Esminės baroko tendencijos susiformavo XVII a. pirmojoje pusėje. Tuo metu jos turėjo didelę įtaką visos Europos meninės kultūros raidai.
Kitaip nei renesansas, baroko stilius pirmiausiai pasireiškė architektūroje ir tik po to susiklostė kitose meno srityse. Baroko architektūros formos išsirutuliojo iš renesanso architektūros formų, tačiau atsisakoma klasikinių kanonų. Baroko architektūra įgavo puošnumo, laisvumo, dinamiškumo. Baroko eksterjero linijos kreivesnės, banguotesnės, puošniuose interjeruose gausu dekoratyvinių architektūrinių formų, skulptūros ir tapybos. Sienų tapyba ypač suklestėjo baroko architektūroje: Pažaislio architektūroje, 1684; Vilniaus katedros Šv. Kazimiero koplyčioje, 1692 (abiejų freskų autorius – italų dailininkas M. A. Palonis); Vilniaus Šv. Jono, Šv. Teresės, Dominikonų bažnyčiose, Vilniaus Šv. Jurgio bažnyčios freskiniai portretai. XVII – XVIII a. freskomis dekoruota Rykantų (dailininkas J.Janavičius), Liškiavos, Vilniaus Šv. Petro ir Povilo (italų dailininkas M. da Alto Monte) bažnyčios, Pacų rūmai Jiezne, Panemunės pilis. Jei renesansas ramus, saikingas, tai barokas ekspresyvus, emocingas, “pakrautas” dekoratyvinėmis formomis. Vietoj būdingos renesanso pastatams horizontalios orientacijos vėl paplinta vertikalūs elementai: piliastrai, kolonos, puskolonės, o horizontalios linijos suskaidomos. Baroko monumentalios kompozicijos, daugiausia plafonai, sukonstruoti panaudojant svaiginančius efektus: figūros pavaizduotos rakursais, bekylančios iš apačios į viršų, lyg pranykstančios kupolo kosminėje kiaurymėje. Fantastinė iliuzinė šviesa ir realus kupolo apšvietimas – visa tai susilieja į dinamišką, iracionalią visumą, pavyzdžiui, freska Pažaislio Švenčiausiosios Marijos apsilankymo bažnyčios kupole (dailininkas M. A. Palonis).; freska Vilniaus dominikonų Šv. Dvasios bažnyčios kupole (1756 – 1770).
Tai yra tendencijos, kai menų sąveikoje ryškūs meninių priemonių kontrastai bei tam tikra priešingybė. Baroko architektūroje spalvų derinime yra daugiau įvairumo, originalumo bei individualumo.
Kaip ir renesanso, baroko architektūra atsirado Italijoje. Pirmosios barokinės bažnyčios buvo be bokštų, kryžminio arba stačiakampio plano su praplatinta centrine nava, o siauros šoninės navos dažnai paverčiamos koplyčiomis, navų susikirtimo kryžmę vainikuoja kupolas. Pagrindiniai bebokščių bažnyčių fasadai yra dviejų tarpų, sudėtingos orderinės kompozicijos su voliutomis iš šonų (atitikmenys Vilniuje – Šv. Teresės, Šv. Juozapo bažnyčios).
Barokas Lietuvos architektūroje pradėjo plisti anksčiau negu...
Šį darbą sudaro 3718 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!