Muitai ir tarptautinė prekyba

Nežiūrint į tai, kad laisvosios prekybos dėka tiek importuojančių, tiek eksportuojančių šalių ekonominė gerovė didėja, vis dėlto reali situacija yra tokia, kad nei vienos šalies prekyba nėra ir nebuvo visiškai laisva, t.y. nereguliuojama Valstybės. Tarptautinės prekybos istorija - tai prekybos vystymosi ir Valstybės įsigalėjimo tarptautinės prekybos reguliavime istorija. Tarptautinės prekybos santykiams besivystant, neišvengiamai susiduria skirtingų socialinių grupių ekonominiai ineresai. Tokiu būdu, Valstybė yra neišvengiamai įtraukiama į šį interesų konfliktą. Šių dienų nacionalinė ekonomika tampa vis atviresnė, todėl Valstybė yra priversta reaguoti į glaudų ryšį tarp vietinės ekonomikos bei tarptautinių ekonominių santykių. Šiandien Valstybė negali pasiekti ekonominio stabilumo (pvz., visiškos bedarbystės, ar kainų stabilumo) nekontroliuodama tarptautinės ekonomikos, tame tarpe tarptautinės prekybos politikos. Nežiūrint į tai, kad jau pokario metais (pradedant nuo Generalinio susitarimo dėl prekybos ir tarifų politikos (GATT), o taip pat, šio susitarimo pasekoje nesenai įsikūrusios Pasaulinės Prekybos organizacijos (PPO)) buvo stengiamasi mažinti protekcionizmą ir liberalizuoti pasaulinę prekybą, tarptautinė prekyba išlieka vienas iš pagrindinių svertų, kurių pagalba Valstybė reguliuoja šalies ekonomiką.
2. Netarifines (kvotos, licencijos, subsidijos, dempingas ir t.t.).
1. Fiskalinė funkcija. Tai taikytina tiek importo, tiek eksporto mokesčiams, kadangi šie pinigai eina į valstybės biudžetą.
2. Protekcinė funkcija. Tai liečia tik importuojamų prekių muitų mokesčius, kadangi jų pagalba vyriausybė apsaugo vietinių gamintojų prekes nuo užsienietiškų importuojamų prekių, mažindama pastarųjų konkurentabilumą šalyje.
3. Balansavimo funkcija. Ją vykdo muito mokesčiai eksportuojamoms prekėms, kurių eksportas valstybei yra nepageidaujamas ar šių prekių kainos nacionalinėje rinkoje yra daug žemesnės nei pasaulinėje.
1. Užsienio prekybos protekcionizmo priemonė, sauganti nacionalines ūkio šakas ar atskiras prekes nuo užsienio partnerių konkurencijos. Įvežamų į šalį prekių muitai didina importinių prekių kainą, ir nacionaliniai gamintojai įgauna pranašumą, nes vidaus rinkoje savo gamybos prekes gali parduoti pigiau.
2. Skatina nacionalinę gamybą ir eksportą, darydami įtaką prekių vidaus kainoms. Importinių prekių pabrangimas didina vidaus kainų lygį ir nacionalinių gamintojų pelną bei jų konkurencinį pajėgumą užsienio šalių rinkose. Tačiau...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!