Barokas Lietuvos kultūroje

XVI a.pabaigoje - XVIIa.pradžioje Europos mene ėmė reikštis naujos tendencijos, t.y. ryškėjo baroko stilius (itališkai barocco - įmantrus, vingrus, keistas). Lietuvą barokas pasiekia būtent tuo metu kai LDK gyvena gana permainingus ekonominės raidos, valstybingumo irimo ir politinės anarchijos, religinių kivirčų laikus. Tai: įtempti santykiai su Rusija, jos siekimas suvienyti slavų žemes, dalies magnatų nepasitenkinimas unija su Lenkija, baiminimasis dėl valstybės tradicijų, dėl savo luomo privilegijų, pavojus iš Švedijos. Šis laikotarpis-amžių sandūra - sudėtingas pereinamasis laikas. Baroko stilius, kaip meno kryptis, iš pradžių ėmė plisti ten, kur laimėjo kontrreformacija, kur įsiviešpatavo reformuota katalikybė. Šiuo laikotarpiu gyveno daug tvirtų, orginalių,valdingų asmenybių. Barokas tapo valdančiųjų kasių mada. Vienas jų - Leonas Sapiega - išdidus savo giminės atstovas, politikas. Sapiega fundavo rūmus Antakalnyję, Šventojo Arhangelo bažnyčią, kurią jis statė kaip giminės mauzoliejų. Septiniolikto šimtmečio pradžioje intensyviai pradėjo statyti Radvilų giminė. Jie statė Vilniuje, Biržuose, Nesvyžiuje. Radvilų giminei labai svarbus pavyzdys buvo antikinė Roma, kurios didvyriai ambicingiems ir išsilavinusiems lietuvių didikams buvo ne tik sektinas pavyzdys, bet ir giminaičai, nes XVII šimtmetyje į geologinę lietuvių kilmės iš romėnų legendą dar žiūrėta visai rimtai. Katalikiškoji Radvilų atšaka savo giminės lizde Nesvyžiuje sukūrė vieną pirmųjų barokinių urbanistinių ansamblių, kuriame svarbi vieta tenka jezuitų bažnyčiai. Nuo XVII šimtmečio pradžios unijinę valstybę valdė Vazų dinastijos valdovai. Jų dvaras Vilniuje tapo svarbiu barokinės kultūros židiniu ir pavyzdžiu smulkiems bajorams. Būtent šios minėtos ambicingos ir stiprios giminės, kurių atstovai lavinosi Vakarų Europos dvaruose ir universitetuose, buvo svarbus naujosios baroko kultūros laidas.
Baroko plito: nuo Italijos ar Pietų Vokietijos per Prahą, Krokuvą, į Vilnių ir pradėjo plisti XVIIa. pirmoje pusėje tolyn - į Rytus, į dabartines Baltarusijos ir Ukrainos platybes- iki Vitebsko ir Kamenc Podolsko.
Lietuvos barokas nebuvo vienalytis. Baroko plitimo laikotarpį, dėl netvirtos politinės ir ekonominės padėties galima suskirstyti į tris laikotarpius: ankstyvąjį, brandųjį, vėlyvąjį.
* Ankstyvasis barokas arba vėlyvasis renesansas (XVII a. antrasis...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!