Plytų panaudojimas Lietuvoje gotikos-klasicizmo laikotarpiais

Šiame darbe nagrinėsiu kaip buvo naudojamos plytos Lietuvoje pradedant gotika baigiant klasiscizmo laikotarpiu.
Šiuos laikotarpius pasirinkau todel, kad tada plytos buvo labai plačiai naudojamos, tapo svarbiausia statybine medžiaga.
Savo darbe aptarsiu naudojamų plytų dydį, panaudojimą, rišimą, gaminimo būdą, pateiksiu pavyzdžių, aiskinsiuos kaip keitėsi plytos kiekviename laikotarpyje.
Gotika
Gotikoje išliko tos pačios statybinės medžiagos, kaip ankstyvoje mūro statyboje: lauko akmuo, plytos, kalkių skiedinys. Pakito tik jų naudojimo santykis: plytos XV a. tapo svarbiausia mūro medžiaga.
XIV a. pabaigoje – XVI a. naudotos labai stiprios degto molio įvairiopo didumo plytos: mažosios – 260 – 280x120 – 13x80 – 90 mm – panašios kaip Lenkijoje, Vokietijoje; didžiosios – 295 – 325x140 – 160x85 – 95 mm – būdingos vien Lietuvai. Gotikinės plytos ilgis daugiausia lygus dviejų jos pločių ir vertikalios siūlės storio sumai.
Fasadai buvo puošiami juodomis perdegtomis ir profiliuotomis plytomis. Lietuvos gotikiniuose pastatuose jų priskaičiuota apie 140 rūšių. Šios plytos labiausiai paplito XVI a.
Plytos gamintos rankiniu būdu. Medines formas iki viršaus priplūkdavo gerai išminkyto riebaus molio ir įrėždavo išilgus 2 – 5 mm gilumo grioveliu-braukas, kad plytos geriau sukibtų su skiediniu. Suformuotos plytos paviršiuje kartais būdavo įrėžiami įvairūs ženklai. Po to plytos būdavo džiovinamos ir degamos. Profiliuotas plytas gamindavo specialiose formose arba išpjaudavo šablonais.
Plytų spalva priklausė nuo molio: gotikiniuose pastatuose yra ir tamsiai raudonų, ir gelsvų plytų. Pastarųjų daugiausia Vilniaus viduramžių paminkluose. Gelsvomis plytomis mūrytos sienos dažniausiai būdavo dažomos raudonai.
Sienoje plytas rišdavo kalkių ir smėlio skiediniu. Laikui bėgant keitėsi rišamosios medžiagos ir užpildo santykis: nuo 1:0,5 iki 1:1,3.
XIV a. antrosios puses – XIV a. pastatų plytos rištos gotikiniu būdu: eilėje pakaitomis kartojasi tai ilginė, tai trumpinė plyta. Šis būdas tuo laiku buvo paplitęs visose šalyse, kur tik mūryta plytomis. Jis užtikrino geresnį, negu ankstesnis baltiškas rišimo būdas, sienos kiauto surišimą su vidaus užpildu. Seniausiuose XIV a. antrosios pusės pastatuose gotikinis rišimas dar netaisyklingas (Vilniaus šv. Mikalojaus bažnyčia), tuo...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!