Gotikos menui didelę įtaką turėjo bažnyčia. Gotika labiausiai reiškėsi architektūroje. Buvo statomos gotikinės miestų katedros, rotušės prekybiniai pastatai, kelių aukštų gyvenamieji namai. Gotikos menas susiformavo XII a. Prancūzijoje. XIII – XIV a. jis plito visų pirma tose Europos šalyse, kur feodalizmo sąlygomis svarbiausiais ekonominiais, politiniais ir kultūriniais centrais tapo miestai išsikovoję savivaldą, kur kūrybinė veikla iš vienuolynų perėjo į pasauliečių, amatininkų rankas. Stiprėjant valstybių ekonominiams ryšiams gotika paplito ir kitose Europos šalyse. Tačiau tik XV a. pabaigoje nusistovėjo jos įtakos geografinė riba Rytų Europoje. Ši riba palyginus su romaniniu stiliumi pasislinko toliau į šiaurę ir rytus, apimdama dar prūsų, mozūrų, lietuvių, latvių, estų ir iš dalies baltarusių bei ukrainiečių žemes. Būdingi bruožai – tai lengvi karkasai, išlakūs interjerai, dinamiškai aukštyn besiveržiantys fasadai. Veržlumas ir plastika būdinga ankstyvajai ir brandžiajai gotikai. Pastatų formos labai priklauso nuo medžiagų iš kurių jie pastatyti. Vakarų ir Šiaurės Europoje gotikiniai pastatai buvo mūrijami iš akmens. Tose šalyse, kur nėra statybinio akmens, pagrindinė medžiaga buvo plytos. Gotikos meistrai iš tašyto akmens sukūrė naują karkasinių konstrukcijų ir dekoro sistemą. Šios konstrukcijos įgalino padidinti pastato aukštį, sumažinti spaudimą sienoms, praplėsti angas. Vidaus erdvę ir architektūros kompoziciją darė vertikalią. Pastatų vidus buvo perdengiamas smailėjančiais kryžminiais skliautais su nerviūromis. Skliautų jėgai atremti sienos stiprinamos arkbutanais, masyviais kontraforsais. Bokštai ir smailėjantys bokšteliai, smailėjančios portalų, langų, nišų arkos, o dažnai ir iš akmens iškaltos skulptūros, kompozicijai teikė lengvumo, dinamiškumo, puošnumo.
Pastatų iš plytų konstrukcijos buvo kitokios. Jei iš akmens galima ištašyti ir stambius konstrukcijų elementus, ir juvelyriškas smulkias detales, tai mažos trapios plytos tam netinka. Taigi plytų gotikos kūrėjai negalėjo pasisavinti akmens pastatų konstrukcijų, teko ieškoti naujų sprendimų. Pagrindinis plytų gotikos ypatumas – plokščia, masyvi mūro siena, netinkuota, specifinės faktūros, dažnai papuošta juodais plytų galais arba tinkuotais elementais: nišomis, frizinėmis juostomis ir kt. labai paplito profiliuotos plytos. Kiekvienos šalies gotikos pastatų kompozicija ir...
Šį darbą sudaro 5179 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!