Valdovų rūmai

Kaip liudija archeologinių tyrimų duomenys ir radiniai, Vilniaus pilių – Aukštutinės ir Žemutinės – teritorijoje gyventa jau I tūkst. pr. Kr. Iki XIII a. buvo statoma vien iš medžio. Vienijantis Lietuvos valstybei, atsiranda ir ankstyvoji mūro architektūra. Manoma, jog Vilniuje savo rezidenciją galėjo turėti jau pirmasis ir vienintelis Lietuvos karalius Mindaugas (apie 1236/1253–1263), bandęs krikštyti valstybę ir pastatęs pirmąją katedrą. 1323 m. į Vilnių Lietuvos sostinę oficialiai perkėlė didysis kunigaikštis Gediminas (1316–1341), gerokai išplėtęs valstybės teritorijas buvusios Kijevo Rusios žemėse ir iš esmės pradėjęs XIV–XVI a. visoje Vidurio ir Rytų Europoje garsią Gediminaičių-Jogailaičių dinastiją. Ankstyviausieji atrasti mūrai, rišti ikigotikiniu, arba vadimuoju baltiškuoju, būdu, Vilniaus Žemutinės pilies – pirmiausia vėlesnių valdovų rūmų ir katedros – teritorijoje priskiriami būtent šių dviejų Lietuvos valdovų laikams. Neabejotina, jog ir vėlesni Lietuvos valdovai, pvz., Vilniuje rezidavęs didysis kunigaikštis Algirdas (1345–1377) arba Lenkijos karaliumi tapęs ir ten daug statęs Jogaila (1377–1381, 1382–1434), turėjo imtis Vilniaus rezidencijos pertvarkymų ir plėtros. XIV a. antrojoje pusėje Lietuvos mūro architektūroje jau ima įsitvirtinti gotikos stilius. Tačiau pastarųjų dešimtmečių archeologinių tyrinėjimų duomenys leidžia teigti, kad vėlesnių Valdovų rūmų vietoje Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje jau ikigotikiniame ir ankstyvosios gotikos periode būta mūrinės aptvarinės pilies su bokštais, vartais, kitais pastatais palei sienas ir aptvaro viduje. Išlikę pamatų mūrai liudija, jog ši pilis XIII–XV a. kelis kartus buvo rekonstruojama ir plečiama.
Lietuvos didysis kunigaikštis, vėliau tapęs ir Lenkijos karaliumi, Aleksandras , daug nusipelnęs valstybės administravimo modernizavimui, perkėlė savo rezidenciją iš Aukštutinės į Žemutinę pilį ir čia pasistatė ištaigingus rūmus, kurie savo stilistika turėjo priminti su jo vardu siejamos Vilniaus Šv. Onos bažnyčios bei brolių – Čekijos ir Vengrijos karaliaus Vladislovo Jogailaičio bei Lenkijos karaliaus Jono Albrechto (1492–1506) – Prahos Hrado ir Krokuvos Vavelio rezidencijų vėlyvosios gotikos formas.Lietuvos, Lenkijos ir Transilvanijos valdovas Steponas Batoras, atvykęs į Lietuvą, mieliau rezidavo Gardine, kur vėlyvojo renesanso stiliumi rekonstravo dar...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!