Verkių architektūros ansamblis

Verkių architektūros ansamblis tai klasicizmo iš dalies istorizmo architektūros statiniai su peizažiniu parku. Vienas vertingiausių klasicistinių ansamblių Lietuvoje, yra Vilniaus šiauriniame pakraštyje, Neries dešiniajam krante, apie 10 km nuo miesto centro. Pietuose ribojasi su Trinapoliu, pietvakariuose- su Jeruzale, šiaurės vakaruose– su Naujaisiais Verkiais, šiaurėje – su Verkių mišku. Ansambliui priklauso keliolika įvairios paskirties objektų: centrinių rūmų rūsiai, dvi oficinos, paviljonas, užvažiuojamieji namai, ledainė, sargo namelis, du šiltnamiai, malūnas vandens kėlimo sritis, vila, kumetynas, karvidė, senasis paštas, malūnininko namas, tarnautojų namas, tvoros liekanos, vartai , parkas, tvenkiniai. Planinėje struktūroje yra XVIII - XIX a. kada šlaitų augalija nebuvo tokia vešli pagrindiniai rūmai buvo matomi iš labai toli. Prie rytų oficinos buvo apžvalgos aikštelė. Kalno papėdės pakraštyje stovėjo pavėsinė, gerai matoma iš apačios, nuo Neries krantų. Iki XIV a. pabaigos Verkiai buvo didžiųjų kunigaikščių nuosavybė. Dokumentuose ( Jogailos privilegijoje ) Verkių dvaras paminėtas 1387 m., tada jis ir dar keli Vilniaus namai Jogailos buvo padovanoti Vilniaus vyskupui (iki XVIII a., II pusės Verkiuose buvo vyskupų vasaros rezidencija).
Verkių dvarą sudarė trys pagrindiniai židiniai : senoji Slabadėlė ( dab., Trinapolio vietoje ), palivarkas ( dab., Verkių gatvės 69 teritorija ) ir rūmų teritorija (vilos Verkių gatvė 77 aplinka ). Pirmieji XVI a., vyskupų dvaro pastatai greičiausiai buvo mediniai. XVII a., I pusėje minimi rūmai su priebučiu ir trim dideliais kambariais. Greičiausiai tuo matu vyskupo, LDK vicekanclerio Eustachijaus Valavičiaus iniciatyva vyskupų rezidencija buvo atnaujinta. Ji turėjo visus tokios paskirties ansambliams būdingus komponentus: rezidenciją su parku ir žvėrynu, palivarką su degtinės varykla ir ūkiniais pastatais, smuklę ir įmones – plytinę bei lentpjūvę.
1664 m., po Lenkijos ir Lietuvos valstybių karo su Rusija, vyskupo Jurgio Belazaro iniciatyva kapitula nutaria įsteigti Verkių Kalvarijas - vadinamus kryžiaus kelius. Kalvarijas per parką ir mišką su vyskupų rezidencija jungė takas.
XVII a., pab., - XVIII a., pr., Verkius valdė vyskupas Konstantinas Kazimieras Bžostovskis....

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!