Kauno m. dalis į p. nuo Aleksoto, Nemuno u. kair. Krantas.
plytų privatus gyv. namas. Teritorija aptverta, savininkas – Midvikis.
Dvaro sodybos aplinka daugiausiai pakito iš š. ir š.v. pusės. Čia, prie pat teritorijos ribų, iškilo
stambūs daugiaaukščių gyv. namų tūriai. Iš v pusės prie sodybos priartėjo individualių gyv. Namų
rajonas, iš p.v. – sandėlių, ūkinių bei gamybinių pastatų teritorija. Iš p.r., r. ir š.r. pusės pastatai
nutolę nuo sodybos ribų ir mažiau įtakoja jos aplinką.
Teritorijos paviršius :Lyguma
Plotas44,27 ha
APRAŠAS
Pagrindiniai dvaro sodybą formuojantys elementai: 1. Užstatymas: a) 10 dvaro laikotarpio
(1797 m. – 1883 m.) statinių;
b) 4 Kauno tvirtovės laikotarpio (1883 – 1920 m.) statiniai;
c)2 Kauno Botanikos sodo laikotarpio (1923 – 1937 m.) statiniai.
2. Želdynai (parkas, pavieniai
želdiniai ir jų grupės, vaismedžių sodai, perimetrinis užsodinimas). 3. Vandens telkiniai. 4. Kapinės.
Š.v. teritorijos dalyje, už kapinių didelę teritoriją užima šiltnamiai, priklausantys žūb “Aukštojo Freda”.
Dvaro sodybos vystymesi ryškūs šie formavimosi etapai:
I-asis – dvaro laikotarpis (1797–1883 m.). Šiuo laikotarpiu buvo suformuota dvaro sodybos centrinė – reprezentacinė, gyvenamoji ir ūkinė dalys: rūmai, oficina I, oficina II, namas, vad “svečių namu”, 3 kumetynai, arklidė su ratine, oranžerija, vad. “senąja oranžerija”, paviljonas, parkas, vandens telkiniai, pagrindinė kelių ir takų sistema. Dvaro laikotarpio pastatams būdingi vėlyvojo klasicizmo, istorizmo ir liaudiškosios architektūros bruožai.
II-asis – Kauno tvirtovės laikotarpis (1883–1915 m.). Šiuo laikotarpiu dvaro teritorijoje buvo pastatyta cerkvė, arklidė – tvartas, gyv. namas, rūsys, įkurtos kapinės.
Šio etapo statiniams būdinga istorizmo ir “plytų stiliaus” architektūra.
III-asis – Vytauto Didžiojo Universiteto Kauno Botanikos sodo laikotarpis (1920–1937 m.) Šiuo laikotarpiu pastatyta oranžerijų kompleksas, parko vartai, perplanuotas parkas.
IŠSKIRTINA:
Rūmai – vėlyvajam klasicizmui charakteringas dviaukštis, monumentalių formų dvaro sodybos pastatas.
Gyvenamųjų ir ūkinių pastatų kompleksas – Ž.E. Žilibero ir Vilties gatvėse. Savo architektūrine išraiška ir dirbtiniai tvenkiniai reprezentacinėje ir kitose parko dalyse.
Keliai ir takai:
Pagrindinis kelių ir takų tinklas, kuris lėmė ryšius tarp pagrindinių sodybos funkcinių zonų, išliko nepakitęs. Tai Ž.E. Žilibero, Vilties ir Muzikos gatvės. Vakarinė ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!