Pirmykščių lietuvių būstas. Architektūros stiliai

REFERATAS PYRMYKŠČIŲ LIETUVIŲ BŪSTAS Prieš 600...900 metų apie 70...75 procentų Lietuvos žemės paviršiaus buvo apaugę miškais, todėl Lietuvoje daugeli amžių pagrindine statybine medžiaga buvo mediena. Gyvenviečių pastatų kūgio pavidalo sienos buvo sudėtos iš nuožulniu rąsteliu, apkreiktos lapais ir apdėtos velėnomis. Didesni būstai buvo karkasinės medinės konstrukcijos. Sienos tarp karkaso pėdžių pintos žabais ir iš abeju pusiu apkrėstos storu molio sluoksniu; stogai dažniausiai buvo iš šiaudu. Pastatai buvo kvadratinio plano, kurių kampuose į žemę buvo įkasti 8..10 cm rąsteliai. Jie perpinti šakomis ir apkrėsti moliu. Žemai nusvirę stogai buvo dvišlaičiai arba keturšlaičiai. Pradėjus naudoti statyboms geležinius kirvius ir kaltus, plito karkasinės vien storu rąstu sienų pastatų konstrukcijos. I m.e. tūkstantmečio pirmoje pusėje Lietuvoje pradėti statyti vienos patalpos pastatai. keliu patalpų pastatai pradėti statyti XIII a. Prasidėjus vokiškųjų ordinu agresijai į baltų žemes, Lietuvoje pradėjo statyti pilis; jas statė ant piliakalniu, jos buvo medines, o vėliau mūrines. Pavieniai pastatai buvo nedideli, be prieangio. Sienų rąstai buvo jungiami 3 budais: 1) rentiniu, 2) stulpiniu 3)karkasiniu. Pilyse stovėjo ir didelių pastatų, jie buvo kelių patalpų, su prieangiais ir priemenėm. ne visi pastatai stovėjo ant akmens pamatu, o kampuose buvo padėtos vertikalios trinkos. pastatu sienos buvo iš pušinių apvalių, pusiau apvalių arba iš dviejų pusių tąšytų rąstų. stogai buvo keturšlaičiai, dengti šiaudais arba lentom,ir, apklotomis velėna. Nuo XIII a. Lietuvoje suintensyvėja mūrine statyba. Daugiausia statomu pastatu-pilys, o kitokios paskirties pastatu buvo nedaug. Mūriniai pastatai buvo statomi is akmenų; vartojo natūralius lauko riedulius, kartais juos nuskeldavo, o labai stambius akmenis smulkino. Fasado apdailai, skliautams,sienų kampams, angoms buvo naudojamos plytos. Skiedinio užpildui naudojo smėlį ir molio priemaišą. Anų laiku pamatai buvo iš akmenų, surištų kalkių skiediniu. Pastatu sienos ties pamatu sudarė 1.5...3m, o į viršų plonėjo, kad butu pastovesnės, o kampuose ir ten, kur veikė didesnės apkrovos, įmuridavo medinę armatūrą. Perdangos buvo dažniausiai medines, o rūsio arba viršutinio aukšto patalpos uždengtos plytų skliautais. XV a. pradžioje Lietuvoje daugiausia buvo medinių pastatų. XVI a. pirmoje pusėje dauguma svarbesnių pastatų buvo muryti iš plytų. XVI a. viduryje gyvenamųjų namų buvo fachverko konstrukcijos. XVI a. pabaigoje Lietuvoje jau buvo daug talentingų vietinių architektų, statybininkų, meistrų. Sienoms daugiausia vartojamos plytos, o akmenys tik pamatams bei rūsiams Architektūros stiliai Romanika – [ pranc. Romanesque, it. Romanico,vok. Romanik

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!