Raudonės pilis yra Jurbarko rajone, ant Nemuno šlaito. Pilį sudaro ginybiniai įrenginiai – bokštai, šaudymo angos, ginybinės sienos. Pilį XVI a. pastatydino K. Kiršenšteinas. Tuo metu pilis turėjo du korpusus – dviaukštį pietinį (gyvenamąjį) ir triaukštį šiaurinį (ūkinį). Abiejų korpusų galus jungė rytinė ir vakarinė mūro siena su šaudymo angomis. Sienos kartu su korpusais sudarė stačiakampį uždarą pilies kiemą. Cilindrinis didysis bokštas buvo pietiniamie pilies korpuse. Vėliau bokšte buvo padarytos arkinės angos. Pilį supo parkas.
Pilis XVII – XIX a. buvo ne kartą rekonstruota. Dabartinę išvaizdą įgavo po XIX a. vidurio rekonstracijos, kuri labai pakeitė renesansinės architektūros bruožus. Atsirado neogotikos elementų. Visiems korpusams ir bokštams buvo primūryti sunkūs konsoliniai karnizai, o ant bokštų uždėti dekoratyvūs dantyti kuorai. Šiaurinėjė pusėje lygiagrečiai su šiauriniu korpusu pastatytas ūkinis neogotiškas pastatas su dekoratyviais bokšteliais kampuose atkūrė buvusį pilies planą. Šiuo metu veikia Raudonės vidurinė mokykla, rengaimos kasmetinės šventės.
Raudonės pilis yra Jurbarko raj., Raudonėje, ant stataus ir aukšto (apie 35 m) Nemuno šlaito. Pilį sudaro trys stačiakampio plano 2 – 3 aukštų korpusai, išdėstyti U raidės pavidalu, penki apvalųs bokštai (4 kampiniai ir centrinis bokštas). Pilis sumūryta iš raudonų plytų, netinkuota. Korpusus ir bokštus puošia masyvūs karnizai, bokštų viršūnes – dantyti kuorai.
Raudonės pilies pirminės, autentiškos formos gimė renesanso epochoje. Kadangi renesanso pastatų Lietuvoje išliko palyginti nedaug, architektūros palikime jie užima išskirtinę vietą.
Iš rašytinių šaltinių žinoma, kad Raudonės pilį, kaip savo privačią įtvirtintą rezidenciją, pastatė stambus Lietuvos miško eksportininkas Krišpinas Kiršenšeinas. Archyvuose nerasta žinių apie pastato architektą. Raudonės savininkas K. Kiršenšteinas pažinojo Vilniaus pilies architektą ir horodinčių Petrą Nonhartą, su kuriuo ilgus metus glaudžiai bendradarbiavo. Tačiau Nonharto Giceniškiuose pastatytos pilaitės architektūra yra gimininga Panemunės , o ne raudonės ansambliui.
XVI a. pabaigoje Raudonės pilį sudarė du plytiniai dviaukščiai korpusai: pietinis, ilgainiui labai pakitęs, ir šiaurinis, iki šiol išlaikęs nemažai autentiškų formų. Abiejų korpusų galus jungė rytinė ir vakarinė...
Šį darbą sudaro 1328 žodžiai, tikrai rasi tai, ko ieškai!
★ Klientai rekomenduoja
Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?
Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!
Norint atsisiųsti šį darbą spausk ☞ Peržiūrėti darbą mygtuką!
Mūsų mokslo darbų bazėje yra daugybė įvairių mokslo darbų, todėl tikrai atrasi sau tinkamą!
Panašūs darbai
Kiti darbai
Atsisiuntei rašto darbą ir neradai jame reikalingos informacijos? Pakeisime jį kitu nemokamai.
Pirkdamas daugiau nei vieną darbą, nuo sekančių darbų gausi 25% nuolaidą.
Išsirink norimus rašto darbus ir gauk juos akimirksniu po sėkmingo apmokėjimo!