Šv. Petro ir Povilo bažnyčia

Vienas įspūdingiausių, gražiausių ir vertingiausių XVII a. Vilniaus barokinio meno paminklų yra Petro ir Povilo bažnyčia. Vieta jos statybai buvo parinkta tuo metu dar menkai apgyvendintame Antakalnio priemiestyje, vaizdingoje Neries pakrantėje, žalių kalvų ir pušynų fone. Stovėdama atokiau miesto centro ir tirštai užstatytos miestiečių gyvenvietės ribų, visiškai nuo kitų pastatų izoliuotoje ir pačios gamtos apsaugotoje vietoje, bažnyčia beveik nenukentėjo nuo karų, gaisrų ir iki mūsų dienų išliko tokia, kokią prieš 300 metų ją sukūrė talentingi baroko meistrai.
Petro ir Povilo bažnyčios statybos iniciatorius buvo vienas įtakingiausių ano meto Lietuvos feodalų – Mykolas Kazimieras Pacas. Plati didikų Pacų giminė (jų buvo net penki broliai) XVII a. valdė milžiniškus dvarus, turėjo tūkstančius baudžiauninkų ir užėmė svarbiausius valstybinius ir bažnytinius postus. Pacai įvairiose krašto vietose statėsi sau prabangius barokinius rūmus, dosniai finansavo jų steigiamų vienuolynų bei bažnyčių statybą. Žiauriu išnaudojimu, tūkstančių baudžiauninkų prakaitu ir krauju aplaistytomis statybomis Pacai siekė sau garbės, katalikų bažnyčios palankumo ir norėjo įamžinti savo vardą.
1668 m. prasidėjo Petro ir Povilo bažnyčios statyba. Gatavą būsimo pastato projektą – medinį bažnyčios maketą – tais pačiais metais iš Krokuvos atvežė architektas Jonas Zaoras. M. Pacui pageidaujant, projektas vietoje buvo kiek pakeistas ir 1668 m. birželio 20 d. įvyko kertinio pamatų akmens padėjimo iškilmės. Iki 1671 m. rudens krokuvietis J. Zaoras buvo ir vyriausiasis statybos darbų vykdytojas. Jam dėl nežinomų priežasčių iš Vilniaus išvykus, statybai vadovavo italas Fredianis.
Bažnyčios sienų, skliautų ir kupolo mūrijimo darbai, atrodo, užtruko iki 1675 m., bet lygiagrečiai jiems jau nuo 1671 m. vyko ir pastato apdaila bei pagrindinio fasado dekoravimas. Šis darbas, turbūt, nebuvo sėkmingas, nes, keisdami vienas kitą, per trumpą laiką jam vadovavo net keturi meistrai: Sucharas, Brabantas, Novatnas ir Hansas. Pastarojo sumanytoms fasado skulptūroms eskizus darė vietinis dailininkas J. Šreiteris. Tačiau brangiai kainavęs ir bemaž jau baigtas fasadas, atrodo, nepasižymėjo nei geru skoniu, nei meniškumu. Jis, matyt, nepatiko...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!