Šv. Jurgio bažnyčia Kaune

1. Jonas Minkevičius “Lietuvos architektūros istorija” , I t., “Mokslo” leidykla, Vilnius, 1987 m.
2. “Kauno architektūra” Lietuvos statybos ir architektūros mokslinio tyrimo institutas, “Mokslo” leidykla, Vilnius, 1991 m.
3. Tadas Adomonis, Klemensas Čerbulėnas “Lietuvos TSR dailės ir architektūros istorija”, I t.,“Mokslo” leidykla, Vilnius, 1987 m.
4. Vladas Drėma “Šventos Onos bažnyčia”, “Mokslo” leidykla, 1991 m.
Valdančioji klasė ir dvasininkija rūpinosi statyti puošnias bažnyčias ir cerkves. Jų puošnumas turėjo psichologiškai veikti lankytoją, formuoti pasaulio, grožio, harmonijos sampratą, kelti pagarbą dievo galybei bei nuolankumą jo vietininkams. Bažnyčių, cerkvių ir kitai kulto architektūrai negailėta lėšų. Joms statyti buvo kviečiami geriausi meistrai, imamos pirmarūšės medžiagos, vartojamos patikimiausios konstrukcijos, sudėtingiausios formos. Todėl ir buvo sukurta didingų, meniškų paminklų.
To meto bažnyčios, be ideologinės, turėjo dar ir kitą visuomeninę paskirtį – jose vykdavo bajorų seimai, teismai, vaidinimai, filosofiniai disputai, būdavo mokyklos, net prekių sandeliai.
Lietuvoje bažnyčios pradėtos statyti jau nuo Mindaugo valdymo metų (1236 – 1263). Gedimino laiške popiežiui (1322) rašoma, kad “mūsų pirmtakas Vytenis” (valdė 1295 – 1316 m.) buvo “pastatęs bažnyčią”, kurią kryžiuočiai sudegino. Kulto pastatų Lietuvoje padaugėjo po krikščionybės įvedimo (1387) – XIV a. pabaigoje – XV a. pirmajame ketvirtyje.
Mūrinės ankstyvosios gotikos bažnyčios buvo saikingo dydžio, neaukštos, nesudėtingų formų; proporcijos, plokštuminiai fasadai priminė pilių architektūros tradicijas, o siluetai – gyvenamųjų namų siluetus. Pagrindinis konstrukcinis jų elementas – masyvios sienos, paremtos kontraforsais, ir aukštas stogas. Jos stačiakampio plano, su siauresne, žemesne už navą, atskirai dengta penkiašone presbiterija. Vientisa vidaus erdvė gerai atitinką paskirtį. Ilgainiui bažnyčių formos darėsi įvairesnės. Brandžiuoju gotikos laikotarpiu buvo statomi originalių formų, grakščių proporcijų kulto pastatai; jų sienos aukštesnės, lengvesnės, neperkrautos puošybiniais elementais. Gotikai būdingą vertikalumą Lietuvos bažnyčiose pabrėžia aukšti, kelių pakopų, daugiakampiai puošnūs kontraforsai (tokių nebuvo kitose šalyse), statūs stogai, dideli smailiaarkiai langai. Visapusiškai išnaudojamos statybinių medžiagų ir konstrukcinių elementų dekoratyvinės ypatybės. Fasadų paviršius
netinkuojamas, sienos turi raiškią plytų rišimo ritmiką, faktūrą, dantytas įstrižas plytų juostas,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!