Tarptautinė prekyba. Lietuvos narystė Europos Sąjungoje (ES) ir prekyba su Rusija

a) Kylančios problemos.
b) Lietuviškas kapitalas Kaliningrade.
c) Vizų režimo poveikis.
d) Derybos su ES įtakojant prekybą su Kaliningradu.
e) Prekyba krypsta į Rusiją.
6. Lietuvos užsienio prekyba ir dalis atitenkanti NVS, bei Rusijai.
7. Lietuvos ir Rusijos prekybinio bendradarbiavimo esmė ir perspektyvos.
8. Išvados.
1. Lietuvos narystė Europos Sąjungoje ir prekyba su Rusija.
Nors Lietuvos įstojimas į Europos Sąjungą nulemtų prekybos liberalizavimą ir bendrą dalyvavimą derybose, siekiant tolesnės pasaulio rinkos liberalizacijos, tai, kita vertus, reikštų, kad trečiosioms šalims būtų taikomi bendri Europos Sąjungos išorės muitai, prekybos reguliavimo instrumentai ir susitarimai. Tai jau savaime paveiktų prekybą reglamentuojančių Lietuvos institucijų sąrangą, nes užsienio prekybos reguliavimo galios būtų suteiktos Europos Komisijai. Tai turėtų tam tikrų padarinių interesų grupių veiklai (galima daryti prielaidą, kad sumažėtų jų įtaka, ypač siekiant įvesti netarifinius barjerus, nes daryti įtaką Briuselio institucijoms būtų pernelyg sudėtinga). Vis dėlto platesnį poveikį prekybai narystė Europos Sąjungoje reikštų kaip tik importo iš Rytų struktūrai. Aptariama prekyba su Rusija, nors dar vienas svarbus narystės aspektas būtų laisvosios prekybos sutarties su Ukraina atsisakymas (galbūt po pereinamojo laikotarpio).
Importas iš NVS šalių sudaro apie ketvirtadalį viso Lietuvos importo, maždaug 80 proc. šios dalies yra importas iš Rusijos. Įstojusi į Europos Sąjungą, Lietuva turės perimti bendrąją prekybos politiką (CCP) ir bendrąjį išorės muitą (CET), taip pat prisijungti prie galiojančių ES sutarčių su Rusija ir vienašališkų prekybos politikos instrumentų42. Vertinant pagal dabartinę padėtį (nors yra tikimybė, kad eksportas į Rusiją didės, tačiau tai priklauso nuo daugelio ekonominių ir politinių veiksnių), bendrojo išorės muito priėmimas paveiks tik Lietuvos importą iš Rusijos, o ES taikomų importo muitų prekėms iš Rusijos svertinis vidurkis yra mažiau kaip 1 proc. (dauguma prekių įvežama be muito). Kita vertus, gali skirtis Lietuvos ir ES preferencijos dėl muitų taikymo „jautrioms“ prekėms, bet didžiausią Lietuvos importo apimtį sudaranti nafta ir Europos Sąjungoje nėra apmokestinama.
Prisijungimas prie ES sutarčių su Rusija galėtų būti laikomas veikiau politinio poveikio priemone,...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!