Lietuvos ir Europos Sąjungos prekyba

Šiuo metu nė viena valstybė negali pasigaminti visų reikmenų, reikalingų vartotojų poreikiams tenkinti. Taip susiklostė, kad kiekviena šalis gamina tas prekes, kurias apsimoka gaminti. Svarbiausia tarptautinių mainų prielaida yra gamybos sąlygų skirtingumas. Prie šių sąlygų reikia priskirti: gamtines, klimatines, išteklių aprūpinimo, specializacijos ir kitas. Kita tarptautinės prekybos prielaida pasireiškia skirtingais visuomeninio darbo našumo lygiais. Kiekviena pasaulio šalis gamina tai, kas pelninga ir efektyvu. Gaminamos ir eksportuojamos tos prekės, kurių technologijos lygis pralenkia pasaulio šalis. Tai padeda mažinti gamybos kaštus, konkuruoti pasaulinėje rinkoje. Ir atvirkščiai, kiekviena šalis importuoja tas prekes, kurių gamybos kaštai šalies viduje didesni negu pasauliai tos prekės gamybos kaštai. [6]
Eksporto didinimas spartina visuminio nacionalinio produkto prieaugį, todėl stengiamasi jį visokeriopai remti įvairiomis ekonominėmis priemonėmis. Prie jų priklauso: valstybės priemokos gamintojams už eksportines prekes, prekių pardavimas užsienyje mažesnėmis kainomis negu vidaus rinkoje. Labai svarbu ne tik eksportuoti, bet ir importuoti produkciją. Importas – prekių ar paslaugų įvežimas iš užsienio šalių. Kiekviena šalis, prekiaudama su užsieniu, stengiasi realizuoti savo ūkio pranašumus. [6]
Taigi vienas iš plačiai paplitusių ėjimo į užsienio rinką būdų yra eksportas. Eksportas – tai prekių ar paslaugų pardavimas užsienio rinkose. Tuo pačiu metu įmonė gali naudoti nebūtinai tik vieną, bet kelis veiklos užsienio rinkoje būdus. Pavyzdžiui, įmonė gali eksportuoti savo gaminius į vieną šalį, sudaryti licencijos suteikimo sutartį kitoje šalyje, ir tuo pačiu metu pastatyti savo nuosavą filialą trečioje. [7, 386]
Prekybos su kitomis šalimis liberalizavimas tapo vienu pagrindinių žingsnių Lietuvoje kuriant sąlygas rinkos ekonomikai ir šalies ekonominei plėtrai. Savo ruožtu Lietuvos prekybos su ES liberalizavimas buvo viena iš pagrindinių bendro mainų liberalizavimo dalių. 1995 m. pradžioje įsigaliojusi Lietuvos ir ES laisvosios prekybos sutartis atvėrė Lietuvos vartotojams Vakarų Europos prekių rinką, o Lietuvos gamintojams – potencialią eksporto rinką, kuria jie netruko pasinaudoti. [1]
Šiame darbe pateiksiu importo, eksporto duomenis, užsienio prekybos balansą, kelių pastarųjų metų lyginamąją charakteristiką, svarbiausius eksporto ir...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!