Japonijos architektūra

Vieni mano, kad architektūra-tai Dievo įkvėpimas žmonijai, kuris pasireiškia per fizinę formą įgaunančias dangaus temas, kiti mato ją kaip matematiniais principais pagrįstą natūralią jėgą, psireiškiančią projektuojamoje erdvėje. Architektūriniai sprendimai peržiangia valstybines ribas, ima pavyzdį iš didžiųjų civilizacijų, tuo pačiu sustiprindama ir pabrėždama visuomenės modernumą. Socialinė-religinė architektūra yra vienas iš svarbiausių pažangios civilizacijos bruožų. Architektūros dėka kultūros bendrauja tarpusavyje, dalinasi visuomeninėmis vertybėmis ir bendrais politiniais įsitikinimais. Budistų šventyklų architektūra yra vienas iš geriausių pavyzdžių tokio tarptautinio bendravimo tarp Japonijos ir Rytų Azijos.
Šio darbo tikslas- pažvelgti iš arčiau į japonišką kultūrą, pažinti jų religiją, suprasti japonų architektūros tikslą ir reikšmę, išnagrinėti atskiras šventyklos dalis, atskleisti senovės šventyklų palikimą šiems moderniems laikams.
Šventyklų projektams pamatus išliejo Tangų dinastija ir tęsė tai 1400 metų iki moderniųjų laikų. Nepatyrusiam stebėtojui Japonų ir kitų Azijos tautų architektūra gali atrodyti panaši ar netgi identiška, tačiau labiau įgudęs žmogus Japonų architektūroje pastebi unikalų visuomenės požiūrį ir tautiškus bruožus.
Pagrindinė japonų religija yra Budizmas. Ji patraukė visuomenę savo doktrina, kuria teigia , kad asmenybės išsigelbėjimas galimas tik atsiribojant nuo materialių, aistringų troškimų ir tarnaujant bendruomenės labui atliekant žygdarbius. Tik taip, anot Budizmo šalininkų, bus pasiekta “ Nirvana”- tuštumo, vakumo būsena, kurioje psichinė, protinė, fizinė ir emocinės būsenos yra tobuloje pusiausvyroje. Nirvanos būsena gali būti užbaigta per meditaciją, meldžiantis Budai, monotonišku giedojimu arba darant viską vienu metu. Vienintelė vieta, kurioje galima suderinti visus tris šiuos būdus yra Budistų šventyklos kompleksas.
Šventyklos- tai šventa garbinimo vieta. Beveik kiekvienas Japonijos miestelis turi bent vieną šventyklą , o didieji kultūros centrai, tokie kaip Kyoto, turi net keletą tūkstančių šventyklų. Jos išreiškia tikėjimą, atspindi šventus objektus. Kai kurios Japonijos senųjų šventylų vis dar veikia kaip vienuolynai.
Japonų tauta buvo apdovanota gausiais miškais, tad medis būdavo ne tik pagrindinė statybos medžiaga, bet ir atsispindėdavo žmonių asmeniniuose gyvenimuose. Išvystyti kūrybą medžiu buvo tolygu švęsti ir pažinti savo paties gyvenimą. Medis...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!