Motinų, auginančių neįgalius vaikus, profesinis savęs realizavimas

Motinų, auginančių neįgalius vaikus, profesinis savęs realizavimas XX am. pradžioje moterys susidūrė su šeimos, vaikų ar karjeros problema. Per XX am. svarbiausia problema moteriai tapo klausimas, kaip suderinti motinystę su profesine karjera. Tačiau dabar jis spendžiamas ne radikaliu būdu - arba-arba, o stengiantis abu dalykus suderinti. Kaip galima suderinti karjerą ir šeimą, jeigu šeimoje gimsta neįgalus vaikas? Juk gimus neįgaliam vaikui pakinta visa šeima: jos struktūra, šeimos narių santykiai, šeimos gyvenimo ciklai. Apie tai kaip elgiasi motina ir koks yra jos vaidmuo atsidūrus vaiko negalės situacijoje yra sunku spręsti, nes Lietuvoje nėra atlikta tyrimų kiek motinų, auginančių neįgalius vaikus, pasirinko profesinį savęs realizavimą ir kiek motinų augina neįgalius vaikus namuose pasirinkdamos namų šeimininkės karjerą. Todėl ši tema yra aktuali, o ypač Lietuvoje. Šeimos kultūra ir ideologija turi didelę reikšmę šeimos lankstumui, o ypač tėvų vaidmens šeimos sampratai. Egzistuoja griežtas tradicinis požiūris, kad motina yra atsakinga už vaiko ir namų priežiūrą, o tėvas - šeimos išlaikytojas. Kai šeimoje gimsta neįgalus vaikas, gali pasikeisti šeimos narių vaidmenys ir dar labiau sustiprėti toks požiūris. Pagrindinė problema tampa motinos, auginančios neįgalųjį vaiką, profesinis savęs realizavimas. + darbo birža Mano darbo tikslas būtų išanalizuoti motinų, auginančių neįgalius vaikus, profesinį savęs realizavimą. Darbo uždaviniai: 1. apžvelgti šeimos struktūrą gimus neįgaliam vaikui 2. aprašyti motinos - namų šeimininkės padėtį gimus neįgaliam vaikui 3. aprašyti motinos, siekiančios karjeros, padėtį gimus neįgaliam vaikui 4. pateikti rekomendacijas problemai spręsti Šeimos struktūra Tik pastaraisiais metais kiek rimčiau susirūpinta šeimomis, auginančioms neįgalų vaiką. J. Ruškus teigia, kad sudėtinga spręsti apie pokyčius šeimoje, kurioje gimė neįgalus vaikas arba toks tapo vėliau.Tyrimų duomenys apie šeimos sistemą kartais prieštarauja vieni kitiems, o tai liudija kiekvienos šeimos išgyvenimų unikalumą. Dažnai, šeimai nesugebėjus pertvarkyti tarpusavio santykių ir negavus pagalbos iš šalies, vienas iš tėvų palieka šeimą. Beje, dažniausiai tai padaro vyras, nepakeldamas gėdos, rūpinimosi vaiku ir jo motina naštos. Likusios vienišos motinos dažnai gyvena tik iš pašalpų, rečiau ieško darbo, pritaikyto prie jų pakitusio gyvenimo ritmo, nėra linkusios dar kartą ištekėti. Neįgalaus nario atsiradimas šeimoje dar nereiškia, kad jai gresia iširimas. Yra šeimų, kurias tokie įvykiai tik sutvirtina. Netiesa, kad neįgalaus vaiko gimimas gali suartinti iki tol nedarnią šeimą. Manoma, kad neįgalaus vaikas nėra šeimos iširimo priežastis, jis galbūt tik paryškina vedybinius nesutarimus, susiformavusius dar iki jam gimstant. Šeima, kurioje gimė neįgalus vaikas, atsiduria „neįgaliųjų kultūroje" - tiksliau savotiškoje subkultūroje, pažeidžiamumo situacijoje: mažėja draugų, keičiasi šeimos poreikiai, atsiranda psichologinių specifiškumų (stresas, socialinė stigma), siaurėja socialiniai ryšiai. Jau pats vaiko gimimas reikalauja iš šeimos nemažai pasikeitimų. Suardoma šeimos homeostazė - sistemos stabilumas. Atsiranda naujas sistemos elementas - naujas šeimos narys, keičiasi šeimos struktūra. Neįgalaus vaiko gimimas kuk kas smarkiau suardo šeimos stabilumą ir reikalauja gerokai daugiau pastangų, siekiant jį atstatyti. Dažna problema šeimose, auginančiose neįgalų vaiką- tai šeimos uždarumas. Tokioms šeimoms kur kas sunkiau atkurti pusiausvyrą šeimoje, prisitaikyti prie pasikeitimų, nes kartais jos nepriima paramos iš aplinkos. Vaiko augimas šeimoje atsiliepia bendram šeimos cikliškumui. Pvz, neribotam laikui gali užsitęsti vaiko gimimo šeimoje periodas. Vaiko gimimas šeimoje kuria naujas posistemes ir nustato hierarchiją tarp šeimos narių. Pirma, neįgaliam vaikui šeimoje dažniausiai tenka išskirtinė vieta, taigi ardoma įprastinė hierarchija. Antra, gali būti trikdomas posistemių susidarymas arba aiškiai neapibrėžiamos ribos tarp jų. Pvz., ribos tarp vaikų ir tėvų posistemių. Vaiko - motinos ryšiai gali suardyti sutuoktinių posistemę. Lietuvos darbo biržoje spalio mėnesį buvo užregistruota 3274 bedarbių moterų. Bet nėra nurodyta kiek iš jų augina neįgalius vaikus, nes tokios moterys nėra įtraukiamos į atskirą kategoriją. Motina - namų šeimininkė Tipiškos vienintelės vaiko globėjos yra motinos, nepaisant to, kad tėvai ir kiti šeimos nariai bei draugai šių pareigų neatsisako, t.y. linkę prie to prisidėti. Už vaikus didžiausią atsakomybę prisiima motina, šis vaidmuo neleidžia jai vienytis su visa likusia šeima. Moterys daug dažniau nei vyrai identifikuoja save su vaiko globėjomis, kurios visą gyvenimą privalės rūpintis vaiku. Jos triskart dažniau nei vyrai kaltina save dėl to, kad negali vaiko išgydyti. Jei šeima augina neįgalų vaiką, užtikrinti vaiko priežiūrą nėra paprasta, todėl motinos labai retai gauna progą atitrukti nuo vaiko, nes likusieji šeimos nariai dažnai neišmano, kaip prižiūrėti vaiką. Si aplinkybe sąlygoja tai, kad moterys gali pasirinkti namų šeimininkės vaidmenį ir visą savo laiką skirti vaikui, jo auklėjimui ir ugdymui, ji atsisako siekti karjeros. Dauguma moterų, kurios augina neįgalius vaikus pasirenka motinos ar namų šeimininkės vaidmenį. Kaip paprastai būna moterys prisiima didžiausią atsakomybę, kai reikia rūpintis šeimos gerove. Motina siekia didesnio emocinio bendravimo su vaiku, emociškai beveik susitapatina su vaiku. Motinos, kurios augina neįgalius vaikus, organizuoja savo veiklą taip, kad būtų šalia savo vaiko ir rūpintųsi jais. Yra išskiriami 3 priežiūros būdai: (pagal A.Turnbull ir R.Turnbull) 1. Stiprus prisirišimas/rūpinimasis - mama ypač rūpinasi vaiku, viską žino apie jo ligą, moka įvairių metodų, kurie reikalingi pagerinti vaiko raidą. 2. Buvimas šalia vaiko - tai priežiūros būdas kai mama parodo savo meilę vaikui, būna šalia jo. 3. Ištiestas/nusitęsęs rūpinimasis - yra nukreiptas į bendruomenę ir susijęs su socialiniu susirūpinimu, kai norima palaikymo, kad būtų atkreiptas dėmesys į vaiką ir jo išskirtinumą. Kaip teigia L.Radzevičienė yra 2 tėvų auklėjimo stiliai. Abejingi tėvai - vaikas neturi pakankamai raiškos priemonių, signalų, kad įtrauktų tėvus į prasmingus, pasitenkinimą keliančius tarpusavio santykius; motina gali išgyventi depresiją ar emocinį stresą dėl savo vaiko negalės arba dėl kokių nors kitų priežasčių. Per daug rūpestingi tėvai - tėvai, kurie negali arba nenori palikti savo vaiko vieno net trumpam, apriboja vaiko aktyvumą, ignoruoja vaiko gebėjimus, norus, riboja vaiko ryšius su kitais bei jo savarankišką veiklą siekdami apsaugoti jį nuo nesėkmės. Motina, negaudama paramos iš šalies, gali užsiskleisti savo santykiuose su neįgaliu vaiku. Ji visą savo laiką skiria vaikui, ieško būdų kaip išgydyti ar pagerinti vaiko ligą. Kaltės jausmas skatina rūpintis vaiku ir dažniausiai mamos nenori atiduoti vaiką į darželį. Taip pat atsiranda noras padėti kitiems, todėl dažniausiai motinos įsitraukia į nevyriausybinių organizacijų veiklą, jos tampa savanorėmis. Tokiu būdu jos gali išreikšti save ir tam tikru būdu profesiškai realizuotis. Kai moteris būna namų šeimininke, tai šeimos išlaikytojas būna tėvas ir šeimos pajamos priklauso nuo jo. Šeimos pajamos gali priklausyti ir nuo teikiamų socialinių pašalpų. Šeimoms, auginančioms neįgalius vaikus, teikiamos tam tikros kompensacijos ir lengvatos už komunalines paslaugas ar transporto paslaugas. Teisę gauti šalpos pensijas turi neįgalūs vaikai, tėvai, slaugantys namuose neįgalius vaikus. Šalpos pensijos yra šių didžių: 1. neįgaliems vaikams, kuriems nustatyta sunki negalia, - 2 valstybinių socialinio draudimo bazinių pensijų dydžio, vidutinė negalia, - 1,5 bazinės pensijos dydžio, lengva negalia - bazinės pensijos dydžio. (Bazinė pensija - 200 Lt) 2. tėvams, kurie augina neįgalius vaikus - namuose slaugantiems asmenims mokama valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio šalpos pensija. 3. asmenims, kurie turi visišką negalią - valstybinės socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio slaugos pašalpa. 4. auginantiems vaikus iki 16 m. - 20% minimalaus gyvenimo lygio (1 MGL - 125 Lt) dydžio išmokos. 5. kiekvienam vaikui iki 3 metų skiriama 0,75 MGL dydžio (93,75 Lt) išmoka per mėnesį. Kiekvienam vaikui nuo 3 iki 7 metų skiriama 0,4 MGL dydžio (50 Lt) išmoka per mėnesį. Motina, siekianti karjeros, gimus neįgaliam vaikui Kai šeimoje gimsta neįgalus vaikas, motinos gali ir neužsiskleisti vaiko negalės situacijoje, jai bus noro tęsti ar pradėti savo karjerą. Kartais motinos būna vienišos ir jos turi pasirūpinti savo vaiku, užtikrinti jam pilnavertį gyvenimą. Sulaukus tam tikro vaiko amžiaus mama gali atiduoti vaiką į specialųjį vaikų darželį, vėliau į mokyklą ir tokiu būdu jai gali atsirasti daugiau laisvo laiko, kurį ji gali skirti savo karjerai. Siekimas karjeros dažniausiai turi ir savo trūkumų. Kaip rodo tyrimai (Gavrilica,1988), dirbančios motinos dažnai jaučia kaltę, kuri veikia keturias reikšmingas jų gyvenimo sritis: santykius su vaiku, profesinę veiklą, santykius su sutuoktiniu ir požiūrį į save. Kaltės jausmas trukdo moteriai efektyviai veikti, kaip motinai. Tarsi atsiprašinėdama už tai, kad praleidžia su vaiku mažai laiko motina perka jam daug nereikšmingų žaislų, pildo visas jo užgaidas. Kaltės jausmas pasireiškia perdėtu nuolaidumu vaikui, perdėta globa, neleidžiančia jam atsipalaiduoti. Dirbančios motinos turi savo teises, kurios yra užtikrintos darbo kodekse. Jeigu mama prieš gimstant vaikui dirbo ji po vaiko gimimo turi teisę grįžti į darbą ir dirbti nepilną darbo laiką. Pagal 146 straipsnį (darbo kodekso) ne visas darbo dienos arba darbo savaitės darbo laikas nustatomas motinai auginančiai neįgalųjį vaiką iki šešiolikos metų. Pagal 180 straipsnį pagal šeimos pasirinkimą motinai (įmotei), tėvui (įtėviui), senelei, seneliui arba kitiems giminaičiams, faktiškai auginantiems vaiką, taip pat darbuotojui, paskirtam vaiko globėju, suteikiamos atostogos vaikui prižiūrėti, kol jam sueis treji metai. Atostogas galima imti visas iš karto arba dalimis. Darbuotojai, turintys teisę gauti šias atostogas, gali jas imti pakaitomis. Pagal 214 straipsnį auginantiems neįgalųjį vaiką iki šešiolikos metų suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę), mokant darbuotojuijo vidutinį darbo užmokestį. Dirbanti mama gali pasirinkti socialines paslaugas, kurios padės jai suderinti darbą su vaiko priežiūra. Yra išskiriamos bendruomeninės paslaugos - pagalba namuose, dienos globa. Šios paslaugos yra skiriamos asmenims, kurie turi negalią ir gyvena savo namuose. Motina gali pasinaudoti šiomis paslaugomis, kad galėtų dirbti. Bendrosios socialinės paslaugos - tai paslaugos, teikiamos asmenims tam. kad padėti jiems gyventi savarankiškai savo namuose. Pagalba namuose - tai kliento namuose teikiamos paslaugos, siekiant paslaugų gavėjui sudaryti normalias gyvenimo sąlygas. Išskiriamos tokios paslaugų grupės: vaikų priežiūra; asmeninės higienos ir priežiūros paslaugos - pagalba rengiantis, prausiantis, šukuojantis, maudymas; maisto paruošimas Pagalbos namuose tarnybos personalas tai - socialinis darbuotojas, lankomosios priežiūros darbuotojai, bendruomenės slaugytojai, savanoriai. Slauga namuose - tai asmens sveikatos priežiūros paslauga, teikiama asmens namuose. Bendruomenės dienos globos įstaigos - tai socialinių paslaugų įstaigos, skirtos įvairių asmenų bei socialinių žmonių grupių socializacijai. Dienos centras žmonėms su negalia - tai socialinių paslaugų įstaiga, skirta žmonių su negalia bendravimui ir socializacijai. Taigi, pasinaudojus šiomis paslaugomis mama gali pasirūpinti ir vaiku ir savo darbu. Rekomendacijos 1. Motina turi kreiptis gauti specialias socialines paslaugas. Kreiptis į paramos šeimai centrą- tai įstaiga, skirta teikti socialinę, pedagoginę, psichologinę, teisinę ir kitokią pagalbą neįgaliesiems vaikams ir juos auginančioms šeimoms; 2. Dalyvauti kursuose, rengiančiuose tėvus ugdyti specialių poreikių vaiką; 3. Nežiūrint į tai ar mama dirba ar ne, dalyvauti vaiko ugdymo procese, gauti informacijos apie vaiko ugdymą ir jo problemas; 4. Stengtis neužsidaryti vaiko negalės situacijoje ir bandyti ieškoti darbo ar grįžti į senąjį arba dalyvauti NVO veikloje kaip savanorė; 5. Domėtis kokios socialinės paslaugos ir pašalpos yra teikiamos, nes mama, kuri augina neįgalųjį vaiką turi žinoti kokios yra jos ir jos šeimos teisės. 6. Motina turi turėti galimybę persikvalifikuoti arba dirbti namuose. Išvados Gimus neįgaliam vaikui pasikeičia šeimos struktūra, keičiasi šeimos vaidmenys, jos gyvenimo ciklai. Tėvai išgyvena krizę, stresą. Motinos, kurios augina neįgalius vaikus, dažnai prisiima sau didelę atsakomybę už vaiką, todėl jos pasirenka namų šeimininkės - mamos vaidmenį. Jį visą savo laiką atiduoda vaikui. Kai kurios motinos nori tęsti savo karjerą arba dirbti naują darbą, bet jas gali kankinti kaltės jausmas, dėl to, kad nepakankamai skiria dėmesio savo vaikui. Dažnai tokios moterys gali būti vienišomis mamomis ir jos turi eiti dirbti, nes tokiu būdu jos gali išlaikyti save ir savo vaiką. Iš kitos pusės jos nori dirbti ir nori save realizuoti. Kiekviena moteris, auginanti neįgalius vaikus turi žinoti savo teises ir kokios socialinės paslaugos ir pašalpos jai priklauso, be to jos turi teisę gauti įvairiapusišką pagalbą (socialinę, psichologinę, pedagoginę ir teisinę). Literatūros sąrašas 1. Butkevičienė R. Šeimų su neįgaliais vaikai problemos. Filosofija. Sociologija. 2001. Nr.l 2. Jusienė R. Sisteminis požiūris į šeimą, auginančią neįgalintį vaiką. Psichologija. 1999. Nr.19 p.118-122 3. Jūs ne vieni: šeimoms, auginančioms specialių poreikių vaikus/Kasparavičienė G. ir kt., 2002. Vilnius 4. Motinystės psichologija : metodinis leidinys aukštosioms mokykloms / Margarita Pileckaitė- Markovienė, Diana Bumblytė. 2004. Vilnius : Presvika. 5. Radzevičienė L. (2003) Vaikų, turinčių specialių poreikių, psichosocialinė raida. Šiauliai 6. Ruškus J. (2002) Negalės fenomenas. Šiauliai 7. Ruškus J. ir kt. Šeimos, auginančios autizmo sindromą turintį vaiką, išgyvenimų struktūra. Atvejo analizė. Specialusis ugdymas. 2004. Nr.2 (11) p.35 8. Turnbull A., Turnbull R. (2001) Families, Professionals and Exceptionality. Upper Saddle River : Prentice Hali. 9. Žalimienė L. (2003) Socialinės paslaugos. Vilnius 10. Prieiga per internetą: [ žiūrėta 2005-11-04] 11. Prieiga per internetą

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!