Bizantijos valstybės kultūra: Bizantijos menas ir architektūra

1. Įvadas
Bizantijos imperija, Bizantija ( gr. Βυζαντινή αυτοκρατορία )- viduramžių valstybė, gyvavusi 395—1453 metais, dar vadinama Rytų Romos imperija. Šios valstybės užuomazgos siejamos su Romos imperatoriumi Konstantinu, kuris 330 metais perkėlė sostinę iš Romos į Azijos ir Europos sandūroje išsidėsčiusį Bizantijos miestelį. Šio imperatoriaus garbei miestas buvo pavadintas Konstantinopolio vardu. Galutinai Romos imperiją į rytų ir vakarų dalis padalijo imperatorius Teodosijus 395 metais.V amžiuje po Kristaus Vakarų Romos imperija žlugo nuo barbarų smūgių.Rytų Romos imperijai teko kita lemtis. Gyvavusi dar ne vieną šimtmetį, ji paliko meno ir architektūros paveldą, kurį mėginsiu aprašyt šiame darbe.
Konstantinopolis- svarbiausias Bizantijos kultūros ir mokslo židinys. Tai buvo klestintis ir pasakiškai turtingas miestas. Įsikūręs Europos ir Azijos sandūroje miestas buvo ideali vieta prekiauti. Čia susitikdavo pirkliai iš Balkanų pusiasalio, azijietiškųjų Rytų, Uždunojės sričių, Kinijos, Rusijos, Bagdado ir kitų valstybių.
Materialinę gerovę atitiko architektūros ir meno klestėjimas. „Per vienuolika savo gyvavimo amžių Bizantija pasireiškė įvairiose srityse: architektūroje buvo sukurtas naujas bažnyčios statinio tipas- kryžiškoji kupolinė šventovė, vainikuota kupolais, papuošta puikiomis mozaikomis arba freskomis, kuriose tradicinės ikonografinės temos įgijo savitą, nepakartojamą kompozicinę išraišką; taikomojoje ir dekoratyvinėje daileje – grakštūs ir subtilūs prabangos daiktai, nuostabūs, spalvų žaižaravimu žavintys purpuro audeklai, kurių gamybos paslaptį Bizantija pavydžiai saugojo; miniatiūros, puošiančios žymiausius rankraščius; gaminiai iš brangiųjų metalų, sidabru inkrustuotos bronzos, kintančių atspalvių emalio ir dramblio kaulo. Tai bizantiškajai kultūrai teikė nepakartojamo puošnumo.“( A. Čekalova, M. Poliakovskaja „Bizantija“ 2003 : 10-11 psl.) Galbūt todėl, ji tapo viena ryškiausių viduramžio kultūrų.
2. Bizantijos architektūra
2.1 Ankstyvoji architektūra, architektūros periodizacija.
Bizantijos architektūros stilius- pirmasis ir vienintelis tarp vakarietiškų stilių, kuriame pavyko sujungti spalvų gausumą su masyviom konstrukcinėm formomis, turinčiomis konkrečius funkcinius tikslus. Iki to laiko, kol prasidėjo sparti Bizantijos architektūros raida, visi jos esminiai elementai jau egzistavo kaip romėnų-graikiškasis palikimas.
Istorija Bizantijos architektūra pariodizuojama į septynis etapus: brendimo (395–527), pirmasis žydėjimo periodas,kurio metu vyko aktyvios statybos, sąstingio laikotarpis (726–867), kurį...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!