Laurynas Stuoka-Gucevičius. Vilniaus katedra

Klasicizmo architektūra – stilius, kuris remiasi senovės Graikijos ir Romos imperijos architektūra. Atsirado XVIII a. antroje pusėje, pasibaigus baroko ir rokoko stiliams (1).
Klasicizmo stiliaus ištaka. XVIII a. pabaigoje, artėjant Prancūzijos buržuazinei revoliucijai, stiprėjo absoliutizmo kritika. Žymiausi Prancūzijos švietėjai – Volteras, Ruso, Didro, Monteskjė savo veikaluose aštriai kritikavo monarchiją, visą feodalinės visuomenės ir valstybės struktūrą, įstatymus, įtvirtinusius luominį susiskaldymą, nevienodas žmonių teises, absoliutinės monarchijos ir bažnyčios despotizmą, klerikalizmą.
Buvo kritikuojamas ir karalių labai pamėgtas barokas, o ypač labai puošni jo atmaina – rokokas. Rokokas buvo lyginamas su nedemokratiška valstybine santvarka – absoliutine monarchija. Toks brangus, neišpasakytai puošnus stilius buvo neprieinamas vidutiniams ir net turtingiems piliečiams. Baroko kritikai kaip pavyzdį pateikė senovės Graikijos architektūrą. Jie žavėjosi jos logiškumu ir aiškumu, labai meniškomis konstrukcinių elementų formomis ir puikiomis proporcijomis. Buvo siūloma grįžti prie šios klasikinės architektūros principų ir formų. Ši architektūra buvo laikoma klasikine architektūra, kuria sekti ir iš jos mokytis. Kilo didelis susidomėjimas senovės Graikijos ir senovės Romos architektūra bei tada naudotomis orderinėmis sistemomis.
Taigi XVIII a. septintajame dešimtmetyje Prancūzijoje pradėjo kurtis klasicizmo stilius. Pradėta naudoti aiškūs, taisyklingi tūriai, pagrindinį įėjimą pabrėžiantys didingi portikai su milžiniškomis kolonadomis, taisyklingi pusės sferos kupolai.
Buvo pradėti statyti dideli visuomeniniai pastatai, rūmų ansambliai su taisyklingo plano sodais ir parkais. Pastatų monumentalumą pabrėžė taisyklingos linijos ir plokštumos. Naudotas simetrinis sprendimas, aiškių formų tūriai, saikingas dekoras, padedantis išryškinti bendrą pastatų erdvinę struktūrą. Orderinė sistema buvo svarbiausias architektūrinės kompozicijos elementas (2).
Klasicizmo stiliaus raida Lietuvoje. Klasicizmas Lietuvoje yra kitokios prigimties nei prancūziškasis. Jo pradžią labiau tiktų sieti su architektūroje pastebimais pokyčiais – laipsnišku barokinių formų atsisakymu, statinių struktūros ir dekoro lakoniškėjimu, orientacija į antikinės architektūros pavyzdžius (3).
Klasicizmo stiliaus pradžia Lietuvoje laikomi 1770 m., kuriais iš Romos atvyko architektas Carlo Spampani (1740–1783). Daugelyje Europos šalių klasicizmas gyvavo iki 1830 m., o Lietuvoje – ilgiau, iki 1860 m. Išskiriami du Lietuvos klasicizmo raiškos laikotarpiai. Pirmuoju...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!