,,Reikia sugebėti patraukti žmogaus dėmesį, sujaudinti sielą. Tai pasiekiama paimant iš gamtos pačius gražiausius vaizdus, formuojant jų harmoniją ir įvairumą, išryškinant tai, kas ten yra gražaus, pašalinant trūkumus arba sumažinant juos, ir kartu išsaugant kiekvieno gamtovaizdžio charakterį, nežiūrint į tai, ar jis būtų natūralus, ar kieno tai sukurtas“.
Vertingiausi Lietuvos peizažiniai parkai buvo įveisti XIX a. pabaigoje pagal žinomo prancūzų architekto Eduardo Andre projektus. Kaip ir visuose peizažiniuose parkuose, taip ir šiuose išryškinamas natūralus gamtos grožis, dekoratyviniai elementai, įrenginiai bei pastatai priderinami prie gamtovaizdžio. Dominuoja asimetriška kompozicija, atviros aptakių formų erdvės, vandens telkiniai, natūralus reljefas, vingiuoti takai ir alėjos, natūraliai augantys medynai. Šie parkai vertingi ir saugotini, nes dauguma jų yra puikūs kraštovaizdžio architektūros kūriniai, sudarantys mūsų šalies kultūros paveldo aukso fondą. E.F. Andrė palikimas, jų būklė, vertingiausi bruožai, seniausi išlikę želdiniai – vis dar opi istorinio-kultūrinio paveldo problema. Grafų Tiškevičių dvaruose XIX a. pabaigoje išpuoselėtos dvarų sodybos ir parkai per šimtmetį susilaukė nevienodo likimo. Palangos dvaro sodybos ansamblis prižiūrimas ir puoselėjamas nuo 1957 metų. Užutrakio dvaro sodyba, tegul ir apnykusi, tačiau apglobta Trakų istorinio nacionalinio parko auros. Liūdniausias likimas, matyt, Lentvario dvaro sodybos ansamblio. Šis kultūros paveldo kompleksas kol kas užmirštas, ,,be sargo, žmogaus, be vilčių", - kaip pasakytų poetas klasikas. Eduardo Andre vardu pavadintas klubas, įkurtas Lietuvos kraštovaizdžio architektų sąjungos narių iniciatyva, domisi šių parkų istorija, tyrimais, restauravimu bei kitomis problemomis. Nors E. Andrė klubas visą laiką kreipė dėmesį į parkų problemas, tačiau svarbiausia – grožėtis, džiaugtis tuo, kas yra, kas vyksta parkuose šiandien, parodyti tai visuomenei, pažindinti lankytojus ir kviesti lankytis juose.
Probleminis klausimas: koks E. Andrė projektuotų peizažinių parkų likimas Lietuvoje?
Tikslas: atskleisti žymaus prancūzų kraštovaizdžio architekto E. Andrė peizažinių parkų kūrimo Lietuvoje ypatumus ir aptarti šių parkų išliekamąją vertę.
Uždaviniai: aptarti kraštovaizdžio architekto E. Andrė asmenybę, talentą, kūrybos savitumą, atskleisti Lietuvos peizažinių parkų ( Palangos, Lentvario, Trakų Vokės, Užutrakio)...
Šį darbą sudaro 2552 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!