Senovės Graikijos ir Senovės Romos civilizacijos epocha vadinama Antika. Antikinė epocha apima laikotarpį nuo XII-VIII a. pr. m. e. iki IV-V mūsų eros amžiaus. Antikinė architektūra tapo klasikine, jos principai ir šiandien plačiai naudojami praktinėje kūryboje. Nors daugeliui būtų sunku pasakyti kuo skiriasi šių kultūrų menas ir galima būtų teigti, kad senovės Roma yra Graikijos tradicijų tęsėja, tačiau ji netik perėmė, pakoregavo ir pritaikė Graikijos architektūros tradicijas, bet ir pritaikė daug naujovių, kurios atklydo į šalį iš kitų kraštų. Ankstyvuoju Romos gyvavimo periodu, beveik visi pastatai priminė graikiškus, tačiau laikui bėgant, jų išvaizda ir statymo stilius visiškai išsiskyrė. Susiformavo dvi visiškai skirtingos konstrukcinės sistemos: Graikijos - statramstinė sijinė ir Romos - arkinė skliautinė.
Senovės Graikijos ir Romos architektūros palyginimas
Tiek Graikijos tiek Romos architektūros tradicijos susiformavo ne iš karto. Graikijos architektūros raida skirstoma į tris periodus: archainį, klasikinį ir helenistinį, o Romos į du: respublikos ir imperatorių. Taigi pirmaisiais Romos gyvavimo metais jos architektūra buvo labai panaši į graikų ir nors abi tautos statė panašios paskirties ir svarbos pastatus, jų architektūra palaipsniui ėmė skirtis, kol galiausiai tapo visiškai skirtinga. Taip atsitiko todėl, kad graikai naudojo statramstinę sijinę konstrukcinę sistemą (sudaryta iš laikančiųjų sienų ar kolonų ir laikomųjų sijų bei plokščių) , o romėnai plačiausiai pritaikė iš etruskų perimtą arkinę skliautinę sistemą (graikų statramstinę sijinę naudojo daugiausiai tik puošybai). Arkinės skliautinės sistemos įsitvirtinimą Romoje, bet jos neprigijimą Graikijoje sąlygojo ir tai, kad graikai naudojo sunkias statybines medžiagas (akmuo, nedegto, degto molio plytos, kalkakmenis, marmuras, akmuo, stogą dengė čerpėmis ir marmuro plokštelėmis), o romėnai, kurie naudojo ir graikų išbandytas medžiagas, išrado žymiai lengvesnę už akmenis ir ganėtinai tvirtą medžiaga betoną, kurį naudojo kaip sutvirtinančią medžiagą, o kartais net pripildavo į akmenines dėžes iš kurių statydavo masyvius pastatus. Ir paprastas molinis mūras Romoje įgavo dvejopą struktūrą: vidinę – smulkų akmenų ir žvyro ir išorinę –...
Šį darbą sudaro 1727 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!