Klasicizmas – naujas renesansas architektūros istorijoje. Ankstyvasis, brandusis ir vėlyvasis klasicizmas Lietuvoje

KLASICIZMO ARCHITEKTŪRA Kaune plito XVIII a. paskutiniajame ketvirtyje – XIX a. pirmojoje pusėje. Tai pereinamasis iš feodalizmo į ankstyvąjį kapitalizmą laikotarpis, prieštaravimų kupina epocha: vyko Lietuvos ir Lenkijos padalijimai, mažėjo stambiųjų feodalų ir bažnyčios galia. Filosofijoje pasklido šviečiamosios idėjos, racionalizmas. Klasicizmo stilius tuo metu klestėjo Vakarų Europos šalių estetikoje. Didelės įtakos Lietuvai turėjo Paryžiaus architektūros mokykla. Vilniaus universitete architektūros dėstymo programa buvo remiama Ž.F. Blondelio, Ž.N.L. Diurano metodais. Architektai Karolis Podčašinskis ir Žozefas Pusjė (jų veikla siejasi ir su Kaunu) tobulinosi arba studijavo Paryžiuje.
Tobulintos statybinės medžiagos ir konstrukcijos. Pagrindinė medžiaga ir toliau buvo plyta, bet brauktinių plytų gaminta jau labai retai, o XIX amžiuje jų gamyba visai nutrūko. Plytų proporcijos išliko tokie patys, bet pakito dydžiai – atsirado labai plonų, 4-5 cm storio plytų. Jos kaip ir ankščiau buvo rišamos renesansiniu būdu, pasitaiko ir olandiško rišimo: trumpinių plytų eilutės perklotos gotikiniu būdu rištomis eilutėmis. Pamatams, be plytų, naudoti ir akmenys, dažniausiai – skaldyti. Skiedinio rišamoji medžiaga ir toliau buvo kalkės. Vidaus apdailai naudotas gipsas.
Patalpos dengtos cilindriniais, rečiau kryžminiais skliautais ir plokščiomis medinėmis perdangomis. Stogų danga kaip ir ankščiau buvo stiegės arba malksnos.
Lietuvos, taigi ir Kauno, klasicizmo architektūra skirstoma į ankstyvąjį ir brandųjį (XVIII a. paskutinis ketvirtis) bei velyvąjį (XIX a. pirmoji pusė) laikotarpius. XVIII amžiuje Kaune dar klestėjo barokas. Šalia įmantrių, plastiškų vėlyvojo baroko formų pasirodo naujojo stiliaus bruožų: griežtesnis ir tikslesnis orderis, plokščio portiko imitacija (Rotušė), prieangio kolonos, remiančios balkoną. XIX amžiuje klasicizmas plėtojosi dviem kryptimis. Viena buvo ankstyvojo ir brandžiojo klasicizmo tradicijų tąsa, kita buvo veikiama Rusijos architektūros įtakos. Ampyro formų, kurių apstu Vilniaus architektūroje, Kaune beveik nepastebima. XIX a. viduryje klasicizmo architektūra praranda grynumą ir tektoniškumą. Šio stiliaus formų iš dalies dar liko Naujamiesčio gyvenamųjų namų fasaduose, bet ir jos jau daugiau romantinio arba eklektinio pobūdžio.
Negausus Kauno klasicizmo architektūros palikimas, tačiau pasižymi menine įvairove. XIX a. antrojoje...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!