Biuro architektūra

Biuro architektūra Lietuvoje šiandien sąlygojama esminių socialinių - ekonominių bei politinių veiksnių, susiformavusių tik po sovietmečio. Biuro architektūra, kaip šiuolaikinės architektūros produktas, traktuotina kaip procesas, naujas Lietuvai. Antra vertus, Vakarų Europos ir pasaulio architektūroje stebimas bei vertinamas jau nuo praėjusio tūkstantmečio.
Vertinant politiniu aspektu, Lietuvoje vykstančius procesus specialistai [Z.Daunoras, 2004], traktuoja kaip pozytyvų sovietmečiu apleistų vertingiausių miesto dalių atsinaujinimo vyksmą, tačiau kartu pastebi, kad šių procesų eiga bei pasekmės atskleidė ir labai skaudžias Lietuvai šio proceso eigos valdymo, planavimo spragas1. Lietuvoje šiandien vykstančių architektūros politikos postūmių tikslai sąlygojami pastangų nuosekliau, racionaliau bei darniau valdyti, planuoti ir įgyvendinti architektūros teisinio reguliavimo sąlygas. Ypač intensyviai vystantis biuro pastatų statybai, Europos Sąjungos valstybėse jau susiformavo paslaugų teikėjo ir eksploatuotojo profesinės normos, vartotojų apsaugos, istorinio, meninio paveldo apsaugos, naujosios kultūros politikos, siekiančios kultūrinės įvairovės ir kartu savitumo išsaugojimo, sistema, reguliuojama teisiniais svertais. Lietuvai tai labai naujos aktualios ir su architekto veikla tampriai susijusios sritys. Sovietiniu laikotarpiu formuojantis Lietuvos administracinių pastatų architektūrai tokių aktualijų nebuvo. Siekiant išvengti klaidų, kurti kokybiškesnį produktą, tarptautinė biuro architektūros formavimosi patirtis, jos nueitas kelias ir šiandieniniai rezultatai, galėtų būti sektinu pavyzdžiu. Kiekvienas architekto veiksmas, visada, o ypač šiandien, buvo ir yra lydimas moralinės dilemos [K.Pempė, 2001]. Kiekvienu momentu reikia suvokti, koks kūrėjo santykis su aplinka. Tai sudėtingas seno ir naujo derinimo atvejis. Paviršutiniškas, arogantiškas architekto veiksmas šiurkščiai žeidžia visuotinį interesą ir laikomas neetišku ir nedoru [K.Pempė, 2001]. Užsienio šalių architektų organizacijų nariai pastebi, kad chaotiška architektūros rinka, aštrėjanti konkurencija ir plintanti užsakovų savivalė, griauna pačią intelektualinę, kultūrinę architektūrinio sprendimo esmę.
Lietuvos architektūros politikos kryptys – kaip parengta penkerių metų (2006-2010 m.) strategija, kuria bandoma šiuos procesus suvaldyti, planuoti2. Praėjusiais metais patvirtintas Architektų Rūmų įstatymas3, siekiantis užtikrinti architektūrinės veiklos skaidrumą, projektavimo darbų kokybę, rūpintis architektų atestavimo, kvalifikacijos pripažinimo ir profesinės kvalifikacijos kėlimo, profesinės veiklos stebėsenos klausimais bei kt..
Biuro architektūros procesas politiniame kontekste sietinas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!