Baroko menas Lietuvoje

Stiliaus esmė ir raida.
XVIa. Antrojoje pusėje Eropos architektūroje paplitusi manierizmo kryptis palaipsniu įgyja naują kokybę - virto baroko stiliumi.
Baroko architektūros meninė programa iš dalies rėmėsi renesanso tradicijomis, bet kartu siekta didesnio kompozicijos ekspresyvumo, linijų ir silueto judrumo, kūrybos variantiškumo, pastato išorės ir vidaus dekoratyvumo.
Lietuvos architektūros raidoje išryškėjo trys periodai, kurių chronologinės ribos artimos italų baroko laikotarpiams. Ankstyvasis (1600-1650), brandusis (1650-1730), vėlyvasis(1730-1790).
Ankstyvasis barokas prasidėjo tiesiogiai veikiamas Romos įtakos. Pirmosiose jėzuitų pastatytose bažnyčiose - Nesvyžiaus, Vilniaus šv.Kazimiero - buvo taikoma italų ankstyvojo baroko struktūra ir formos, savaip jas derinta su vietinėmis statybos tradicijomis.
Ankstyvuosiuose barokiniuose pastatuose išliko kai kurių renesansinių bruožų: nesudėtingas, tektoniškas komponavimas, tiesios, fasadus horizontaliai skaidančios linijos.
Brandusis baroko periodas. Šis laikotarpis skirtinas į dvi fazes. Pirmojoje dominavo didikų Pacų funduoti kūriniai (Vilniaus šv. Petro ir Povilo bažnyčia, Pažaislio antsamblis prie Kauno), pasižymėję itin profesionalia architektūros ir kitų menų sinteze. Tuo metu barokas jau virto visuotiniu stiliumi. Antrojoje fazėje į brandaus baroko tėkmę įsijungė kiti užsakovai - didikai Sapiegos ir Vilniaus vyskupas Bžostovskis: jie steigė naujas vienuolijas, pasitelkė kitų architektų. Šioje fazėje, be Italijos ima reikštis ir Vidurio Europos architektūros bei dailės įtaka. Per visą brandaus baroko periodą antrareikšmių pastatų architektūra buvo maždaug vienoda: formos kurtos laikantis Vinjolos (Giacomo da Vignola Barozzi), Paladijaus (Andrea Palladio) teorinių leidinių, nebuvo vingrių linijų, mažai naudota ornamentikos, statyti neaukšti bokštai.
Vėlyvojo baroko periodas sutampa su ramesniu politiniu laiku, su krašto ūkio ir kultūros atgimimu, pasižymi ypač suklestėjusia sakraline architektūra. To meto Lietuvos architektūroje išryškėja ir saviti regioniniai bruožai, susikūrė vadinamoji Vilniaus baroko mokykla, kurios originaliausi kūriniai - sakraliniai pastatai. Jie dažniausiai stačiakampiai, haliniai, dvibokščiai, lengvų, vertikalių proporcijų. Ažūriniai bokštai iš kelių į viršų siaurėjančių tarpsnių, kurie kiekvienas skirtingai dekoruoti. Būdingas bažnyčių ir cerkvių bruožas - daugiafasadiškumas: visi fasadai yra puošnūs ir svarbūs. Kaip žymiausi vėlyvojo baroko paminklai - tai atstatinėtos po gaisrų bažnyčios: paaukštintos ir išpuoštos.
Baroko architektūrą...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!