Tarptautinė prekyba ir vežimai

Tarptautinę prekybą reglamentuojantis procesas, prasidėjęs po Antrojo pasaulinio karo nuo tradicinių prekybos apribojimų – tarifų, kvotų ir pan. reguliavimo, nuolat plėtojamas, apimant vis daugiau prekybos sričių ir valstybių. Daugiašalėse valstybių derybose yra priimti susitarimai dėl prekių kilmės taisyklių, prekių muitinės vertės nustatymo, prekybos paslaugomis, intelektinės nuosavybės teisių prekyboje, importo licencijų išdavimo tvarkos ir kt. Visos šios priemonės nukreiptos liberalizuoti tarptautinę prekybą.
Tai susiję su prekių judėjimu iš vienos šalies į kitą bei tarptautinės prekybos masto didėjimu. Į šią veiklą yra įtraukti muitinės, statistikos, mokesčių valstybinės institucijos, atsakingos už eksporto ir importo kontrolę bei muitų ir mokesčių surinkimą.
Visų šių institucijų darbą bei veiklą reglamentuoja įstatymai, tarptautinės konvencijos, kodeksai.
Tarptautinės konvencijos – tiek bendrosios tiek specialiosios normos, kurias aiškiai pripažįsta valstybės ginčo dalyvės. Tarptautinė sutartis yra dviejų ar daugiau subjektų susitarimas siekiant apibrėžto rezultato, kurį reguliuoja tarptautinė teisė. Tarptautinė sutartis grindžiama sutarties šalių sutikimu. Tai labiausiai formalizuotas tarptautinės teisės šaltinis, nes jos taisyklės įforminamos šalių pasirašytame dokumente ar dokumentuose (išimtis – džentelmeniški susitarimai).
1.1. Tarptautinės konvencijos, reglamentuojančios tarptautinių vežimų organizavimą
Tarptautinės konvencijos, kurios reglamentuoja tarptautinių vežimų organizavimą, yra šios:
• 1956 m. Ženevos tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencija (CMR);
• 1957 m. Europos sutartis dėl pavojingų krovinių tarptautinio vežimo keliais (ADR);
• 1970 m. Europos šalių susitarimas dėl kelių transporto priemonių ekipažų, važinėjančių tarptautiniais maršrutais (AETR);
• 1970 m. Susitarimas dėl greitai gendančių maisto produktų tarptautinio gabenimo ir tokiam gabenimui naudojamų specialių transporto priemonių (ATP susitarimas);
• 1975 m. Muitinės konvencija dėl tarptautinio krovinių transporto su TIR knygelėmis (TIR konvencija);
• (Florencijos konvencija, asmeninių ir komercinių transporto priemonių laikinojo įvežimo konvencijos, konvencija dėl bendrai naudojamų konteinerių, TIR konvencija, konvencija dėl pasienio tikrinimo sąlygų suderinimo;
• 1976 m. Tarptautinė konvencija dėl atsakomybės pagal jūrinius reikalavimus ribojimo;
• 1990 m. Laikinojo vežimo konvencija (Stambulo konvencija);
• 1992 m. Kelio ženklų ir signalų konvencija;
• 1999 m. Konvencija dėl tam tikrų taisyklių, susijusių su tarptautiniais vežimais oru, suvienodinimo(Monrealio...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!