Renesanso architektūra Lietuvoje

Temą – renesansinė architektūra Lietuvoje pasirinkau rašyti, dėl to kad norėčiau sužinoti daugiau apie to laikotarpio architektus, jų kūrybos principus, kada, kaip ir kokiomis sąlygomis ši renesansine architektūros srovė atkeliavo į Lietuvą...
Apie renesanso architektūrą, pripažįstu, žinau tikrai nedaug. Tik svarbiausius to laikotarpio architektus: Pilypas Bruneleskis, Leonas Batista Albertis, Mikelandželas ir kiti. Tačiau jie yra svarbiausi Europos architektai... Tikiuosi šiuo darbu sužinosiu ir daugiau architektų, kurie kūrė savo darbus Lietuvoje.
Renesanso kultūros ryšį su antikine kultūra geriausiai atskleidžia architektūra. Joje atgimsta pirmiausia graikų architektūros orderiai – kolonos ir jos laikomo antablemento meninio derinimo tvarka.
Renesanso architektai iš graikų perėmė antikinius orderius ir nustatė dalių matematinės proporcijos dėsnius. Tai nebuvo aklas antikinės architektūros sekimas. Renesanso architektūra buvo nauja savo dvasia. Mus, žinoma, labiausiai domina ne išorinis renesanso ir antikos pastatų arba jų detalių panašumas, o tai, kaip naujos pažiūros į žmogų paveikė architektūrą, arba kaip humanizmas pasireiškė šioje vadovaujančioje meno šakoje.
Renesansinė architektūra buvo pagrįsta antikinio meno principais bei vėlesnių stilių technikiniais laimėjimais. Pastatų kompozicijai būdinga simetrija, horizontalumas, formų aiškumas ir darnumas, taisyklinga šviesi vidaus erdvė. Buvo vartojami antikiniai orderiai ir konstrukcinės sistemos – įvairių tipų arkos, cilindriniai, kryžminiai skliautai, kupolai, kolonos, piliastrai.
Ryškus renesansinio stiliaus bruožas buvo racionalumas ir saikingumas. Tiek pastato planui, tiek angoms renesanso architektai naudojo pagrindines geometrines figūras – kvadratus, keturkampius, apskritimus ar jų dalis. Vengė banguotų, netaisyklingų linijų. Sienos plokštumai suskaidyti vartojo nišas, panašias į romėnų triumfines arkas. Buvo linkstama į statiką, siekiama ramumo ir harmonijos. Žmogaus santykis su pastatu, ypač jo interjeru, turėjo būti intymus ir betarpiškas. Todėl naujas savo esme pasaulietiškas stilius daugiau tiko gyvenamiesiems namams, užmiesčio viloms, negu dideliems visuomeniniams pastatams, ypač bažnyčioms. Renesansiniu stiliumi statomos bažnyčios buvo ne erdvios daugelio navų katedros, o, galima sakyti, koplyčios.
Renesansinių bažnyčių pavyzdžiu Lietuvoje gali būti šv. Mykolo bažnyčia Vilniuje, statyta 1594m., kaip Sapiegų šeimos mauzoliejus. Ji turi vieną ganą plačią navą...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!