Muzikos klausymo būdai ir formos ugdant trečiaklasių kūrybiškumą

2.5. Kūrybiška aplinka............................................ .................................9
2.6. Muzikos klausymosi organizavimas..................................................10
2.7. Programinių muzikinių kūrinių skirtų klausymui apžvalga.................12
2.8. Muzikos vertinimo svarba................................................................13
2.9. Kūrybiško muzikos vertinimo bruožai...............................................14
3. TYRIMO REZULTATAI IR APTARIMAS APIE TREČIAKLASIŲ KŪRYBIŠKUMO UGDYMĄ KLAUSANT MUZIKOS.............................................17
4. IŠVADOS..............................................................................................................
5. LITERATŪROS SĄRAŠAS ....................................................................................
6. PRIEDAI.............................................................................................................
ĮVADAS
Muzika – garsų menas. Iš visų menų ji labiausiai gali paveikti bet kurio amžiaus žmogaus emocijas. Muzika ne tik perteikia, o ir išreiškia tam tikras nuotaikas, kurios gali atsirasti jos klausančiam žmogui. Taigi muzika tampa didžiuliu stimulu dvasiniam tobulėjimui. Tik jautriai išgyvenant muzikos kūrinį, į jį pasineriant, sugebant analizuoti, vertinti tai, kas išgyventa, galima pasiekti aukštesnio kultūrinio jos suvokimo.
“Nuo seno muzika laikoma viena iš meno rūšių. Muzikos pamoka yra pagrindinė vaikų muzikinio ugdymo forma, kai tam tikrais kūriniais, pratimais, dainavimu sistemingai ugdomi muzikiniai gabumai ir įgūdžiai. Be to, muzika, kaip ir kitos meno rūšys (dailė, literatūra ir kt.) ugdo ir puoselėja vaizduotę, intuiciją, mąstymo ir jausmų kultūrą, kūrybiškumą, emocionalumą, grožio pojūtį.” (21, p. 123)
“Svarbus šiandienos pedagogikos uždavinys – ugdyti kūrybiškumą, todėl ieškoma pedagoginio proceso aktyvinimo kelių ir būdų. Mokymosi proceso aktyvinimas skatina mokinių kūrybines galias, stiprina mokymosi motyvaciją. Vaikų individualūs gebėjimai, mąstymo savarankiškumas glaudžiai siejasi su kūrybiškumu. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosiose programose pabrėžiama, jog ,,mokykla yra įsipareigojusi žadinti ir puoselėti kiekvieno mokinio kūrybiškumą, atsižvelgdama į jo polinkius, gebėjimus ir visuomeninę asmens raidą”.”(20, p.113) “Lietuvos išsilavinimo standartuose teigiama, kad, muzikinis ugdymas yra būtina asmenybės harmoningo, visapusiško ugdymo dalis. Muzikinio ugdymo tikslas – ugdyti kūrybišką, aktyvią ir emocingą, estetinei ir kultūrinei patirčiai atvirą, prasmingai savo kūrybines išgales tenkinti gebančią asmenybę, teikti kiekvienam žmogui būtiną muzikinį išprusimą ir raštingumą”.”(15, p.241)
“Mokytojo uždavinys yra atskleisti ir formuoti vaiko mokėjimus, įgūdžius, įgytą patirtį panaudoti kasdieniniame gyvenime. Vaikas turi jausti, kad tai, ko jis išmoko, yra vertinga ir reikšminga. Todėl kūrybinės užduotys leis vaikui pajusti, kad jis, turėdamas net ir minimumą žinių, gali įgyvendinti savo kūrybines idėjas. Lietuvos bendrojo lavinimo mokyklos bendrosiose...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!