Tarpukario architektūra Lietuvoje

Tarpukariu (1918-1939m.) dabartiniame Vakarų pasaulyje laikomas periodas nuo Pirmojo pasaulinio karo iki Antrojo pasaulinio karo pradžios. Šiuo laikotarpius didesnėje pasaulio dalyje vyravo sumaištis. Europa siekė atsitiesti po Pirmojo pasaulinio karo.
Lietuva tarpukariu 1918m. paskelbė nepriklausomybę, buvo priimta laikinoji konstitucija. Ekonomikos raida po Pirmojo pasaulinio karo Lietuva buvo agrarinė šalis. Industrializacijos lygis Lietuvoje buvo labai mažas. Pagrindiniai prekybos partneriai buvo Vokietija, Anglija, vėliau Sovietų Sąjunga. Prekybiniai ryšiai labai priklausė nuo politinių santykių, ypač su Vokietija. Taip Anglija tapo pagrindiniu prekybos partneriu po 1935m., kai pablogėjo santykiai su Vokietija, bet vėliau spaudžiant Vokietijai ekonominiai ryšiai su Anglija apriboti ir 1940m. pagrindine prekybos partnere tapo Vokietija.
Visi ekonominiai, politiniai veiksniai lemia ir architektūrą, pasirinkau analizuoti ne visos Lietuvos tarpukario architektūrą, o būtent Kauno, nes šis miestas labiausiai išsaugo į modernų europietišką miestą.
Kauno tarpukario laikotarpio architektūra – fenomenas, neturintis analogų Europoje. Per laikinosios sostinės dvidešimtmetį Kaunas išsaugo į modernų europietišką miestą. Tai buvo architektūrinių ieškojimų laukas. Kaune atsispindi daugelis to meto Europos architektūroje gyvavusių stilių, krypčių ir srovių, ypatinga branda atsiskleidė modernizmas, suformavęs savitą miesto vaizdą.
Laikinosios sostinės statusas nulėmė išskirtinę miesto plėtrą. Čia susitelkė valdžios įstaigos, užsienio valstybių ambasados. Kūrėsi naujos pramonės ir prekybos įmonės, monopolijos. Atgijo ir kultūrinis gyvenimas: įkurtas Valstybės teatras (1920), Universitetas (1922), Meno mokykla (1922), Kūno kultūros rūmai (1932), konservatorija (1933) Veterinarijos akademija (1936), ypač intensyviai statomas naujos mokyklos (tarpukariu daugiau kaip 20 naujų), steigiami kino teatrai (1933 veikė 14). Tvarkomas komunalinis ūkis: įvedamas vandentiekis ir kanalizacija (1924-1929), asfaltuojamas gatvės, grindžiami šaligatviai, pastatomi tiltai per Nemuną į Panemunę (1928) ir Vytauto Didžiojo į Aleksotą (1930), Petro Vileišio per Nerį į Vilijampolę (1929; visi per karą sugriauti, vėliau atstatyti). 1931 įrengiamas Žaliakalnio, 1935 – Aleksoto funikulierius. 1924 Kaune pradėjo kursuoti pirmieji Lietuvoje autobusai, nukonkuravę garsųjį arklių tramvajų „konkę“.
Per 1918-1939 Kaune pastatytas 10 tūkst. 581 pastatas. Statybų tempai nebuvo tolygūs. 1918-1921 teatsirado 67 nauji...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!