19 -o amžiaus dailė ir architektūra

19 a – permainingas žmonijos istorijos laikotarpis. Bręstanti Pranc. Revoliucija, jos eiga, Napoleono valdymas, karai – visi šie įvykiai dailėje formavo monumentalumo ir didybės siekį. 19 a sparčiai vystėsi gamtos mokslai ir technika. Pradėjus naudoti elektros energiją suklestėjo daugelis pramonės šakų. Technikos plėtotė ir pramonės augimas skatino miestų plėtrą, fabrikų, geležinkelio stočių, tiltų statybas. Greitėja gyvenimo tempas, vystosi komunikacinės ir susisiekimo priemonės – telefonas, telegrafas, geležinkeliai. Rankų darbą išstumia mašininė pramonė.
Dailėje pasibaigia nuosekli tvarka, kuomet vienas meno stilius keitė kitą. Dabar kur kas greičiau formavosi naujos kryptys, vienu metu galėjo egzistuoti kelios meno srovės. Svarbiausi 19 a dailės atradimai susiję su Prancūzija – tai Prancūzijos meno dominavimo amžius. Daugelyje Europos šalių buvo įkurtos dailės akademijos. Vis didesnę reikšmę įgavo meno kritika. Svarbią reikšmę įgijo prie Prancūzijos dailės akademijos įsteigtas salonas, kuriame vykdavo svarbiausios parodos, buvo perkami kūriniai muziejams, kunkuliavo meninis gyvenimas. 19 a įsteigiami pirmieji muziejai.
ARCHITEKTŪRA
19 a architektūroje reiškėsi įvairios kryptys: klasicizmo, romantizmo, istorizmo. Klasicizmo architektūros tikslas buvo sekti antikinio meno formomis. Pastatų grožis siejamas su simetrija, darna ir tikslingumu. Fasadas puošiamas portikais ir frontonu, kas primena senovės graikų šventyklas, naudojami trys orderiai. Ampyras (imperijos stilius) – vėlyvojo klasicizmo atmaina - paplito Napoleono I valdymo laikotarpiu. Gausioje skulptūrinėje ornamentikoje vyrauja valdžios ir triumfo simboliai.
19 a pradžioje atsiradęs romantizmo stilius, kuriam būdinga praeities meilė, į architektūrą atneša istorizmą (1860 – 1900). Anksčiau kiekvienas istorijos laikotarpis turėjo vieną dominuojantį architektūros stilių. Istorizmas pripažino įvairių istorinių stilių lygiavertiškumą. Atsigręžiama į praeitį, bet ne į antiką, o į tai, kas buvo vėliau. Kopijuojami senieji stiliai, atsiranda neogotika, neobarokas, neoromanika, madingos kinų architektūros formos (mažos pagodos – pavėsinės, stovinčios sode). Pastatams dažnai būdingas asimetriškas planas, laipsniuota konfigūracija, įvairius stilius primenančios langų formos, balkonai, lodžijos, bokštai. Gotikiniai elementai (neogotikoje) naudojami puošimui, o patys pastatai dažnai projektuojami laikantis klasikinio ar renesansinio plano. Susiformuoja stereotipas: bažnyčios dažniausiai statomos...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!