Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) kanclerio ir Vilniaus vaivados Alberto Goštauto antkapis. Antkapio meistras Bernardo Z

Vilnius 2005
Kūrinio sukūrimo istorija
Iš istorinių šaltinių žinoma, kad nuo 14 a. pabaigos Katedros požemiuose buvo laidojami Katalikų Bažnyčiai ir Lietuvos didžiajai kunigaikštystei nusipelnę asmenys – Lietuvos didieji kunigaikščiai, Lietuvos ir Lenkijos valstybės vadovai, vyskupai, didikai. Tarp didikų giminių gotikos ir ankstyvojo renesanso epochos Vilniaus katedros ir jos lobyno dosniausi fundatoriai buvo Goštautai, kuriems per visą 600 metų Vilniaus katedros istoriją dosnumu negalėjo prilygti net Vainos 17a. pradžioje ir Pacai 17a. pabaigoje. Goštautai savo donacijomis Katalikų bažnyčiai lenktyniavo su pačiais valdovais. 15 a. antroje pusėje Goštautai tapo turtingiausia ir įtakingiausia Lietuvos didikų gimine. Trakų, o vėliau Vilniaus vaivada ir LDK kancleris Jonas Goštautas buvo faktiškas Lietuvos valdovas, mažamečio didžiojo kunigaikščio Kazimiero globėjas. Jo sūnus Martynas, Trakų vaivada ir LDK rūmų maršalka, 15 a. antroje pusėje prie pietinės Vilniaus katedros sienos pastatė vieną pirmųjų koplyčių ir dosniai aprūpino jos išlaikymą. Šios koplyčios fundatoriaus sūnus – Trakų, o vėliau ir Vilniaus vaivada ir LDK kancleris, Geranainių grafas – Albertas Goštautas ne tik šią giminės koplyčią išplėtė ir suremontavo, bet ir testamentu karališkai dosniai apdovanojo. Vienos seniausių ir vertingiausių iki šiol išlikusių Vilniaus katedros lobyno vertybių – Didžioji monstrancija bei krištolinis kryžius – dovanotos Goštautų. Rašytiniuose šaltiniuose minimas ištisas lobynas, Goštautų dinastijos dovanotas Vilniaus katedrai: brangūs liturginiai indai ir reikmenys - gryno aukso gotikinė taurė su brangakmeniais ir perlais, dvi sidabrinės auksuotos taurės su patenomis, trys sidabriniai relikvijoriai, dvi didelės sidabrinės žvakidės, trys sidabriniai kryžiai, sidabrinis pulpitas, dvi sidabrinės auksuotos ir brangakmeniais puoštos ampulės. Kartu su brangiųjų metalų indais ir reikmenimis Alberto Goštauto testamentu dovanojami turtingai išpuošti liturginiai rūbai, siuvinėti ar net austi aukso gijomis, nusagstyti brangakmeniais ir perlais.
Albertas Goštautas (apie 1480 - 1539 m.) žinomas ne tik kaip turtingos giminės atstovas. Jis yra vienas iš nedaugelio Lietuvos didikų, kuriems rūpėjo kultūrinis krašto likimas. Jis vadovavo rengiant Pirmąjį Lietuvos Statutą (1529). Nuosekliai gynė valstybės...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!