Vilniaus gynybinė siena, Šv. Bernardino Sieniečio (Bernardinų) bažnyčia ir Laisvės statula

1503 m. rugsėjo 6d. privilegija didysis kunigaikštis Aleksandras, patenkindamas miestiečių prašymą, leido aptverti miestą mūrine gynybine siena. Vilniaus vaivadai Mikalojui Radvilai pavesta nužymėti miesto sienos ribas. Namus, kliudančius rengti gynybinius įtvirtinimus, įsakyta nugriauti. Įtvirtinimus turėjo statyti patys sostinės gyventojai. Kiekvienam paskirta sumūrytinam tikrą sienos dalį. Tiems, kurie nepajėgė iš karto sumūryti jiems skirtos dalies, buvo leista laikinai ją užtverti aštriakuolių tvora. Sienos mūrijimo darbai intensyviausiai vyko 1506-1509 m., statyba buvo užbaigta 1522 m.
Gynybinė siena sudarė vientisą kompleksą su pilimis ir jų įtvirtinimais. Į gynybos sistemą įjungtos ir gamtinės kliūtys: iš šiaurės rytų miestą saugojo stačios kalvos ir Vilnia, pietvakarių pusėje iškastas perkasas. Jo dugnu tekėjo upelis.
Gynybinė siena buvo maždaug 3 km. ilgio ir supo netaisyklingą daugiakampį plotą, apjuosdamas centrinę miesto dalį. Siena šiaurės vakaruose jungėsi su pilimi, toliau ėjo dabartinė L. Stuokos- Gucevičiaus gatvės pietryčių puse, kirto Liejyklos gatvę, ėjo S. Žuko gatvės rytine puse, Vilniaus gatve, rytiniu Komjaunimo gatvės pakraščiu, suko į V. Jacevičiaus ir Birštono gatves, kirto A. Strazdelio – Subačiaus - Bokšto gatvių sankryžą, ėjo Bokšto gatvės rytiniu šonu ir Vilnios slėniu iki bernardinų bažnyčios. Kol kas neišaiškinta, kaip siena šioje pusėje jungėsi su pilimi. Sienos atkarpos nebuvo tiesios, bet pagal reljefą buvo lenktos arba laužtos.
Siena labai praturtino miesto tūrinę ir erdvinę kompoziciją: vartai ir bokštai dominavo miesto siluete ir panoramose.
Sienos vidutiniškas aukštis buvo apie 6,5 m. Panašaus aukščio buvo ir kitų Europos miestų, pavyzdžiui Talino, sienos. Vilniaus siena buvo palyginti plona: ties pamatais 0,9 – 1,4 m. storio, o viršuje dar plonesnė. Kitų šalių miestų XII- XV a. gynybinės sienos buvo gerokai stipresnės: Talino – 2,3 m. Lenkijos miestų – nuo 1 iki 2,5 m. Toks Vilniaus sienos storis buvo racionalus ir logiškai pagrįstas: antžeminio mūro storis XVI a. jau menkai saugojo nuo artilerijos sviedinių. Vilnius buvo apjuostas mūrais pirmiausia dėl totorių antpuolių, kurie artilerijos neturėjo....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!