Urbanistinė raida ir architektūra Kaune

Kauno raida tęsėsi ilgus šimtmečius. Keitėsi čia spartaus augimo, klestėjimo, čia sunkūs politinių ir ekonominių nuopuolių metai. Kauno architektūros plėtotė labai susijusi su miesto istorija. XIII amžiuje Neries ir Nemuno santakoje pastatytas pirmasis mūrinis statinys – pilis. Gana ilgai Kauno atsiradimas buvo siejamas su legendinio Lietuvos valstybės įkūrėjo Palemono sūnumi Kunu, buvo nurodoma net tiksli miesto įsteigimo data – 1030 m. To meto rašytiniuose šaltiniuose rašoma ne apie miestą, o apie pilies įtvirtinimus.
XVI a. – XVII a. pirmoje pusėje, prekybos, amatų, kultūros pakilimo epochoje, susiformavo miesto branduolys su stačiakampiu gatvių tinklu ir centru – Rotuše. XX a. pradžioje, kai Kaunas buvo Gubernijos centras ir tvirtovė geometriškai suformuotas Naujamiestis, sumūryta nemažai eklektinių gyvenamųjų namų ir administracinių pastatų, priemiesčiuose pastatyti fortai. Tarpukario laikotarpiu, klestint funkcionalizmo ir racionalizmo architektūrai, pastatyta daug visuomeninių pastatų, daugiabučių namų, kotedžų. Pokario laikotarpiu pradėti projektuoti pirmieji gyvenamieji rajonai su daugiabučiais gyvenamaisiais namais.
Šiame darbe nusprendžiau panagrinėti Kauno gyvenamųjų namų architektūrą. Šiam tikslui pasirinkau gyvenamuosius namus ir gyvenamųjų namų mikrorajonus pastatytus nuo 1919 m. iki 1985 m., t.y. Tarpukario ir Pokario laikotarpių architektūrą. Kadangi Tarpukario ir Pokario laikotarpių architektūros pagrindinė tipologinė grupė buvo gyvenamieji namai. Tiek Tarpukario, tiek Pokario laikotarpiais gyvenamųjų namų architektūra labai skyrėsi. Tai ir pabandysiu atskleisti šiame darbe.
Naudosiu publikuotą literatūrą, žurnalus, knygas .
Savo darbą iliustruosiu gyvenamųjų namų nuotraukomis.
Turtinga Kauno praeitis, įvairiaspalvė architektūra nuo seno traukė menininkų ir tyrinėtojų dėmesį. Miestas išaugo iš papilio, buvusio netoli mūrinės pilies- Nemuno ir Neries santakoje. 1414 metais Kaunas buvo apibūdinamas kaip didelis aptvertas miestas ant Nemuno kranto, kadangi miesto aptvarą sudarė griovys, pylimas ir rąstų tvora. Tuometinis Kauno planas ko gero buvo radialinis ir gerai atitiko gamtinę ir urbanistinę situacija.
Po Žalgirio mūšio, pradėjus intensyviai plėtotis prekybai ir amatams, miestas gerokai padidėjo. Prie pilies jau glaudėsi keletas priemiesčių. Priemiesčių teritorija buvo paskirstyta įvairaus didumo ir formos sklypais. 1540 m. karalienės Bonos nurodymu...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!