XVI a. pabaigoje – XVII a. pradžioje Europos mene ėmė reikštis naujos tendencijos; siekiama naujų meninių bruožų vienovės, stilistinių ypatybių raidos nuoseklumo. Pradėjo ryškėti naujas baroko stilius (itališkai b a r o c c o – įmantrus, vingrus, keistas), kuris pirmiausia ėmė plisti Italijoje. Meninė stiliaus programa susidarė ir plėtojosi iš nusistovėjusių vėlyvojo renesanso kūrybinių tradicijų, tačiau skirtingesnės darėsi darbų išraiškingumo ir darnumo kompozicinės priemonės. Keitėsi kompozicijos būdai, meno kūrinių turinys forma. Meno turinys ėmė darytis emocingesnis, forma itin dekoratyvi. Kompozicijoje pradėta siekti didingumo ir patoso, dinamiško linijų ritmo, ryškių kontrastų, įvairesnio kolorito, šviesos bei šešėlių žaismo. Architektūroje vietoj renesanse įsigalėjusių tiesių, horizontalių linijų pabrėžiamas vertikalių ritmas, laužtiniai karnizai, vietoj ramių plokštumų – banguoti paviršiai, vietoj tikslių, griežtai simetriškų planų pasitaiko ir asimetriškų.
Baroko laikotarpiu kur kas labiau nei renesanse pasireiškė architektūros ir sienų tapybos bei skulptūros, taikomosios dekoratyvinės dailės sintezė. Bažnyčios ir vienuolynai, didikų rūmai ir net smulkiųjų feodalų namai buvo išpuošti dailės kūriniais; dekoratyvi tiek pastatų visuma, tiek jų detalės. Baroko statybos daug glaudžiau siejosi su kraštovaizdžiu.. sodybų ansamblius priemiesčiuose, ypač kaimuose, juosė parkai su tvenkiniais, skulptūromis, pavėsinėmis; jų planai buvo įvairūs, dažniausiai mišrūs (geometrinio išplanavimo, peizažiniai). Tokia architektūros, dailės ir gamtos jungtis kaip tik būdinga baroko ypatybė.
Barokas Lietuvos architektūroje pradėjo plisti XVII a. pirmojoje pusėje. Lietuvos barokas nebuvo vienalytis. Tuo metu šalyje dirbo daug vietinių architektų ir dailininkų , bet buvo atvykusių ir iš kitų šalių, subrandintų įvairių meno mokyklų. Dailininkų ir architektų akiračiui plėsti labai padėjo ir literatūra apie meną. Leidinių apie architektūrą, buvo išleista ir Vilniuje. Pagaliau dalininkus ir architektus, kaip ir renesanso laikais, parengdavo gabesnieji meno šakų kūrėjai, kartais net cechai ar vienuolynų dailės dirbtuvės, kurių netrūko Vilniuje ir kitur. Menininkų buvo gana daug, tradicijų srautas buvo stiprus ir veržlus; jam paklusdavo r atvykę architektai bei dailininkai. Dėl to jau nuo XVII a. antrosios pusės...
Šį darbą sudaro 2523 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!