprastumo, aiškumo.
Darbo objektas: klasicistinė architektūra Lietuvoje.
Darbo tikslas: išnagrinėti klasicizmo architektūros raidą Lietuvoje.
Darbo uždaviniai: 1. Sukaupti ir išanalizuoti literatūrą apie klasicizmo meną Lietuvoje.
2. Pateikti išvadas.
Darbo metodai: literatūros šaltinių analizė, sintezė (apibendrinimas).
Klasicizmo architektūros raidą Lietuvoje galima skirti į dvi fazes: 1770 - 1795 m. – ankstyvąjį ir brandųjį, 1795 – 1860 m. – vėlyvąjį klasicizmą.
Ankstyvasis klasicizmas – tai pereinamojo laikotarpio architektūra, jungusi vėlyvojo baroko ir klasicizmo formas. Iš pradžių dominavo barokinis klasicizmas – vėlyvojo baroko, ar net renesanso, rokoko ir klasicizmo jungtis, taip pat polinkis į dekoratyviąją architektūrą – puskolones, piliastrus, frontonus, sandrikus ir pan. Laikui bėgant fasadų architektūroje ir plastikoje vis daugiau reikšmės įgavo orderis – dažniausiai senasis graikiškas. Pasitelkus klasikinį orderį gražinta architektūrai rimtis, pastatuose atsirado klasicizmui būdinga aiški kompozicija. Statiniai dar stokojo monumentalios didybės – ankstyvojo klasicizmo laikotarpio architektūra pasižymėjo subtilesnėmis, lengvesnėmis formomis, savitu grakštumu, gausoka...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!