VYTAUTO DIDŽIOJO UNIVERSITETAS Medinių liaudiškų bažnyčių architektūra Lietuvoje (1795-1918 m.) Kaunas 2005 Įvadas Sakraliniai pastatai yra svarbi kultūrinio paveldo dalis. Jie mums reikšmingi ne tik kaip architektūros kūriniai, bet ir kaip mūsų protėvių dvasinės kultūros paminklai. Kulto statiniai buvo ryškus akcentas miestelių panoramose, išsiskirdavo iš kitų pastatų. Ilgą laiką šio tipo pastatai buvo dominuojantys miestuose ir miesteliuose, juos tik pastaruoju metu pradeda nustelbti kiti visuomeniniai statiniai. „Yra daug paminklinių kulto pastatų ir statinių: bažnyčių, vienuolynų, koplyčių, varpinių, kapinių, memorialinių paminklų ir jų kompleksų. <...> Supamos aukštų medžių ir tvorų su vartais bažnyčios, varpinės, memorialiniai paminklai, kartais ir kapinės sudaro darnius architektūrinius ansamblius, vyrauja miestelių plane ir siluete.“ 1 Bažnyčios, su kuriomis buvo glaudžiai susijusi kaimo žmonių būtis, ir dabar turi svarbos krikščionių gyvenimui. Vedybos, gimimas, mirtis, kai kurios kalendorinės šventės – visa tai – mūsų gyvenimo dalis, kurią siejame su bažnyčia. Miesteliuose, kur gyvendavo įvairių konfesijų atstovai, galime aptikti po kelis kulto pastatus. Kiekvienos rūšies religiniai pastatai turi nusistovėjusią išraišką, bet tos pačios rūšies pastatai tarpusavyje nėra identiškai panašūs. Lietuvos medinės bažnyčios, sukurtos pagal vietinių žmonių skonį bei kultūrą, yra Vidurio, Rytų ir Šiaurės Europos sakralinės architektūros dalis, turinti savitų, unikalių lyginant su kitų regionų kulto pastatų architektūra bruožų. Kulto pastatai statomi visame pasaulyje. Skirtingose tradicijose statiniai būna įvairių kompozicijų, formų, apipavidalinimo. „Pagal tūrinę kompoziciją būna bazilikos, halinės ir centriškosios bažnyčios, pagal planą – lotyniškojo ir graikiškojo kryžiaus bažnyčios. Vidaus erdvę sudaro navos ( viena, trys ar daugiau) su prienaviu, presbiterija su zakristija (kartais ir emporomis), koplyčios, vargonų choras. Svarbiausi įrangos elementai: altorius, stalės (suolai), sakykla, klauptai, klausyklos.“2 Lietuvoje bažnyčias pradėta statyti maždaug XIII- XIV amžiuje. Nors krikščionybė priimta tik XIV amžiaus pabaigoje, tačiau šalyje religinių pastatų būta ir anksčiau, kadangi dėl politinių ir ekonominių priežasčių mūsų valstybėje gyveno pakviestų kitataučių. „Pirmosios Lietuvos bažnyčios buvo medinės.<...> Apie penktadalį kulto pastatų surentė vietos dailidės iš medžio – Palšėje, Stelmužėje.“3 Medinės liaudiškos bažnyčios yra saugotini lietuvių kultūros paminklai. Visos jos, priklausomai nuo etninio regiono, turi specifinių architektūrinių bruožų. „
Šį darbą sudaro 2634 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!