Tarptautinė prekyba ir jos organizacijų formos

VILNIAUS UNIVERSITETAS EKONOMIKOS FAKULTETAS -------------------------- KATEDRA ___________________________________________ (STUDENTO PILNAS VARDAS IR PAVARDĖ DIDŽIOSIOMIS RAIDĖMIS) (specialybė, specializacija, kursas) TARPTAUTINĖ PREKYBA IR JOS ORGANIZACIJŲ FORMOS Kursinis darbas Darbo vadovas________________ (darbo vadovo mokslinis laipsnis,mokslo pedagoginis vardas, vardas, pavardė) (parašas)_________________________ Darbo įteikimo data__________ Registracijos Nr. _______ Darbas įvertintas____________________ (data, įvertinimo balas,komisijos pirmininko parašas) Vilnius, 2006 KURSINIO DARBO ĮVERTINIMAS Studentas(ė)_________________________________________________ (vardas, pavardė) Darbo vadovas____________________________________________________ (vardas, pavardė) Recenzentas_________________________________________________ (vardas, pavardė) Darbo vadovo vertinimas __________________________________________________________ __________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________, siūlo vertinti _____bal. ______________ (vadovo parašas) Recenzento vertinimas __________________________________________________________ ___________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________________, siūlo vertinti _____bal. ___________ ( recenzento parašas) Galutinis įvertinimas po darbo gynimo____________________ Data___________________ Parašai: _______________ _______________ TURINYS ĮVADAS 4 I. TARPTAUTINĖS PREKYBOS ESMĖ IR INTEGRACIJA Į ŠALIES RINKA 5 1.1. Tarptautinės prekybos samprata ir išskirtiniai aspektai 5 1.2. Tarptautinę prekybą skatinantys veiksniai 7 1.3. Tarptautinės prekybos reguliavimo priemonės 8 II. Tarptautinės prekybos politikos konfrontacija 11 2.1. Tarptautinės prekybos politikos būtinumo išraiškos 11 III. TARPTAUTINĖ PREKYBA IR JOS ORGANIZACIJŲ FORMA 13 3.1. Pasaulio prekybą įtakojančios tarptautinės organizacijos 13 3.2. Pagrindinių tarptautinės prekybos organizacijų rodiklių kitimo pastaraisiais metais įvertinimas 14 IŠVADOS IR PASIŪLYMAI 19 SUMMARY 20 LITERATŪRA IR ŠALTINIAI 21 ĮVADAS Darbo aktualumas. Tarptautinė prekyba yra nepaprastai reikšminga pasaulio ūkio dalis. Gerai žinoma, kad per pastaruosius penkiasdešimt metų įvyko didelių pasaulio ūkio pokyčių. Kalbant apie tarptautinę prekybą, šie žodžiai ypač tinka ir yra reikšmingi. Tie pokyčiai - didžiuliai, ir negali išlikti nepastebimi, todėl drąsiai galima tvirtinti prasidėjus kokybiškai naują tarptautinių valiutinių ir finansinių santykių etapą. Šiame kursiniame darbe ir bus detaliau analizuojama šių laikų pasaulinės prekybos tendencijos įvairiose pasaulio valstybėse. Šio kursinio darbo pagrindinis tikslas yra įvertinus teorinius pasaulinės prekybos aspektus, įvertinti tarptautinės prekybos raiškas ir jos organizacijų formas. Numatytam tikslui įvykdyti keliami šie uždaviniai: • atskleisti tarptautinės prekybos sampratos nevienareikšmingumą; • aprašyti tarptautinės prekybos politiką bei tarptautinių organizacijų reikšmę pasaulinei prekybai; • supažindinti su nuolat akcentuojamomis pasaulinės prekybos tendencijomis; Darbo objektas: tarptautinės prekybos vaidmuo šiuolaikinėje teisinėje demokratiškoje valstybėje. Darbo metodika. Tyrimui naudojamas kiekybinis ir kokybinis tarptautinės prekybos tyrimo metodas, taip pat lyginamosios analizės metodas, kuriuo pagalba siekiama įvertinti ir palyginti tarptautinės prekybos tendencijas. Plačiausiai taikomas sisteminės analizės metodas, kuriuo siekiama įvertinti naudojamų šiame darbe šaltinių reikšmę. Praktinė darbo reikšmė. Teorinė bei praktinė darbo objekto analizė gali būti naudinga kiekvienam asmeniui, siekiančiam įsigilinti į šiuolaikinės tarptautinės prekybos ypatumus. I. TARPTAUTINĖS PREKYBOS ESMĖ IR INTEGRACIJA Į ŠALIES RINKA 1.1. Tarptautinės prekybos samprata ir išskirtiniai aspektai Kiekvienos šalies ūkis yra pasaulinio ūkio dalis. Pasaulinis ūkis suprantamas kaip technologinių, informacinių, ekonominių, ekologinių, kultūrinių ryšių visuma. Pasaulinio ūkio materialųjį pagrindą sudaro tarptautinis darbo pasidalijimas. Pasaulinis ūkis pradėjo formuotis tarptautinės prekybos dėka. Jos vaidmuo pastoviai didėja.1 Tai teikia akivaizdžius teigiamus rezultatus. Tarptautinio darbo pasidalijimo pranašumai realizuojami per užsienio prekybos ryšius, kurie įgauna naujas formas. Įvairėja ir užsienio prekybos politika. Kuriamos ir funkcionuoja tarptautinės, šias problemas sprendžiančios organizacijos ir institucijos. Esant ir gilėjant pasaulinio ūkio specializacijai, akivaizdu, kad kiekviena šalis stengiasi gaminti tas prekes, kurios dėl įvairių veiksnių jai labiausiai naudinga gaminti. Tai plečia užsienio prekybą. Anot C.Pass ir kt., tarptautinė prekyba – tai apsikeitimas prekėmis ir paslaugomis tarp valstybių.2 Tarptautinė prekyba įgalina šalis gauti tam tikrų prekių ir paslaugų pigiau, negu jos pačios gali pasigaminti (lyginamasis pranašumas), arba sudaro sąlygas vartoti prekes ir paslaugas, kurių nebūtų galima gauti iš savo šalies tiekėjų (pavyzdžiui, mažai žaliavų arba pažangesnė technologija). Šalies ekonomikos galia ar silpnumas nepriklauso nuo to, kokiu būdu viena ar kita šalis atsirado kaip politinė valstybė. Prekiaudamos šalys gali didinti savo ekonomikos galią ir kartu pagerinti šalies pragyvenimo lygį. Tačiau tarptautinės specializacijos ir prekybos privalumai tarp valstybių gali būti paskirstyti nevienodai. Kai kurie pasaulio prekybos modeliai neatnešė naudos toms besivystančioms šalims, kurios specializavosi gaminti nedidelio pasirinkimo vartojamąsias prekes, ypač tas, kurių paklausa pasaulyje augo labai lėtai. Be to, protekcinės priemonės, primestos išsivysčiusių pramonės šalių, taip pat veikė besivystančių nenaudai. Tarptautinė prekyba susideda iš dviejų prekinių srautų: • eksporto (prekių išvežimas iš šalies muitų teritorijos); • importo (prekių įvežimas į šalies muitų teritoriją). Anot G.Startienės, šalies tarptautiniai prekybiniai santykiai apima šias pagrindines sritis (žr. 1 lent.): prekybą prekėmis, paslaugų judėjimą, kapitalo judėjimą bei mokėjimus. Tarptautinių prekybinių santykių sritis Aprašymas Prekyba prekėmis Prekių srautas apima materialinių gėrybių importą ir eksportą, taip pat prekių tranzitą ir tranzitinę prekybą Paslaugų judėjimas Paslaugų srautas sujungia žmonių ir prekių transportavimą, draudimą, konsultacijas, patentus, licencijas ir kt. Kapitalo judėjimas Kapitalo srautas apima skolinimų ir įsipareigojimų užsienio atžvilgiu pasikeitimus (tiesioginės investicijos, vertybinių popierių, nekilnojamojo turto sandoriai, kreditai ir kt.). Mokėjimai Į mokėjimų srautą įeina visų minėtųjų operacijų atlikimas per bankus, gaunant mokėjimus iš užsienio arba vykdant mokėjimus užsieniui. Šio srauto pagrindas yra įvykę sandoriai (jei neatsižvelgiame į dovanas). 1 lentelė. Pagrindinės tarptautinių prekybinių santykių sritys3. Tarptautinė prekyba arba prekyba tarp valstybių turi kelis išskirtinius aspektus. Pirmiausia tai skirtingas mobilumas - resursų mobilumas tarp valstybių yra žymiai mažesnis nei jų teritorijoje (viduje). Darbuotojų persikėlimo į kitą valstybę laisvę riboja imigracijos įstatymai, nekalbant jau apie kalbos ir kultūros barjerus. Realaus kapitalo migraciją tarp šalių riboja skirtingos mokesčių sistemos, skirtingas valstybinis reguliavimas, skirtinga verslininkų patirtis ir kiti įstatyminiai barjerai. Antras aspektas - tai skirtinga valiuta. Trečias aspektas - politika valstybių politika dažnai lemia vienokį ar kitokį tarptautinės prekybos pasiskirstymą, kontrolė žymiai skiriasi nuo taikomos vidaus rinkoje. Tarptautinė prekyba yra priemonė, kurios dėka valstybės gali specializuotis, didinti resursų našumą, t.y. didinti bendrą gamybos apimtį. Suverenios valstybės gali pelnytis specializuodamosi tuose produktuose, kuriuos juos gali gaminti su didžiausiu santykiniu pranašumu, ir pirkdamos tuos, kurių negali efektyviai gaminti.4 Tarptautinė prekyba vaidina vis didesnį vaidmenį ekonominėje raidoje. Visa XXa. antroji pusė pasižymėjo aukštais pasaulinės prekybos augimo tempais.5 Tarptautinė prekyba tapo galingu visų šalių ekonomikos augimo veiksniu, kita vertus, smarkiai išaugo atskirų valstybių priklausomybė nuo užsienio prekybos (Vokietija, Japonija, Italija ir kt.). 1.2. Tarptautinę prekybą skatinantys veiksniai Daugelyje vadovėlių tarptautinės prekybos priežastys nagrinėjamos, išskiriant: • viso ūkio ir • įmonės aspektus. Liaudies ūkio (makroekonominis) aspektas svarbus visų pirma tada, kai kalbama apie teisinės prekybos sutarties sudarymą. Tarpvalstybinės sutartys pasirašomos, siekiant liberalizuoti tarptautinę prekybą, skatinti šalių bendradarbiavimą. Lietuvos Respublikos pasirašytos tarpvalstybinės sutartys gali būti suskirstytos į dvi pagrindines grupes: • Laisvosios prekybos sutartys. Prekiaujant su šalimis, su kuriomis Lietuvos Respublika yra sudariusi laisvosios prekybos sutartis, taikomas abipusis palankiausias tarptautinės prekybos režimas (preferenciniai importo muitai - mažiausi arba nuliniai). Tokias sutartis Lietuva yra pasirašiusi su ES šalimis (nuo 1995.01.01), ELPA šalimis (nuo 1997.01.01), Čekijos Respublika, Estijos Respublika, Latvijos Respublika, Lenkijos Respublika, Slovakijos Respublika, Slovėnijos Respublika, Turkijos Respublika, Ukraina, Vengrijos Respublika; • Sutartys, numatančios didžiausio palankumo tarptautinėje prekyboje statusą. Prekiaujant su šalimis, kurioms galioja didžiausio palankumo prekyboje statusas, taikomi abipusiai konvenciniai importo muitai, kurie yra didesni už preferencinius. Lietuvos Respublika suteikia didžiausio palankumo prekyboje statusą šioms šalims - visoms PPO narėms (nuo 2001.05.31), Baltarusijos Respublikai, Kazachstano Respublikai, Kinijos Liaudies Respublikai, Rusijos Federacijai, Uzbekistano Respublikai, Vietnamo Socialistinei Respublikai. Tačiau konkreti tarptautinė prekyba vyksta tarp įmonių. Taigi tarpvalstybinės sutarties sudarymas dar nereiškia, kad prekyba faktiškai vykdoma (jei nekreipsime dėmesio į buvusias Rytų bloko valstybes): rinkos sąlygomis įmonės sprendžia savarankiškai, ar dalyvauti tarptautinėje prekyboje. Vadinasi, turi būti svarios mikroekonominės (t.y. įmonių lygyje) tarptautinės prekybos priežastys.6 Apskritai kalbant, yra teigiama, jog tarptautinę prekybą skatina tokie veiksniai: • Prekybos liberalizavimas. • Prekių transportavimo laiko trumpinimas. • Technikos pažanga. • Daugianacionalinių įmonių steigimas. 1.3. Tarptautinės prekybos reguliavimo priemonės Tarptautinė prekyba pasaulinės rinkos aspektu nagrinėjama kaip visuma procesų, susijusių su tarpvalstybiniais prekiniais santykiais. Makrolygyje šio reiškinio abstraktus nagrinėjimas reikalingas tam, kad būtų galima atsakyti į klausimus, koks yra atskirų kraštų indėlis bendruose prekybinių procesų mastuose, pagal kokius dėsningumus juda prekių ir pinigų srautai. Tačiau realioji prekyba vyksta tarp konkrečių šalių ir subjektų. Šioje konkrečioje prekyboje sutinkame eilę veiksnių ir aplinkybių vienaip ar kitaip ją sąlygojančių. Viena iš tokių veiksnių grupių yra įvairių formų apribojimai ir barjerai. Valstybių vyriausybės aktyviai kišasi į tarptautinių ekonominių santykių plėtojimo procesą, darydamos įtaką prekybos operacijoms ir jų rezultatyvumui, prekiaujant atitinkamais produktais su atskirų šalių subjektais.7 Šio reguliavimo įtaka svarbi visiems – išoriniams ir vidiniams (prekybos proceso požiūriu) – tarptautinės prekybos subjektams. Muitai. Muito mokesčiais apdedamos im­portuojamos prekės, kad šalyje, įkurią jos įve­žamos, būtų padidinta jų pardavimo kaina ir tuo būdu sumažintas užsienio firmų konkurenci­jos veikimas vidaus gamintojams. Muito tarifas – tai mokestis, uždedamas prekėms, kai jos kerta šalies sieną. Tarifas yra istoriškai labiausiai paplitusi prekybos apribojimo priemonė. Didžiausi muito tarifai pasaulyje buvo praeito šimtmečio pabaigoje ir šio šimtmečio 4 dešimtmetyje taikomi apie 40-50 procentų apmuitinamoms prekėms, tačiau pastaruoju metu vidutinis tarifo dydis tarptautinėje prekyboje gerokai sumažėjo, tuo tarpu kai kitų apribojimų taikymas gerokai išsiplėtė. Muitų tarifo mažinimui didelės įtakos turėjo derybos PPO rėmuose. Muitų tarifuose muitų normos nustatomos atsižvelgiant į valstybę, iš kurios yra kilusios į valstybės muitų teritoriją importuojamos prekės.8 Importo muito norma, priklausomai nuo valstybės, iš kurios yra kilusios prekės, gali būti: autonominė, konvencinė, preferencinė. Muitai dažnai yra naudojami kaip viena iš priemonių įvairiems iškraipymams ir problemoms ekonomikoje spręsti. Muitai dažnai taikomi tada, kai nerandama ar neieškoma kitų priemonių ūkio problemoms spręsti. Tai taip vadinamas antro geriausio (second best) argumentas. Pavyzdžiui, statistika rodo, jog mažėja užimtumas tam tikroje šakoje. Atkurti darbo vietas galima įvairiais būdais: suteikiant paramą šakai, perkvalifikuojant jos darbuotojus, tačiau panašų efektą galima pasiekti ir įvedant importo muitus tos šakos gaminiams. Subsidijos. Tai vyriausybės skiriama pa­rama vietos gamintojams. Ji gali būti teikiama labai įvairiomis formomis. Dalį iš tų formų ga­lima pavadinti atvirojo subsidijavimo būdais - tai piniginės dotacijos, sumažinti mokesčiai, lengvatinės paskolos, lengvatinis draudimas ir kt. Subsidijos, mažindamos vietos gamintojų kaštus, gelbsti jiems dviem pagrindiniais būdais. Pirmiausia, jos palengvina konkurenciją su pi­gesnėmis importuotomis prekėmis. Antra, su mažesniais savais kaštais pagaminę produk­tus, vietos gamintojai lengviau įsiskverbia į eksporto rinkas. Importo kvotos. Importo kvotos – jos tiksliai apibrėžia maksimalius prekių kiekius, kurie gali būti importuoti bet kuriuo metu. Dažnai importo kvotos yra efektyvesnė tarptautinės prekybos apribojimui nei tarifai. Nepaisant didelių tarifų, prekės gali būti importuojamos dideliais kiekiais, o importo kvotos visiškai draudžia didesnį nei numatyta importuojamų prekių kiekį. Importo kvota yra tiesio­ginis konkretaus produkto kiekio, kuris gali būti įvežtas į šalį (dažniausiai per vienerius metus), apribojimas. Esant absoliučiai kvotai, pasiekus importo apimtis, daugiau produkto į šalį neįleidžiama. Esant tarifinei kvotai, pasiekus nusta­tytas importo apimtis, prekėms taikomi padi­dinti importo tarifai. Kvotos gali būti naudojamos derybose dėl palankesnių sąlygų prekių eksportui į kitas šalis. Importo kvotos įgyvendina­mos, išduodant importo licenzijas užsienio fir­moms ar tų šalių vyriausybinėms institucijoms. Embargas. Embargą būtų galima pavadinti nulinės kvotos variantu. Tai toks užsienio pre­kybos apribojimas, kai ji uždraudžiama visai.. Savanoriškas eksporto apribojimas. Dvi arba kelios šalys vyriausybių lygyje susitaria, kokios tarpusavio prekybos apimtys konkre­čiais produktais jas labiausiai tenkins ir specialiomis sutartimis pasižada šiuos įsipareigojimus vykdyti bei kontroliuoti, kad tų ribų neperžengtų privatūs verslininkai ir kompanijos. Ši kontro­lė įgyvendinama eksporto iš kiekvienos šalies apribojimais. Tuo pačiu apribojamos ir impor­to į savo šalį apimtys. Vietinės gamybos sąlyga. Tai importo ap­ribojimas, kuris reikalauja, kad tam tikra proporcija gaminio sudėtinių dalių (vertine arba natūrine išraiška) būtų pagaminta importuojančioje šalyje. Standartai ir kiti reglamentai. Techniniai ir kitokie standartai bei reglamentai, kurie ga­lioja atskirose šalyse, taip pat dažnai naudoja­mi kaip sunkiai įveikiami barjerai eksportuo­tojams. Importuojančios šalys neleidžia įvežti į jų šalį produktų, kurie neatitinka šių standar­tų. Produktų pritaikymo kaštai kartais panai­kina arba net viršija eksporto pelną, ir jis pasi­daro nebetikslingas. Licenzijos ir kiti leidimai. Licenzijos, lei­dimai ir kiti formalumai atima iš eksportuotojų daug laiko ir kitų pastangų. Tuo būdu jų, kaip importo apribojimo priemonės, vaidmuo pasireiškia ne tik tuo, kad jos gali būti ir neišduotos, tačiau kartais jų egzistavimas atbaido ekspor­tuotojus dėl papildomų kaštų, gaištamo laiko ir netikrumo elemento, kuris vaidina svarbų vaidmenį tarptautinėje prekyboje. Marketingo ypatumai. Kiekvienoje ša­lyje egzistuoja vienokie ar kitokie marketingo ypatumai. Dažniausiai juos lemia ekonominiai, kultūriniai arba juridiniai veiksniai. Nereti at­vejai, kuomet šie ypatumai panaudojami kaip užsienio prekybos ribojimo barjerai. Jų poveikis dažniausiai pasireiškia tuo, kad dėl ypatin­gų reikalavimų produktui, jo promocijos bū­dams, komplikuoti paskirstymo kanalai dirbtinai iškelia užsienio gamintojo prakės kainą. Ar, kadangi ji tampa nekonkurentiška vietinėje rinkoje, eksportuotojams yra nenaudingąją ten siųsti. Biurokratizmas. Muitinių ir kitų oficialių institucijų darbo tvarka gali būti tokia paini ir sudėtinga, kad prekių muitinis įforminimas užtrunka ilgą laiką. Negana to - muitinė priskaičiuoja nemažas sumas už ilgalaikį prekių saugojimą muitinės teritorijoje. Visa tai sudaro palankias sąlygas korupcijai klestėti. Beveik nėra pasaulyje šalių, kurios visiškai nesikištų į užsienio prekybos eigą. Ypač daug kliūčių yra įvedusios besivystančios šalys. Industrinės šalys yra kita problema – subsidijavimas. Visos šios kliūtys gerokai iškraipo objektyvų santykinį pranašumą. Todėl kartais pagrįstai manoma, kad nukrypimai nuo Rikardo ar Heckscher-Ohlin, tokie kaip Leontjevo paradoksas, gali atsirasti ir dėl prekybos sąlygų iškraipymų. II. Tarptautinės prekybos politikos konfrontacija 2.1. Tarptautinės prekybos politikos būtinumo išraiškos Prekyba buvo plėtojama visais laikais, nes visuomet reikalingos ir savo šalyse negaminamos prekės. Tarptautinės prekybos liberalizavimas yra pagrindinis globalinės eko­nomikos ir įvairių šalių ekonominės integracijos plėtros veiksnys. Tai yra pagrindinė šiuolaikinės tarptautinės prekybos tendencija. Didėjant pasaulinio ūkio atvirumui, didėja atskirų šalių ekonomi­nė priklausomybė nuo globalinio ūkio ir jo raidos. Kaip pavyzdys ga­lėtų būti Jungtinės Amerikos Valstijos. Šios valstybės ekonomikos priklausomybė nuo pasaulinės ekonomikos turėjo nevienareikšmį efektą. Stabili JAV ūkio raida XX a. paskutinįjį dešimtmetį teigiamai paveikė pasaulinę ekonomiką. Nežiūrint į gilią finansinę 1997-1998 m. krizę, kuri buvo apėmusi daugelį pasaulio šalių, pasaulinis BVP (bend­ras vidaus produktas) 1998 m. sumažėjo tiktai 2,8 proc, o jau 2000 m. išaugo apytikriai 3 proc. JAV tarp pramoninių valstybių užima pirmaujančias pozicijas li­beralizuojant užsienio prekybą. Pavyzdžiui, Amerikos prekybos minis­terija dar 1998 m., tęsdama eksportinės kontrolės reformą, sumažino prekių ir paslaugų sąrašą, taip pat valstybių skaičių, į kurias eksportas buvo licencijuojamas. Finansinė krizė Azijoje 1997-1998 m. sukėlė daug problemų Amerikos kompanijoms, veikusioms šioje rinkoje. Nacionalinių va­liutų devalvacija daugelyje Azijos šalių, finansinių institutų žlugi­mas, likvidumo nebuvimas žymiai apsunkino JAV eksporto finan­savimą į šį regioną. Ekonominės raidos sulėtėjimas Azijos valstybėse sumažino jų galimybes importuoti amerikietiškas prekes. Tuo pat metu krizė Azijoje, sukėlusi atitinkamų šalių valiutų devalvaciją, atpigino jų prekes ir padidino konkurencingumą. Dėl to išaugo amerikietiškasis importas iš šio regiono. Šių metų birželį PMO patvirtintoje Rezoliucijoje Dėl Tarptautinės prekybos grandinės saugumo ir supaprastinimo reiškiamas muitinių administracijų susirūpinimas dėl padidėjusios tarptautinio terorizmo ir organizuoto nusikalstamumo grėsmės, dėl pinigų plovimo bei tarptautinės prekybos pažeidžiamumo. Taip pat akcentuojama būtinybė plėsti tarptautinės prekybos supaprastintų procedūrų taikymą. Rezoliucijos įgyvendinimas aktualus ir Lietuvos verslo atstovams, siekiantiems vykdyti sklandžią bei saugią prekybą per Klaipėdos valstybinį jūrų uostą, ir šalies muitinei, kuri Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą taps atsakinga už išorinės Europos Sąjungos sienos apsaugą. Kiekvienos valstybės ištekliai ir technologinis lygis skiriasi, todėl jos gali gaminti tas pačias prekes skirtingais kaštais. Kiekviena šalis turėtų gaminti tas prekes, kurių kaštai, palyginti su kitų šalių, yra žemiausi, ir keisti jas į tas prekes, kurias gaminti patiems yra per brangu. Jei taip elgtųsi kiekviena šalis, tai pasaulis pajustų visus geografinės ir žmonių specializacijos privalumus. Laisvos prekybos barjerai sumažina ar net eliminuoja iš specializacijos gaunamą naudą, kadangi, negalint laisvai prekiauti, valstybėms tenka permesti išteklius nuo efektyvaus (žemų kaštų) prie neefektyvaus (aukštų kaštų) jų panaudojimo ir taip patenkinti įvairių prekių poreikį. Papildoma laisvos prekybos nauda yra ta, kad ji skatina konkurenciją ir neleidžia susidaryti monopolijoms. Užsienio firmų padidinta konkurencija verčia vietines firmas diegti mažesnių kaštų prekių gamybos technologijas, būti išradingesnėm, racionalesnėm, progresyvesnėm tiek prekių kokybės, tiek gamybos metodų atžvilgiu. Tai savo ruožtu sukelia ekonominį augimą. Vartotojams laisva prekyba suteikia platesnę prekių pasirinkimo laisvę. Kitaip tariant, laisvos prekybos užtarimo priežastys sutampa su konkurencijos stiprinimo priežastimis. ES. Vis dėlto nepaisant tebetaikomų prekybos apsaugos priemonių kai kurių produktų atžvilgiu, ES tęsia užsienio prekybos laipsnišką liberalizavimą. Šioje srityje artimiausiu metu pagrindiniai įvykiai bus Pasaulio prekybos organizacijos derybų raundas ir pažanga liberalizuojant tarptautinę prekybą tarp jos narių; ES plėtra, po kurios turėtų išnykti tebetaikomi prekybos apribojimai tarp ES ir Vidurio bei Rytų Europos šalių kandidačių; galimi laisvosios prekybos susitarimai su kitais pasaulio regionais (MERCOSUR organizacija, jungiančia Lotynų Amerikos šalis, arba Šiaurės Amerika). Didžiausią postūmį tarptautinės prekybos plėtrai bei šalių gerovės augimui suteiktų tolesnis importo apribojimų šalinimas PPO rėmuose. Nors daugiau nei prieš metus Dohoje prasidėjusios diskusijos kol kas nesąlygojo svarių laimėjimų, tikėtina, jog ES čia gali imtis vadovaujančio vaidmens. Pavyzdžiui, Didžioji Britanija yra pasiūliusi iki 2010 m. visiškai pašalinti pramonės gaminių importo muitus. Tiesa, toli gražu ne visos ES šalys pritaria tokiam pasiūlymui, o bendros pozicijos formavimas ES viduje paprastai būna ne mažiau sudėtingas nei ES derybos su kitomis PPO narėmis. Be to, šiuo metu didesnį poveikį prekybos iškraipymui turi prekybos žemės ūkio produktais apribojimai bei įvairūs netarifiniai barjerai. Nuo pasiektų susitarimų šiose srityse priklausys ir šio PPO derybų raundo rezultatai bei jų poveikis tarptautinės prekybos plėtrai. III. TARPTAUTINĖ PREKYBA IR JOS ORGANIZACIJŲ FORMA 3.1. Pagrindinės organizacijos, susijusios su tarptautine prekyba Pasaulio prekybos organizacija (PPO) yra vienintelė tarptautinė organizacija, reguliuojanti prekybinius santykius tarp tautų. Jos pagrindinis tikslas yra palengvinti prekių gamintojams ir paslaugų tiekėjams, importuotojams ir eksportuotojams veikti pasaulinėje rinkoje. Tai daroma liberalizuojant prekybą, šalinant prekybos barjerus tarp šalių. Pagrindinis PPO tikslas yra sudaryti sąlygas kiek galima laisvesnei prekybai. Tai atliekama šalinant arba mažinant prekybos kliūtis, užtikrinant prekybos skaidrumą ir nuspėjamumą. Pagrindiniai PPO principai: • Prekyba be diskriminavimo. Tai pasireiškia tuo, jog a) visos šalys tarpusavio prekyboje taiko didžiausio palankumo statusą ir b) užsienio prekėms ir paslaugoms taiko tą patį nacionalinį režimą kaip ir savo šalyje pagamintoms. Didžiausio palankumo statusas reikalauja, jog jeigu šalis kokiai kitai šaliai suteikė palankesnes sąlygas, tai ji turi jas taikyti ir visoms kitoms PPO narėms. Ankščiau šis principas buvo taikomas tik prekėms (GATT), o dabar ir paslaugoms (GATS) bei intelektualines nuosavybės (TRIPS). Tiesa, yra leidžiamos išimtys. Viena jų, tai teisė kurti laisvos prekybos zonas. Kita – tai teisė taikyti prekybos apribojimus prieš šalį, kuri taiko nesąžiningas priemones. Paslaugose taip pat numatytos tam tikros išimtys. Nacionalinis režimas reiškia, jog vietinėje rinkoje tiek savų gamintojų, tiek užsieniečių prekės ir paslaugos, kai jos perkirto sieną, turi būti traktuojamos vienodai. Apmuitinimas tuo atveju nelaikomas nusižengimu. • Laisvėjanti prekyba, pasiekiama derybų metu. Laisvesnė prekyba pasiekiama mažinant įvairius prekybos barjerus kaip muitai, kvotos, valiutos politika ir panašai. Nuo GATT įkūrimo pradžios 1947-48 metais, jau pravesti 8 derybų raundai. Iš pradžių jų tikslas buvo mažinti tarifus, bet vėliau išsiplėtė ir į kitas sritis (paslaugas, intelektualinę nuosavybę). Industrinės valstybės liberalizuoja prekybą sparčiau nei besivystančios. • Prekybos sąlygų nuspėjamumas: įmonės, investuotojai ir vyriausybės turi būti tikri, jog prekyboje niekad staiga neatsiras kliūčių. Vis daugiau ir daugiau prekybos sąlygų yra "pririšamos". Prekybos sąlygų stabilumas ir nuspėjamumas skatina investicijas ir prekybą, o tai veda prie naujų darbo vietų sukūrimo ir pigesnių prekių vartotojams. Visos PPO narys prisiima įsipareigojimus pririšdamos savo muitus, tai yra įsipareigodamos jų nekelti aukščiau tam tikrų ribų. Urugvajaus raundo rezultate industrinės valstybės įsipareigojo pririšti 99 procentus tarifų, o besivystančios 73. Žemės ūkyje 100 procentų tarifų yra pririšta. Šalis gali pakeisti savo tarifų lubas, bet tik derybų metu ir kompensavus prekybos partneriams nuostolius. Kitas būdas padidinti nuspėjamumą – tai apriboti kvotas ir kitus kiekybinius apribojimus, kurie veda prie korupcijos ir nesąžiningos konkurencijos. Dar vienas būdas - tai užtikrinti šalies prekybos taisyklių skaidrumą. Šalys turi pastoviai informuoti apie prekybos taisyklių pakeitimus, yra įkurtas prekybos politikos peržiūros mechanizmas. • Sudaromos palankesnės sąlygos konkurencijai šalinant nesąžiningus veiksnius, tokius kaip eksporto subsidijos ar dempingas (prekių pardavimas kainomis žemiau kaštų ar vidaus rinkos kainų). PPO taisyklės siekia apibrėžti, kas yra sąžininga ir kas ne, ir kokias priemones šalys gali taikyti, kai su jomis vykdoma nesąžininga prekyba. Daugelis PPO sutarčių yra skirtos sąžiningai konkurencijai užtikrinti. • Dauguma prekybos sutarčių numato įvairias lengvatas besivystančioms šalims. Urugvajaus raundas numatė joms pereinamuosius laikotarpius įsipareigojimams įgyvendinti. Specialus statutas numatytas labiausiai atsilikusioms šalims. Daug dėmesio skiriama plečiant bendradarbiavimą tarp smulkaus ir vidutinio verslo atstovų. JAV prekybos ministerija teikia pagalbą mažoms ir vidutinėms kompanijoms, ieškančioms Europoje partnerių. Atliekamas didelis darbas, šalinant galimus dubliavimus ir standartų neatitikimus abipus Atlanto. Derinami standartai farmacijos pramonės ir medicinos įrangos gamybos srityse. Amerikos tarptautinės plėtros agentūra (US Agensy of Inter­national Development (USAID) yra parengusi programą Afrikos prekyba ir investicijų politika (Africa Trade and Investment Policy (ATRIP). Tai pagalbos programa šalims, esančioms į pietus nuo Sa­charos. OPEC - naftą eksportuojančių šalių organizacija - įkurta 1960 m. Bagdade vykusioje konferencijoje. Jos nariai yra: Alžyras, Ekvadoras, Gabonas, Jungtiniai Arabų Emyratai, Indonezija, Irakas, Iranas.Kataras, Kuveitas, Libija, Nigerija, Saudo Arabija ir Venesuela. 3.2. Pokyčiai ir tendencijos pasaulio tarptautinės prekybos organizacijose Priklausomai nuo ekonominės padėties, besivystančios šalys skirstomos į tris grupes: • Žemo pajamų lygio šalys (Indija, Pakistanas, dauguma Afrikos šalių); • Žemesnio nei vidutinio pajamų lygio šalys (Kinija, mažosios Lotynų Amerikos šalys, kai kurios buvusios sovietinio bloko šalys, dalis Afrikos šalių); • Aukštesnio nei vidutinio pajamų lygio šalys (didžiosios Lotynų Amerikos šalys, dalis Pietų Azijos šalių, Pietų Afrika, dauguma Rytų ir Centrinės Europos šalių). Šioje grupėje išskiriamos vadinamosios naujosios industrinės šalys - Brazilija, Argentina, Meksika, Malaizija, Honkongas, Izraelis, Singapūras, Pietų Korėja, Taivanas.9 2004 metai. Pasaulinė prekyba 2004 m. atsigavo, pardavimų apimtis išaugo 2,5 proc. Komercinių paslaugų prekyba siekė 5 proc., nepaisant tais metais sustiprėjusios terorizmo baimės bei padidėjusių kuro kainų, kas neigiamai įtakojo kelionių ir transportavimo paslaugas.10 Tačiau pasaulio ekonomikos atsigavimas pasirodė netolygus, kadangi labai nevienodas buvo prekybos apimčių padidėjimas skirtinguose regionuose. Pagrindinės varančiosios jėgos 2004 m. buvo JAV, Artimieji Rytai, Kinija bei tranzitinės ekonomikos valstybės. Tačiau Vakarų Europoje bei Japonijoje buvo užfiksuota stagnacija bei bendrosios paklausos sumažėjimas. Krizės Pietų Amerikoje, t.y. Argentinoje bei Venesueloje lėmė ekonominį nuosmukį. Pasaulio prekyba 2004 m. atspindėjo ekonominę padėtį. Pavyzdžiui, besivystančioje Azijoje bei tranzitinės ekonomikos valstybėse prekyba augo. Šiaurės Amerikos importas padidėjo dėl didesnės bendrosios paklausos, nors eksportas ir sumažėjo. Prekyba išliko stabili Vakarų Europoje, o Pietų Amerikoje prekyba sumažėjo dėl ekonominės suirutės regione. (žr. 1 pav.) 1 pav. Eksporto ir importo santykis atskiruose regionuose 2004 m.11 Iš 1 pav. matome, jog didžiausias importo lygis pastebėtas Azijoje bei tranzitinės ekonomikos šalyse ir šis lygis 4-5 kartus viršijo pasaulio eksporto apimties padidėjimą. Eksporto sumažėjimas buvo Vakarų Europoje, tačiau šis rodiklis ypač sumažėjo Pietų Amerikos regione. Didžiausiu importo padidėjimu, kaip ir eksporto, 2004 m. pasižymėjo Azija, o mažiausiu – Šiaurės Amerika. Visos prekės savo ruožtu gali būti klasifikuojamos į keletą rūšių. Šiame darbe naudojamasi PPO pateikiama klasifikacija. (žr. 2 pav.) 2 pav. Pasaulio prekyba pagal produktų grupes 2004 m. (metinis procentinis padidėjimas).12 Pastebima, jog 2004 m. visų produktų grupių, išskyrus anglį ir rūdą, eksportas viršijo našumą. Viena didžiausių ir įtakingiausių pasaulio valstybių, JAV, 2004 m. pirmavo tiek kaip importuotoja, tiek kaip eksportuotoja. Vokietija, vertinant pagal importo bei eksporto apimtis buvo antroji. Trečiąją poziciją eksportuotojų dešimtuke užėmusi Japonija kaip importuotojas buvo ketvirtoje pozicijoje, kai tuo tarpu Didžioji Britanija importuotojų lentelėje užėmė trečiąją poziciją. Pagrindiniai pasaulio prekybos pokyčiai 2005 metais. PPO teigimu, 2005 m. pasaulinei prekybai būdingi šie ypatumai: • pirmasis 2005 m. nepasižymėjo sparčiu augimu, tačiau antrąjį pusmetį prekybos apimtys didėjo ir 2005 m. vidutinis realusis padidėjimas siekė 4,5 proc.; • prekybos didėjimas 2004 m. buvo žymesnis vertinant nominaliąją, o ne realiąją verte. Pasaulio prekybos apimtys 2005 m. vertinant JAV dol. padidėjo 16 proc., o dolerio kaip valiutos vertė padidėjo 10,5 proc. • 2005m. prekybos apimčių didėjimas atskiruose regionuose nebuvo vienodas. Didžiausias metinis eksporto padidėjimas pastebėtas daugiausia kurą eksportuojančiuose regionuose, tranzitinės ekonomikos valstybėse ir Afrikoje. Vakarų Europos, Azijos ir Artimųjų Rytų regionų prekių eksportas, vertinant JAV dol. tik šiek tiek viršijo pasaulinį vidurkį. • Mažiausias eksporto padidėjimas JAV dol. 2005 m. užfiksuotas Šiaurės ir Pietų Amerikoje. • Kartu su Artimaisiais Rytais, Šiaurės ir Pietų Amerika pasižymėjo mažesniu nei kitų regionų nominalaus importo padidėjimu. Tranzitinės ekonomikos šalys, Vakarų Europa, Azija bei Afrika buvo tie regionai, kurių importo padidėjimas viršijo pasaulio vidurkį. Kinijos importo padidėjimas siekė 40 proc. Pirmą kartą daugiau nei per 50 metų Kinijos importas viršijo Japonijos. Apskritai, jei vertintume kartu Kinijos importą ir eksportą, tai Kinijos užsienio prekybos rodikliai beveik prilygsta Japonijos užsienio prekybai 2005 m. • Prekyba komercinėmis paslaugomis, kuri sudaro maždaug penktadalį visos pasaulio prekybos 2005 m. padidėjo 12 proc. šis augimo tempas neviršija visos pasaulio prekybos augimo tempo. Per dvejus pastaruosius metus (2003 ir 2004 mm.) komercinių paslaugų prekybos augimo tempas buvo lėtesnis negu visų prekių ir paslaugų.13 2005 m. vidutinis prekybos apimčių padidėjimas siekė 4,5 proc., - šis procentas kiek viršijo pastarųjų metų padidėjimą, tačiau pastarojo dešimtmečio pabaigoje buvo užfiksuotas didesnis padidėjimas. (žr. 2 lent.) Rodiklis 1990-2000 2001 2002 2003 Prekių eksportas 6,4 -0,5 2,8 4,5 Produkcijos gamyba 2,5 -0,7 0,8 - BVP rinkos kainomis 2,3 1,3 1,9 2,5 BVP nominalusis 3,4 2,4 3,0 3,5 2 lentelė. Pasaulio prekyba ir jos vystymasis 1990-2003m.14 Aktyviausiai prekiaujantys regionai 2005 m. buvo Azija ir tranzitinės ekonomikos šalys, kurių eksportas ir importas vertinant realiomis 2005 m. kainomis padidėjo dvigubai. (žr. 3 pav.) 2005 m. iš 6 pasaulio regionų silpniausias eksporto atžvilgiu buvo Vakarų Europa, o šio regiono importo padidėjimas tik šiek tiek viršijo Pietų Amerikos. Iš viso pasaulyje 2005 m. buvo eksportuota prekių ir paslaugų už 7274 mlrd. Dol., kas lėmė 16 proc. padidėjimą, o importas siekė 7557 mlrd. Dol. 3 pav. Importo bei eksporto padidėjimas pagal atskirus pasaulio regionus 2003m.15 Įvairių šalių skirtingi įstatymai trukdo tarptautinei prekybai, todėl būtina suvienodinti tarptautinės prekybos sąlygas.16 Todėl, siekiant geresnių pasaulio prekybos rodiklių, mūsų nuomone, tarptautinės prekybos sąlygų suvienodinimas būtų didelis žingsnis į priekį. IŠVADOS Išanalizavus teorinius ir praktinius tarptautinės prekybos ir jos organizacijų aspektus, galima daryti šias išvadas: • Tarptautinė prekyba yra priemonė, kurios dėka valstybės gali specializuotis, didinti resursų našumą, t.y. didinti bendrą gamybos apimtį. Suverenios valstybės gali pelnytis specializuodamosi tuose produktuose, kuriuos juos gali gaminti su didžiausiu santykiniu pranašumu, ir pirkdamos tuos, kurių negali efektyviai gaminti. • Prie pagrindinių tarptautinę prekybą skatinančių veiksnių priskiriami prekybos liberalizavimas, prekių transportavimo laiko trumpinimas, technikos pažanga bei daugianacionalinių įmonių steigimas. • Kiekviena valstybė, dalyvaudama tarptautinėje prekyboje, veda atitin­kamą prekybos politiką, kuri yra ekonominės politikos sudėtinė dalis. Pagrindiniai šios politikos siekiai - apsaugoti nacionalinę gamybą, užimtumą ir užsienio prekybos balansą. • Tarptautinė prekyba pasaulinės rinkos aspektu nagrinėjama kaip visuma procesų, susijusių su tarpvalstybiniais prekiniais santykiais. Makrolygyje šio reiškinio abstraktus nagrinėjimas reikalingas tam, kad būtų galima atsakyti į klausimus, koks yra atskirų kraštų indėlis bendruose prekybinių procesų mastuose, pagal kokius dėsningumus juda prekių ir pinigų srautai. Tačiau realioji prekyba vyksta tarp konkrečių šalių ir subjektų. • Didėjant tarptautinės prekybos apimtims, auga per valstybių pasienio muitinės postus gabenamų krovinių kiekis. Augantis poreikis atlikti kontrolę vis didesniam sieną pervažiuojančiam krovininio transporto srautui verčia šalių vyriausybes peržiūrėti protekcionistinę politiką tarptautinės prekybos liberalizavimo naudai. • Pasaulio prekybos organizacija (PPO) yra vienintelė tarptautinė organizacija, reguliuojanti prekybinius santykius tarp tautų. Jos pagrindinis tikslas yra palengvinti prekių gamintojams ir paslaugų tiekėjams, importuotojams ir eksportuotojams veikti pasaulinėje rinkoje. Tai daroma liberalizuojant prekybą, šalinant prekybos barjerus tarp šalių. • Tarptautinės prekybos liberalizavimas yra pagrindinis globalinės eko­nomikos ir įvairių šalių ekonominės integracijos plėtros veiksnys. Tai yra pagrindinė šiuolaikinės tarptautinės prekybos tendencija. SUMMARY First of all, it is essential to mention that international trade is a significant part of world economy. It is all-right, though, a lot of important changes were noticed during the last 50 yeard, if talking about international trade, the mentioned fact is really meaningful. These changes are huge, so it can be said that a new stage has already begun. So this course paper analyses main trends of world trade. The object of this work is main trends of international trade. As a consequence, the purpose of this work is to evaluate these trends and their reflection in foreign trade of different countries of the world. The tasks of this paper helped to come through and formed such a structure of this work: initially, the reader is primed about the theoretical point of view about international trends; after that the international trade in various regions and countries is analyzed. The methodology of the work, that benefit in fulfilling the above mentioned tasks was: review and analysis of scientifical literature, comparable analysis, concept modelling, and statistical evaluation. The analysis of scientifical literature lets to make a statement that international trade is a measure that has an impact upon the specialization and efficiency of the state. Seeking to confirm scientifical decisions, a survey was accomplished. This survey has presented that the most actine regions in 2003 were Asia and transit economies. Various scientifical literature, statistical information and sociological researches in english and lithuanian were used for preparing this paper. LITERATŪRA IR ŠALTINIAI 1) ALIŠAUSKAS, Vytenis, ŽUKAUSKAS, Pranas. Muitinės procedūrų tobulinimas kaip svarbus Lietuvos tarptautinės prekybos plėtojimo veiksnys. Organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai. 1998, Nr. 6. 2) BALL, Donald A., MCCULLOCH, Wendel H. Introduction and Essentials. Homewood: IRWIN, 1993.; 3) BERNATONYTĖ, Dalia. Tarptautinės prekybos pagrindai. Kaunas: Technologija, 2004. 4) BRUNO, Michael. Opening Up: Liberalization with Stabilization. The Open Economy: Tools for Policymakers in Developing Countries. Oxford: Oxford University Press, 1991. 5) CANTWELL, John. A survey of theories of international production., in Pitelis, C.N.and Sugden, R. (eds.), The Nature of the Transnational Firm- London: Routledge, 2000. 6) COUGHLIN, Cletus C., CHRYSTAL, Alec K., WOOD, Geoffrey E. Protectionist Trade Policines: A Survey of Theory, Evidence and Rationale. Federal Rezerve Banko f St. Louis Review. 1988, Nr. 1. 7) CZINKOTA, Michael; RONKAINEN, Iikka. International Marketing. Georgetown, 2001. 8) ČIČINSKAS, Jonas, MIŠKINIS, Algirdas, SNIEŠKA, Vytautas. Ilgalaikė Lietuvos ekonomikos plėtros strategija: išorės ekonominių santykių strategija. 2002. 9) GILPIN, Robert. The Political Economy of International Relations. New Jersey: Princeton, 1987. 10) GRIŽAS, Ramutis Alfredas. Tarptautiniai ekonominiai santykiai. Vilnius: UAB „Ekonomikos mokymo centras“, 2003. 11) HINKELMAN, Edward. Tarptautinės prekybos žinynas. Vilnius: Šviesa, 2003. 12) KEFALAS, Asterijos G. Global Business Strategy: A Systems Approach. Cincinati: South-Western Publishing Co., 1990 13) KVAINAUSKAITĖ, Vaida. Tarptautinių ekonominių santykių pagrindai. Kaunas: Technologija, 2004. 14) LINKAITIS, Mindaugas. Rusija intensyviau prekiauja su ES. Verslo žinios. 2003m., kovo 3d., Nr. 42. 15) LYDEKA, Zigmas. Rinkos ekonomikos tapsmas: teoriniai svarstymai. Kaunas: VDU l-kla, 2001. 16) LUKOŠEVIČIUS, Vytautas, STANKEVIČIUS, Petras. Teorinė ekonomika: metodinėokymo priemonė. Vilnius: VPU l-kla, 2003. 17) TAOKA, George M., BEEAN, Don R. International Business: Environments, Institutions, and Operations. New York: Harper Collins, 1991. 18) Užsienio prekybos balansas, 1995-2003 m. [žiūrėta 2004.10.30]. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!