Klasicizmo pradininkas Lietuvoje - Laurynas Stuoka-Gucevičius

Kiekvienos kultūros lobyne svarbią vietą užima architektūros menas. Į architektūrą įprasta žiūrėti kaip į visų meno šakų sintezę, kur darniai susijungia ir skulptūra, ir monumentalioji tapyba, ir taikomoji dailė (keramika, tekstilė, baldai).
Gęstant vėlyvajam barokui, XVIII a. paskutiniajame ketvirtyje Lietuvoje ėmė reikštis klasicizmo tendencijos. Klasicizmo pradžia Lietuvoje – 1770 metai, kai į Lietuvą atvyko garsusis italų klasicizmo mokyklos atstovas, architektas Karlas Spampanis ir pasėjo pirmuosius klasicizmo daigus. Šiam stiliui formuotis Lietuvoje didžiausią įtaką darė trijų epochų patirtis – antika, Italijos vėlyvasis renesansas ir XVIII a. prancūzų klasicizmas.
Ankstyvasis klasicizmas – tai pereinamojo laikotarpio architektūra, jungusi vėlyvojo baroko ir klasicizmo formas.
Brandžiojo klasicizmo architektūra pasižymi ramia didybe: harmoningomis proporcijomis, santūriu dekoru. Įsitvirtino orderinė sistema, pastato visumos ir detalių idealios proporcijos.
Laurynas Stuoka Gucevičius gimė 1753 metais,valstiečių šeimoje Migonių kaime (Kupiškio rajone). Tų pačių metų rugpjūčio mėnesio 5 d. buvo pakrikštytas Palėvenės bažnyčioje. Bet krikšto metrikuose tėvų pavardės pakeistos. Vietoj Stuokų užrašytos Gucevičių pavardės.
pakviestas architektūros profesoriaus pareigas užimti Vyriausiojoje Lietuvos mokykloje. 1793 m.
spalio 8 d. jam buvo įteiktas profesoriaus patentas – diplomas. 1794 m. dalyvavo sukilime, vadovavo paties suorganizuotai Vilniaus civilinei gvardijai. Sukilimą pralaimėjo ir buvo atleistas iš darbo.Tuo metu jis sunkiai vertėsi su savo gausia šeima,todėl parašė raštą karaliui, prašydamas jį užtarti prieš caro valdžią ir grąžinti į architektūros profesoriaus vietą. jis vėl buvo paskirtas architektūros profesoriumi Lietuvos Vyriausiojoje Mokykloje, kur toliau sėkmingai dėstė.1798 m. gruodžio 10 d. mirė nuo vandenligės. Palaidotas Vyriausiosios mokyklos lėšomis Stepono
bažnyčios kapinėse Vilniuje. 4
Lauryno Stuokos-Gucevičiaus architektūrinis palikimas
Gucevičiaus kūriniai tapo vertingais Vilniaus miesto ir jo apylinkių architektūriniais akcentais. Sukėlė visuomenėje susižavėjimą naujuoju architektūros menu.
Ryškiausių Stuokos – Gucevičiaus kūrinių yra Vilniaus katedra. Su šiuo objektu architektas jau buvo susidūręs 1777 metais, kai jis įruošė čia didelį altorių, tebestovintį ir dabar. Tai keturių dorėninio orderio kolonų portiko motyvas, kuris puikiai derinasi su viso pastato architektūriniu sprendimu. Savo projekte jis visiškai pakeitė ankščiau buvusį...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!