Smurtas prieš vaikus - teoriniu aspektu ir praktinis tyrimas

ĮVADAS Smurtas plačiąja prasme reiškia fizinę, psichologinę, seksualinę prievartą, nepriežiūrą. Fizinis smurtas siaurąja prasme - tai prievarta prieš asmenį: stumdymas, mušimas, sužeidimas, nužudymas. Psichologinis, emocinis smurtas dažnai susijęs su fizine prievarta. Įžeidžiančiais žodžiais, pastabomis, grasinimais, draudimais, gąsdinimais siekiama asmenį įskaudinti, įbauginti, priversti suvokti priklausomybę nuo skriaudėjo. Nepriežiūra - dėmesio asmeniui stoka, nesirūpinimas, draudimas lavintis, šviestis, fiziškai vystytis, marinimas badu ir t. t. yra fizinio ir psichologinio smurto dalis. Lytinis (seksualinis) smurtas suprantamas keliomis prasmėmis. Tai seksualinis priekabiavimas ir prievartinis oralinis, analinis, genitalinis kontaktas. Vieša paslaptis - smurtas prieš vaikus dar neretai toleruojamas ir pripažįstamas visuomenėje kaip tinkama auklėjimo priemonė. Tačiau daugybė tyrimų įrodė, jog fizinės bausmės yra tik galimybė suaugusiems išlieti susikaupusius jausmus, šeimos bendravimo nesklandumus, o ne mėginimas auklėti vaikus. Kai vaikas auga šeimoje, kur tėvai vienas kitą muša, jis tiesiog išmoksta, kad mušant kitą žmogų galima spręsti konfliktus. Alice Miller rašo: „Mes dar nežinome, koks galėtų būti pasaulis be prievartos, smurto, jei vaikai augtų nepatirdami pažeminimo, jei suaugusieji elgtųsi su jais kaip su svarbiais asmenimis“. Žmonės negimsta agresyvūs, žiaurūs, priešiškai nusiteikę. Viso to žmogus išmoksta įvairiais savo amžiaus tarpsniais ir toks elgesys įsitvirtina žmogaus sąmonėje. „Išmoktas“ smurtas gali pasidaryti nuolatiniu elgesio būdu, o gali tapti ir spontaniška pykčio išraiška dėl patirto pažeminimo, skriaudos, prievartos. Suaugusieji imasi prievartos prieš vaikus dėl pačių įvairiausių priežasčių: skurdo, noro išlieti savo pyktį, neviltį ar bejėgiškumą, kilusį iš kitur: siekimo pakeisti vaiko elgesį, nemokėjimo kitaip bendrauti, išreikšti savo jausmų, alkoholizmo, narkomanijos, nedarbo, prostitucijos, nepilnų šeimų, nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjimo, chroniškų neurotinių susirgimų. Smurtas pasireiškia įvairiuose socialiniuose sluoksniuose, tačiau skurdžiau gyvenančių šeimų vaikai turi penkiskart didesnę tikimybę būti nuskriausti arba patys smurtauti Darbo tikslas - išanalizuoti naudojamos prievartos prieš vaikus rūšis, bei jos sukeliamas pasekmes. Uždaviniai: • Pateikti informaciją apie smurtą vyraujantį prieš vaikus; • Išsiaiškinti prievartos rūšis; • Išanalizuoti smurto požymius, padarinius; • Anketinės apklauso būdu išsiaiškinti ar patiriamas smurtas Mažeikių miesto vaikų tarpe. 1. SMURTAS TEORINIU ASPEKTU 1. 1. Smurto samprata Smurtas – tai pavojingas reiškinys, kuriuo dėl staigumo ir netikėtumo ne visada įmanoma išvengti, nes smurtautojo ketinimai neteisėtu būdu pasipelnyti apiplėšiant, prievartaujant turtą, pinigus, kitas materialines vertybes, būna iš anksto suplanuoti. Smurtas prieš vaikus vertinamas įvairiai: dažniausiai jis smerkiamas, tačiau kartais ši problema visai ignoruojama. Daugumas suaugusiųjų netiki, kad kiti suaugę žmonės gali skriausti vaikus, tačiau fizinis smurtas yra dažnas daugelyje Lietuvos šeimų (Gilligan J., 2005). Smurtas įvyksta tada, kai stiprus silpnesniojo atžvilgiu rodo savo pranašumą. Smurto prieš vaikus atvejai dažnai kartojasi, tai nėra išskirtinių aplinkybių sutapimas (nors tėvai tai aiškina būtent taip). Smurtas prieš vaiką yra bet koks fizinis bei emocinis jo įskaudinimas, seksualinė prievarta, nesirūpinimas vaiku, galintis sukelti. Taip pat, vaikas, būdamas smurto šeimoje liudininkas, tampa nuskriaustu vaiku, t. y. turi tokių pačių simptomų, kaip ir smurtą patyręs vaikas (Grigutytė N., 2002). Pasikeitus politinei situacijai Lietuvoje, vis dažniau pradėjo iškilti viešumon vaikų smurto atvejų. Deja, bandymai išjudinti šios problemos sprendimą ilgą laiką buvo be atsako - valdžia ir visuomenė tarsi netikėjo, kad Lietuvos vaikai patiria smurtą (ypač seksualinį). Ir tik visai neseniai Lietuva pasekė kitų valstybių ir tautų pavyzdžiu, ir su liūdesiu konstatavo žiaurią tiesą, jog vaikų smurtas yra paplitęs reiškinys. Pripažino, kad: • Vaikai turi teisę būti ginami nuo smurto ir prievartos. • Save gerbianti valstybė bei visuomenė privalo ne tik įsipareigoti, bet ir vykdyti konkrečias prevencines smurto programas. • Programų tikslas- kiek įmanoma apsaugoti vaikus nuo smurto ir prievartos. • Nepavykus apsaugoti- mažinti skaudžias prievartos pasekmes (Palavinskienė B., 2001). Analizuojant šios problemos sprendimo strategiją ir taktiką Lietuvoje, turime: suprasti, kas yra smurtas, išanalizuoti smurto atsiradimo priežastis, požymius, pasekmes, įvertinti pasaulio valstybių patirtį kovoje prieš smurtą, įvertinti tarptautinių dokumentų rekomendacijas, apibrėžti situaciją Lietuvoje, pateikti galimą problemos sprendimo strateginį planą. 1. 2. Smurto prieš vaikus rūšys 1. 2. 1. Fizinis smurtas ir vaiko reakciją į jį Paprastai, kai kalbama apie smurtą prieš vaikus, išskiriamos trys jos formos: emocinis, fizinis ir seksualinis smurtas. • Fizinis smurtas - tai užpuolimas ar kitoks tyčinis veiksmas prieš vaiką, kurio pasekmė – padaryta fizinė žala vaikui. Į šį apibrėžimą įtraukiamas ir smurtas prieš vaikus, neretai dangstomas kūno bausmių būtinybe auklėjime. Tokie „auklėtojai" į darbą dažnai paleidžia kumščius, o smūgiai neaplenkia ir vaiko galvos. Lewis ir Pincus, mokslininkai iš JAV, teigia, jog neretai smurtinių nusikaltėlių ar žiaurių žudikų smegenys buvo pažeistos dar vaikystėje dėl įvairių traumuojančių įvykių, tarp kurių reikšmingą vietą užima vaikų mušimas šeimose. Manoma, kad tokios traumos galėjo nulemti pakitusią smegenų žievės augimo raidą, kurios rezultatas – nesugebėjimas kontroliuoti agresijos, smurto proveržių (Palavinskienė B., 2001). Trys pagrindinės priežastys, dėl kurių dažniausiai mušami vaikai, buvo šios: 1. namuose dažniausiai mušami judrūs, nepaklusnūs vaikai. Fizine prievarta bandomi slopinti kai kurie psicholorikos sutrikimai (dažniausiai hiperkinetinis sindromas); 2. vaikai dažnai mušami, kai prieštarauja paliepus „daryk taip, o ne kitaip” – tai būna esant neurotinei užsispyrimo formai; 3. vaikai dažnai mušami dėl nepaklusnumo su negatyvumo reakcijomis, kurios atsiranda staiga kaip atsakomoji reakcija į kokį nors žodį, sakinį, vaiko manymu, nukreiptą prieš jo asmenybę – tai būna esant psichopatinei užsispyrimo formai (Senutaitė J., 2004). Reikia pažymėti, kad fizinė prievarta – nenaujas vaikų auklėjimo “metodas”. Dažnai mušantys vaikus tėvai sako, kad juos taip pat auklėję jų pačių tėvai. Be ja, jų reakcija į mušimą buvo analogiška dabartiniam vaikų elgesiui. Vaikai į fizinę prievartą reaguoja įvairiai, ir tai labai priklauso nuo amžiaus. Ikimokyklinio amžiaus vaikams (nuo3m.) dažniausiai kyla baimė. Manoma, kad šiame amžiuje intensyviai vystosi intelektas, mąstymas. Pradeda formuotis elgesys. Svarbu, jog tuo metu vyksta savojo „aš” supratimas. Adekvačioje šeimoje formuojasi šeimos jausmas. Darnios šeimos ramus tarpusavio supratimas – pagrindas sveikai tolimesnei vaiko raidai. Atsiradusi baimė gali iš esmės pakeisti tolimesnę vaiko raidą. Kuo ilgiau veikia baimė tuo labiau kenčia visa pažintinė sfera. Vaikas visais atvejais praranda lankstumą, tampa susikaustęs, viskas, kas nauja vertinama labai įtariai. Esant fizinei prievartai, labai dažnai pasitaiko miego sutrikimų, kuriuos nežinant priežasčių sunku gydyti: • vaikai labai sunkiai užmiega, reikia juos migdyti. Dažnai jie nori, kad užmiegant greta būtų mama – tik tada jie jaučiasi saugiai; • sutrinka miego kokybė, jis tampa neramus, dažnai nubundama, kalbama, kamuoja baisūs sapnai; • somnambulizmas – vaikščiojimas miegant; • dažnai vaikai, patyrę fizinę prievartą, naktimis pradeda šlapintis (Miškinis K., 2003). Mokyklinio amžiaus, ypač pradinių klasių vaikų reakcija į fizinę prievartą pasireiškia įvairiomis patologinėmis reakcijomis. Dažniausiai pasitaiko protesto reakcijos, kurios gali būti: • aktyvios – vaiko elgesys ir visa jo veikla turi vieną tikslą – tiesiogiai ar netiesiogiai atkeršyti savo skriaudėjui; • pasyvios – tai išsilaisvinimo iš sudėtingos, traumuojančios psichiką situacijos priemonė. Jos pasireiškia bėgimu iš pamokų, namų, atsisakymu valgyti. Gali rastis imitavimas(mėgdžiojimas) – reikšminga charakterio bei asmenybės formavimosi reakcija, nes ji skatina asocialaus elgesio pradžią, ankstyvą rūkymą, girtavimą (Miškinis K., 2003). Paauglystėje svarbi ir fizinė prievarta ikimokykliniu bei mokykliniu laikotarpiu, ir esama socialinė aplinka, nes tiesioginė fizinė prievarta šeimoje prieš paauglį esti reta. Mums svarbios šios elgesio sutrikimo formos: • antidisciplinarinis elgesys – visa paauglio veikla nukreipta prieš mokyklos reikalavimus, mokyklos tvarką; • asocialus elgesys(rūkimas, girtavimas ir kt.); • delinkventiškas elgesys(valkatavimas, vagiliavimas, prievartavimas); • autoagresyvus elgesys(savęs žalojimas) (Miškinis K., 2003). Nepaisant visų šių patologinių reakcijų bei elgsenos sutrikimų, minėtų vaikų ir paauglių intelekto nepakankamumas yra nedidelis, tačiau jis vis tiek turi specifinių bruožų, vertintinų kaip intelekto veiklos sutrikimai. Minėtiems vaikams būdingas konkretus mąstymas, kuris kartu su menkomis galimybėmis nustatyti loginius daiktų ir reikšmių ryšius, trukdo šiems vaikams perprasti sudėtingą mokomąją medžiagą, pakankamai tiksliai diferencijuoti įvairių žmonių santykių pokyčius. Konkretus aplinkinio pasaulio suvokimas teikia mažiau galimybių socialiai adaptuotis. 1. 2. 2. Seksualinis smurtas Ši smurto forma apima incesto, išprievartavimo ar bet kokios kitos pedofilinės veiklos atvejus, kai prievartautojas, siekdamas pasitenkinimo, pasinaudoja vaiku. Tokių asmenų seksualinė sfera dažnai yra sutrikusi, o santykiai su partneriu – nepatenkinantys. Tokie santykiai gali būti neadekvatūs, paremti prievarta ar iš viso neegzistuoti. Tuomet prievartautojas siekia pasitenkinimo pasinaudodamas savo autoritetu, vaiko bejėgiškumu, jo priklausoma nuo suaugusiųjų žmonių padėtimi ir pan. (Selmistraitienė D., 2003). Seksualinis smurtas - tai smurto rūšis, kai vaikas verčiamas tenkinti suaugusio žmogaus seksualinius poreikius. Suaugęs pasinaudoja vaiko meile, priklausomybe ir pasitikėjimu. Taip jis įgyvendina savo galios, valdžios poreikį, norą, kad jam būtų paklūstama. Tai kelia grėsmę vaiko gyvenimo ir vystimosi pagrindams, žaloja jo sielą (Gilligan J., 2005). Apie smurtą, susijusi su lytėjimu, galima kalbėti tuomet, kai tarp tėvų bei jų mažų vaikų nėra fizinio kontakto arba jis yra labai menkas ir tuo pačiu remiasi prievarta, baudžiamaisiais, netinkamais veiksmais. Fizinis kontaktas yra ypatingai svarbus normaliai vaiko raidai pirmaisiais penkiais jo gyvenimo metais. Netgi paauglystėje kai kurie vaikai siekia artimo fizinio kontakto su savo tėvais. Todėl plačiai atskleidžiama smurto prieš vaikus tema gali turėti ir neigiamų pasekmių. Dalis tėvų (ypač tėčiai) pradeda baimintis, jog fizinis kontaktas su vaiku gali būti palaikytas ar suprastas kaip prievartos aktas. Tačiau, bet kokiu atveju, tinkamo elgesio ribos egzistuoja ir jas paprastai nustato kultūrinė aplinka bei laikmetis. Dažniausiai seksualinės smurto aukos yra mergaitės, tačiau ją patiria ir berniukai. Neretai vaikai išnaudojami ankstyvoje vaikystėje ar net kūdikystėje. Berniukai ir mergaitės verčiami žiūrėti gašlius vaizdus ir klausytis tokio pobūdžio kalbų, bučiuotis, rodytis nuogi, leisti save liesti, stebėti nuogą prievartautoją ir jį liesti, žiūrėti pornografinius žurnalus, nuotraukas, filmus ar pan., fotografuotis pornografinėms nuotraukoms, patenkinti suaugusįjį, santykiaujant su juo oraliniu, vaginaliniu ar analiniu būdu. Dažniausiai prievartautojai yra vyrai, rečiau - moterys. Paprastai tai - gerai vaikui pažįstami žmonės, kuriais jis pasitiki pvz., šeimos draugai, tėvo kolegos, kaimynai, geriausios draugės(-o) tėvas, auklėtojas, mokytojas, dvasininkas, treneris, t. t. Kiti prievartautojai - giminaičiai: tėvas, patėvis, motinos sugyventinis, senelis, dėdė, vyresnis brolis ir pan. (Grigutytė N., 2002). Iš spaudoje bei kitose žiniasklaidos priemonėse pateikiamų faktų gali susidaryti įspūdis, kad dauguma prievartautojų - vaikui svetimi žmonės. Iš tikrųjų yra žymiai didesnė tikimybė, kad vaikas bus išnaudojamas giminių ar pažįstamų. Prievartautojas dažnai yra vyras, turintis gerą profesiją, pavyzdingas šeimos vyras ir tėvas. Tai gali būti religingas žmogus ar aktyvus politikas, sėkmingai kopiantis karjeros laiptais ar pan., t.y. vyras, kuris atrodytų negali seksualiai pasinaudoti vaiku. Įvairių autorių teigimu prievartautojai paprastai labai mažai bendrauja su bendraamžiais. Jei dėdė, tėvas, auklėtojas, įsūnis ar kt. visą laiką praleidžia su vaikais, nepalaiko normalių, sveikų santykių su savo bendraamžiais, tai turėtų kelti aplinkinių susirūpinimą. 1. 2. 3. Religinis ar kulto smurtas Religinio arba kulto smurto poveikyje vaikas yra verčiamas priimti ribotas išskirtines savo tėvų arba globėjų religines pažiūras, o bet kokia kitokio tikėjimo ar mąstymo galimybė yra atmetama. Bet koks vaiko elgesys, kuris neatitinka frigidiškų, tėvų išpažįstama religija paremtų, reikalavimų, baudžiamas bausmėmis ar kitais smurto veiksmais. Tokiu būdu sutrikdoma vaiko tarpasmeninių santykių sfera, nes jam draudžiama bendrauti su kitaip mąstančiais žmonėmis. Be to, toks vaikas gali turėti keistų, nenatūralių ir dažnai klaidingų seksualinių fantazijų, lūkesčių, ir tai neretai paveikia normalią seksualinę raidą. Įvertinant šio smurto poveikį ir pasekmes būtina atsižvelgti į vyraujančios kultūros (o taip pat joje priimtos religijos) įtaką asmenybės raidai (Gilligan J., 2005). 1. 2. 4. Emocinis smurtas Emocinį smurtą vaikai patiria tada, kai tėvai arba globėjai savo elgesiu stengiasi sunaikinti teigiamą vaiko pažiūri į save. Suaugusieji abejingi vaikui, atstumia jį, verčia daryti daugiau nei jis gali (pvz., mokytis). Neleidžia bendrauti su kitais vaikais, nors žinos, kad tai būtina vaiko vystimuisi, niekada jo nepriglaudžia, nenešioja ant rankų. Ši smurto forma apima: • Atsisakymą, nenorą ar negalėjimą išreikšti vaikui savo meilę; • Sąmoningą savo meilės vaikui slėpimą; • Išankstinių sąlygų kėlimą (pvz., „Kai tu taip elgiesi, aš nemyliu tavęs“); • Vieno vaiko išskyrimą iš kitų; • Vaiko asmenybės individualios raidos galimybių slopinimą, neigimą; • Vaiko įtraukimą į konfliktus tarp tėvų (kartais vaikas tampa tarsi įkaitas); • Vaiko vertimą prisiimti kitų asmenų (paprastai jaunesnių brolių ar seserų) globą, kai vaikas yra dar per mažas prisiimti tokią atsakomybę; • Vaiko stebėjimą, kaip namuose reguliariai vartojamas alkoholis ar kitos svaiginančios medžiagos, o kartais net vertimą dalyvauti tokioje veikloje; • Vaiko buvimą tėvų ar kitų suaugusių prievartos liudininkais (Moterų informacijos centras. Vilnius, 2005). 1. 2. 5. Psichologinė prievarta Šiai prievartos rūšiai priskiriami tokie veiksmai: • Neteisinga nuolatinė kritika kasdieniniame gyvenime; • Neteisingi kaltinimai, neretai vaikas kaltinamas dėl dalykų, kurie nėra su juo susiję (vaikas tampa „atpirkimo ožiu“); • Vaiko negerbimas ir nevertinimas; • Vaiko ir jo pasiekimų nepripažinimas; • Vengimas pagirti vaiką; • Nenuoseklumas vertinant ir teisiant vaiką; • Neaiškios, besikeičiančios, nenuoseklios ribos, kartais ribų visai nėra, o kartais jos yra itin griežtos; • Akių kontakto ilgą laiką nebuvimas; • Nenuspėjamas tėvų elgesys (Senutaitė J., 2004). 1. 3. Smurto poveikis vaikui „Mes dar nežinom, koks galėtų būti pasaulis be prievartos, smurto, jei vaikai augtų nepatirdami pažeminimo jei suaugusieji ir elgtųsi su jais kaip su svarbiais žmonėmis“ (Millery A.) Prievarta prieš vaikus egzistavo amžiais. Jos supratimas ir vertinimas skyrėsi ir skiriasi priklausomai nuo laikmečio, kultūros ar socialinio ekonominio visuomenės lygmens. Tačiau akivaizdu, kad nepriklausomai nuo mūsų nuostatų ir vertinimų, žala, kurią patiria ne tik pats skriaudžiamasis, bet ir visa visuomenė, tiek moralinė tiek ekonominė, yra akivaizdi ir didžiulė. Beveik 50 proc. emocinių ir elgesio sutrikimų slypi vaikystės patyrime (Jackson M. Garvin D., 2004). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 straipsnis pripažįsta žmogaus teisę į asmens neliečiamybę: draudžiama žmogų žeminti, žaloti, kankinti, žiauriai su juo elgtis. Joje akcentuojama viena svarbiausių vaiko teisių – teisė gyventi be prievartos ir pažeminimo. 1995 metais ratifikavus Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją, Lietuva įsipareigojo ginti vaiką nuo visų prievartos ir smurto formų. Deja, įvairių prievartos ir smurto apraiškų Lietuvoje iki šiol apstu. Dažniausiai pasireiškia smurtas prieš vaikus, moteris ir pagyvenusius žmones. Smurtas – tai šiurkšti prievarta, fizinės ir emocinės kančios, kurių tikslas priversti savo auką kentėti ir tai įgyti jos atžvelgiu ypatingą galią. Smurtas prieš vaiką gali būti įvairiopas. Dažniausios formos yra šios: fizinis smurtas, emocinis smurtas, seksualinis smurtas, nesirūpinimas vaiku. Žmonės negimsta agresyvūs, žiaurūs, priešiškai nusiteikę. Viso to žmogus išmoksta įvairiais savo gyvenimo amžiaus tarpsniais, ir toks elgesys daugiau ar mažiau įsitvirtina žmogaus sąmonėje. Smurto galima išmokti, ir jis gali pasidaryti nuolatiniu elgesio būdu, o gali būti ir spontaniška pykčio išraiška, dėl patirto pažeminimo, skriaudos, prievartos. Suaugusieji imasi smurto ir prievartos prieš vaikus dėl pačių įvairiausių priežasčių: skurdo; noro išlieti savo pyktį, neviltį ar bejėgiškumą, kilusį iš kitur; siekimo pakeisti vaiko elgesį; nemokėjimo kitaip komunikuoti, išreikšti savo jausmus; paradoksaliai reiškiamos meilės ar globos vaikui; alkoholizmo; narkomanijos; nedarbo; įkalinimo; prostitucijos; nuolatinės gyvenamosios vietos neturėjimo; chroniškų neurotinių susirgimų. Smurtas pasireiškia visuose socialiniuose sluoksniuose, tačiau mažas pajamas turinčiose šeimose gyvenantys vaikai turi net penkis kartus didesnę tikimybę būti nuskriausti. Lietuvoje 2000 m. 31 proc. vaikų iki 18 metų amžiaus gyveno žemiau skurdo ribos. Skursta daugiau negu 20 proc. ikimokyklinio amžiaus vaikų (Pranešimas apie žmogaus socialinę raidą Lietuvoje 2001, 95p.). Fizinį smurtą pastebėti gana nesunku, tačiau emocinis smurtas yra sudėtinga sritis, kurią sunku įvertinti. Dažnai vaikai nepasisako, kad yra skriaudžiami, tačiau jų elgesys pasikeičia. Toliau išvardyti požymiai gali padėti nustatyti patirtą prievartą, tai: apetito sumažėjimas ar staigus padidėjimas (ir kiti valgymo sutrikimai, pvz.: anoreksija); pakitęs miegas (šlapinimasis į lovą, vartimasis, košmarai, baimė miegoti vienam, nenoras miegoti tamsoje, nuovargis klasėje); neseniai atsiradę somatiniai negalavimai, ypač pilvo skausmai; emocijų ir nuotaikų svyravimas nuo vieno iki kito kraštutinumo; konkretaus asmens, vietos baimė; staigus nusistatymas prieš ką nors, pvz.: prieš vieną iš tėvų; nenustygimas vietoje; elgesys ne pagal amžių (kaip suaugusiojo); vaikiškas elgesys (kabinasi į suaugusius, čiulpia nykštį); dažnas bėgimas iš pamokų; užsisvajojimas, problemos mokykloje (pvz.: pablogėję pažymiai); greitas susierzinimas, kantrybės stoka; priešiškumas ir agresyvumas suaugusiems arba nuolatinis bandymas suaugusius pamaloninti; nepasitikėjimas; atsiribojimas, ypač nuo bendraamžių (vengimas tiesioginio kontakto, šalinimasis); mažai draugų; nepakankama savigarba ir savimonė; bėga iš namų, apima depresija, žalojasi, bando nusižudyti. Emocinis smurtas prieš vaiką - tai toks elgesys, kuriuo stengiamasi sunaikinti teigiamą vaiko požiūrį į save. Emocinį smurtą vaikas patiria: kai ignoruojami jo jausmai; jo negerbia; kai išjuokiama jo išvaizda, įsitikinimai, religija, šeima, artimieji, finansinė ar socialinė padėtis; kai nuolat susiduriama su nepripažinimu, nepritarimu, pasiekimų ar iniciatyvos nuvertinimu; kai nekalbama su juo be aiškios priežasties, neatsakoma į jo užduotus klausimus, nesiklausoma, kai kalba, visiškai nekreipiamas dėmesys į vaiko nuomonę; be akivaizdaus pagrindo kritikuojas, aprėkiamas; netinkamu laiku viešai aptariami vaiko trūkumai ar nesėkmės (pvz., atsakinėjant pamoką); kai kiti vaikai daro įvairias grimasas ir mėgdžioja jį kai kalba; nuolat prikaišomos ankstesnės klaidos, priekaištaujama, kad nėra pakankamai geras; grasinama, kad nedraugaus su juo, jei nepildys reikalavimų; kaltinamas nebūtais dalykais. Skriaudžiami vaikai vystosi tokiomis sąlygomis, kurios neskatina jo moralės, sąžinės, pilietiškumo vystimosi, neskatina gebėjimo laisvai galvoti, galvoti be baimės, neskatina gebėjimo mylėti. Ilgesnį laiką patyręs emocinį smurtą vaikas: vis rečiau laisvai išsako savo nuomonę; yra nuolat įsitempęs; nuolat atsiprašinėja, nesvarbu, nusižengęs ar ne; visur ir visada jaučiais nesaugus, nepasitiki savo jėgomis, vertinimais, supratimu; netiki, kad pats ką nors sugeba, jaučiasi lengvai pažeidžiamas, yra neryžtingas, nedrąsus; dažnai būna liūdnas; bijo kitų žmonių, bijo draugauti; dažnai jaučiasi vienišas. Smurtą patyrusių vaikų elgesys dažniau būna antisocialinis ar agresyvus. Neretai šeimoje skriaudžiami vaikai patys smurtauja ir kelia konfliktus, todėl yra kitų nemėgstami, vaikų tarpusavio santykiuose vyrauja įtampa. Būtent ilgalaikės pasekmės daro įtaką asmenybės pakitimams ir pasireiškia visą tolesnį skriausto vaiko gyvenimą. Smurtas prieš vaikus šeimoje kenkia tiek fizinei, tiek psichinei vaiko sveikatai, neigiamai veikia jo charakterį. 1. 4. Lietuvos įstatymai prieš vaikų smurtą Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad draudžiama vaiką kankinti, žaloti jo garbę ir orumą, žiauriai su juo elgtis. Taip pat to paties įstatymo 49 str. 1d. nustatyta, kad vaiką, vengiantį atlikti savo pareigas, už drausmės pažeidimus tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai gali atitinkamai drausminti savo nuožiūra, išskyrus fizinį ar psichinį smurtą, kitokį žiaurų elgesį, vaiko garbės ir orumo žeminimą, tėvams ar kitiems teisėtiems vaiko atstovams, kurie pažeidžia vaiko teises, vengia arba nevykdo pareigos auklėti, mokyti, prižiūrėti, išlaikyti vaiką, žiauriai elgiasi su vaiku ar kitaip piktnaudžiauja savo teisėmis bei pareigomis, taikoma įstatymų nustatyta civilinė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė. Tas pats Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas įtvirtina, kad tais atvejais kai tėvai (tėvas, motina) arba kitas teisėtas vaiko atstovas smurtaudamas arba kitaip sukeldamas pavojų vaikui piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla reali grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija arba valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija kartu su policija nedelsdama paima vaiką iš tėvų arba kitų teisėtų atstovų ir perduoda jį globoti (rūpintis) Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Seimas 2004 m. liepos 8 d. įstatymu Nr. IX-2335 priėmė Administracinių teisės pažeidimų kodekso papildymo 1813 straipsniu įstatymą, kuriuo nustatyta atsakomybė už: a) neteisėtą trukdymą vaikui naudotis savo teisėmis ir laisvėmis; ir b) mokymo, auklėjimo, sveikatos priežiūros ir kitų įstaigų, kurios laikinai atsako už jų prižiūrimų vaikų auklėjimą, vadovų, pedagogų, auklėtojų ar kitų jiems prilygstančių asmenų, atsakomybė už vaiko teisių pažeidimus. Taigi kodeksas papildytas teisės norma, numatančia asmenų, iki tol negalėjusių būti baudžiamais administracine tvarka, atsakomybę už psichologinio ir fizinio smurto vartojimą vaiko atžvilgiu. Kur kreiptis, jei vaikas patyrė prievartą. Jei įtariate ar žinote, kad vaikas patyrė prievartą ar yra išnaudojamas, kreipkitės į savo rajono, kuriame gyvenate, Vaikų teisių apsaugos tarnybas. Keletas telefonų , kuriais galima skambinti ir pasikonsultuoti, iškilus sunkumams: Nemokami telefonai: • Vaikų telefono linija: 8 800 288 00; • Jaunimo linija: 8 800 288 88; • konfidenciali vaikų ir jaunimo konsultavimo vaiko teisių klausimais telefono linija: 8 800 291111. 2. SMURTO PRIEŠ VAIKUS TYRIMAS Mano tyrimo metu apklausiau 17 respondentų iš jų didžioji dalis vyrų (82.4 %) ir moterų (17.6 %). Tai lėmė, jog apklausiamieji respondentai buvo iš naftos perdirbimo gamyklos. Apklaustųjų amžius nuo 25 metų iki 53 metų, amžiaus vidurkis – 39 metai. Didžioji dalis apklaustųjų respondentų baigė spec. vidurinį išsilavinimą (41.2 %), o likusi dalis - lygiomis dalimis su aukštuoju it viduriniu išsilavinimu (29.4 %). 1pav. Ar esate patyręs smurtą vaikystėje? Iš viso buvo apklausta 17 įvairaus amžiaus žmonių. Iš apklaustųjų 4 atsakė TAIP, 13 – NE. Norėdama išsiaiškinti ar suaugę žmonės yra vaikystėje patyrę smurtą ir uždaviau šį klausimą . Apklaususi respondentus galiu teigti, kad didžioji dalis (76 %) (1.pav.) vis dėlto nėra patyrusi smurto. O likusioji respondentų dalis yra patyrusi nors ir nesunkų smurtą. 2 pav. Ar sutinkate su vaikų auklėjimu diržu? Į šį pateiktą klausimą 12 respondentų atsakė neigiamai, 5 – teigiami. Nuo senų laikų buvo priimtinas vaikų auklėjimas diržu. Iš to matyti, kad ir šiais laikais dar yra žmonių , kurie nori, o galbūt ir taiko šį metodą. Todėl dažniausias fizinis smurtas prieš vaikus – mušimas kokiu nors daiktu (diržu ir pan.). 1995m., norint ištirti vaikų fizinio smurto paplitimą šeimose, buvo atlikta sociologinė apklausa. Tyrimas parodė, kad beveik pusė vaikų buvo gąsdinami, jog bus nubausti fizinėmis bausmėmis. Dažniausiai smurtinių priemonių imasi tėvas. Fizinį smurtą naudoja žemesnio išsilavinimo ar praradę darbą tėvai; skurdas skatina tėvų agresyvumą; fizinės prievartos prieš vaikus atvejai yra dažnesni šeimose, kuriose vartojamas alkoholis. 3 pav. Ar vaiko žeminimas, gąsdinimas priskiriamas prievartai? Į šį pateiktą klausimą visi šimtą procentų atsakė – taip. Niekam nekilo abejonių, jog vaiką žeminti ar gąsdinti galima būtų priskirti ne prievartai ar smurtui. Juk bet koks neigiamas elgesys su vaiku priskiriamas smurtui, kuris turi savų pasekmių. Pasitaiko žmonių, kurie norėdami vaiką sudrausminti įbaugina ar prigąsdina įvairiais metodais, nors toks vaiko gąsdinimas ir nepalieka fizinių pėdsakų, tačiau vaikas pasąmonėje jau bus psichologiškai paveiktas. Ir tokia vaiko būsena lems tolimesnį jo gyvenimą: bus baikštus, nedrąsus ir panašiai. Todėl imantis bet kokių priemonių prieš vaiką reikia gerai pamastyti, juk tai vis tiek panaudotas vienoks ar kitoks smurtas. 4 pav. Ar smurtas vaikams atsiliepia vaiko ateityje? Į klausimą ar smurtas vaikams atsiliepia jo ateityje visi apklaustieji atsakė – TAIP. Kiekvienam vaikui smurtas prieš jį palieka neišdildomus pėdsakus jo ateityje. Visų nuomone smurtą patyręs vaikas tampa irzlus, nervingas, užsidaręs, šalinasi žmonių ir vengia bendravimo, nieko nepasitiki. Todėl vaiko psichinis vystimasis sulėtėja. Taip pat sulėtėja ir fizinis vaiko vystimasis: vaikas daug lėčiau pradeda vaikščioti, kalbėti. Smurtą patyrę vaikai vėliau patys smurtauja. 5 p5. pav. Ar Jūsų pažįstamų tarpe smurtaujama prieš vaikus? Pagal 4 pav. diagramą galime matyti, kad net 11,8 % apklaustųjų savame rate pažįsta šeimų, kuriose yra smurtaujama prieš vaikus. Tik niekam nėra žinoma, kokiais būdais yra smurtaujama prieš vaiką ir kaip dažnai. Juk ne kiekvienas nori ir gali kištis į kitų asmeninius gyvenimus, labai dažnai tokį reikalą nenorima paviešinti bijant jog tai sutrukdys jų tolimesniam bendravimui, nors iš kitos pusės gal ir pasvarsto žmogus, jog vaikas svarbiau už visus draugystės ryšius. Todėl atsižvelgiant į vaiko poreikius ir jo tolimesnę gerovę reikėtu atsisakyti to, kas tenkintų pačių užgaidas ir didesnį dėmesį skirt į vaiko saugumui. Juk galima ir kitaip apsaugoti vaikus, pranešti vaikų teisės darbuotojams. 6 pav. Ar yra kas nors iš Jūsų artimųjų vaikų patyręs seksualinę prievartą? Kaip matome 6pav. diagramoje, visų apklaustųjų respondentų vaikai nėra patyrę seksualinės prievartos. Tačiau bet kokio amžiaus berniukas ar mergaitė gali tapti prievartos auka. Dažniausiai visuomenėje paplitęs požiūris, kad seksualiai išnaudojamos tik bręstančios paauglės yra netiesa, nes neretai pasitaiko, kad seksualinė prievarta patiriama ir ankstyvoje vaikystėje ar net kūdikystėje. Žinoma, iš mažamečių ar net kūdikių neįmanoma sužinoti ar jis yra seksualiai prievartaujamas, todėl labai sunku sužinoti apie tokią prievartą. Tikslus seksualinį smurtą patyrusių vaikų ir jaunuolių skaičius ir amžius nežinomas, nes dauguma apie tai nedrįsta niekam pasakyti ir nesulaukia pagalbos. Įvairiais duomenimis, 20 – 45 procentai vaikų iki 18 metų amžiaus nukenčia nuo seksualinės prievartos. 7 pav. Ar Jūsų vaikas žino kur kreiptis patyrus smurtą prieš jį Šiomis dienomis nėra sunku vaikui susirasti reikiamos pagalbos. Svarbu tik nebijoti pasisakyti kam nors, tam žmogui, kuriuo gali pasitikėti. Taip pat žiūrint ir į 7 pav. diagramą galime daryti išvadas, kad didžioji dalis apklaustųjų respondentų vaikai žino kur galėtu kreiptis ištikus nelaimei. Labai maža dalis neturi nuomonės ar jų vaiką žino apie pagalbą suteikiančias organizacijas, iš to galima daryti išvadas, kad jų vaikai yra labai uždari arba dar per maži, kad jiems ši informacija turėtų rūpėti. 8 pav. Ar mažamečio žiaurus elgesys su draugais parodo, kad namuose smurtaujama? Kaip ir parodo 8 pav. esanti diagrama net 70,6 % apklaustųjų pritaria jog mažamečio žiaurus elgesys su draugais parodo, kad namuose smurtaujama, tik 11,8 % apklaustųjų nepritaria šiai nuomonei, o likusieji 17,6 % apklaustųjų dėl šio klausimo neturi nuomonės. Vaiko elgesio problemos, tokios kaip agresyvus elgesys, yra glaudžiai susijusios su vaiko socializacijos procesu, kuriame itin didelis vaidmuo tenka artimiausiai vaiko aplinkai. Tėvams, jų taikomam auklėjimo stiliui. Vaikas atsineša į savo socialinį ir asmeninį gyvenimą tai, ką jis įgijo prisirišimo prie tėvų santykyje – tam tikrą santykių modelį. Jei vaiko santykiuose su tėvais buvo daug agresijos, tai agresija gali tapti pagrindine vaiko elgesio savybe. 9 pav. Ar Jūsų šeimoje smurtaujama? Smurtas prieš vaikus – dažnas reiškinys mūsų visuomenėje, tačiau iš mano tyrime apklaustųjų respondentų pastebima tendencija, kad smurtas prieš vaikus yra smerkiamas, kadangi visi apklaustieji į šį klausimą atsakė neigiamai. Yra pastebėta, kad skurdžiau gyvenantys vaikai turi penkis kartus didesnę tikimybę būti nuskriaustiems, negu gyvenantys labiau pasiturinčiose šeimose. Tokį skirtumą galima paaiškinti tuo, kad mažos pajamos verčia apriboti poreikius ir malonumus, kur tokie suvaržymai sukelia stresą (jis savo ruožtu skatina tėvus visą susikaupusią pagiežą išlieti ant nieko nekaltų vaikų). 10 pav. Ar turite nepilnamečių vaikų iki 18 metų? Iš mano apklaustųjų respondentų nors ir nedidelis jų skaičius buvo, net 64,7 % iš jų turi nepilnamečių vaikų. Todėl manyčiau, jog ši tema jiems taip pat yra svarbi, kaip ir man, nes auginu dvi nepilnametes mergytes. 11 pav. Ar Jūsų vaikas (- ai) yra patyrę bet kokią prievartą? Kaip matome 11 pav. diagramoje visi turintys nepilnamečių vaikų tvirtina, jog jų vaikai nėra patyrę jokios prievartos. Labai džiugu, kad ir tokiame apklaustųjų rate nėra vaikų, kurie butų skriaudžiami ar kitaip prieš juos smurtaujama. 12 pav. Ar Jūsų vaikas (- ai) skundžiasi, kad patiria smurtą (priekabiavimą) iš bendraamžių draugų? Kadangi šioje apklausoje dalyvavo vien tik suaugusieji, didžioji dalis jų turi vaikus, todėl jiems nebuvo didelės problemos atsakyti į šį pateiktą klausimą. Šiuo metu nesunku sužinoti ar vaikas patiria kokį nors smurtą ar priekabiavimą iš bendraamžių vaikų, kadangi didžioji dalis vaikų nebijo patys pasisakyti tėvams, apie tai praneša mokytojai, kiti vaikai. Smurtas (priekabiavimas) gali vykti įvairiose vietose, bet dažniausiai mokyklose: klasėje, koridoriuje, bibliotekoje, sporto salėje, mokyklos kieme, pakeliui iš mokyklos ar į mokyklą. Smurtas visada bus vykdomas tokioje vietoje ir tokiu metu, kuomet suaugusieji nemato. 2. 1. Patarimai Kad netaptum nedorėlio auka, privalai žinoti, kaip turėtum elgtis, kai nėra šalia žmogaus, kuriuo galėtum pasikliauti - mamos tėčio, vyresniojo brolio ar sesers. 1. KAI NAMIE ESI VIENAS: ◦ Grįžęs namo tuoj pat užrakink duris; ◦ Neįsileisk į namus nepažįstamųjų. Jeigu kas nors mėgina atrakinti ar išlaužti duris - nedelsdamas skambink telefonu 02 ir budėtojui nurodyk tikslų savo adresą. Netūnok susigūžęs kamputyje, o pravėręs langą ar išbėgęs į balkoną šaukis kaimynų, praeivių pagalbos; ◦ Niekam nesakyk telefonu, kad esi vienas. Pagudrauk, kad mama ar tėtis negali prieiti prie telefono ir paskambins vėliau; ◦ Niekam, net savo bendraamžiam, nesakyk, kad lieki namie vienas, nepasakok, kada išeina ir grįžta tėvai, kada šeima ketina praleisti savaitgalį ne namie ar išvyksta atostogauti; 2. KAI ŽAIDI KIEME: • Išeidamas iš namų pasakyk tėvams, kur išeini, kada ketini grįžti, kur prireikus tavęs ieškoti. Jei tėvų namie nėra - palik raštelį; • Nežaisk nuošaliuose ir tamsiose vietose; • Jei kas nors vyresnis už tave, net ir tau pažįstamas žmogus, bandys paliesti ar pabučiuoti tave ir tau tai nemalonu - griežtai ir tvirtai pasakyk „ne“; • Niekam nesigirk brangiais, vertingais daiktais, laikomais namie. 3. PAKELIUI Į MOKYKLĄ: • Išsirink saugiausią maršrutą; • Nesėsk į nepažįstamo žmogaus automobilį; ◦ Gatvėje stenkis būti su draugais; ◦ Nebendrauk su nepažįstamais, ypač venk neblaivių, apsvaigusių asmenų. 4. MOKYKLOJE: ◦ Jei pakeliui į mokyklą pajutai pavojų, įvyko koks nemalonus įvykis, pasakyk mokytojui; • Jei drabužius kabini rūbinėje - nepalik kišenėje raktų. 5. ATSISAKYK jei nepažįstamas gatvėje ar kieme kviečia užeiti pas jį į namus - mandagiai, bet griežtai atsisakyk ir kuo skubiau eik šalin. 6. BĖK. Jei kokio asmens žodžiai ar veiksmai tave baugina - bėk šalin ir mėgink ieškotis pagalbos. Skubėk ten, kur yra žmonių, - kad ir prie parduotuvės. Jei yra galimybė paskambink tėvams. 7. NETYLĖK jei kas nors ketina tave nuskriausti - rėk! Išmok klykti kaip galima garsiau, giliai įkvėpdamas oro, kad riksmas eitų iš pilvo, o ne iš gerklės. 8. PASISAKYK suaugusiems, kuriais pasitiki, kas tave gąsdina, dėl ko jautiesi nesaugiai ar nesmagiai. Jei taip atsitiko, kad tave pabučiavo, apkabino ar glamonėjo koks nors žmogus, netylėk - tai ne tavo kaltė! 9. NIEKO NEIMK IŠ NEPAŽĮSTAMŲJŲ pinigų, saldainių ar dovanų iš žmogaus, kurio nepažįsti. Kai kurie nedori žmonės mėgina prisivilioti vaikus, prašydami kokios nors pagalbos. Nepakliūk į jų žabangas! 10. SUTARTINIS ŽENKLAS. Turėk sutartinį ženklą, kurio reikšmę žino tik tėvai ar draugai. Jei tau dėl ko nors bus neramu, - sutartais žodžiais ar gestais galėsi pasikviesti pagalbą. Ar žinai savo teises ? Jeigu taip atsitiktų, kad tau tektų turėti reikalų su policijos pareigūnais, žinok, kad prireikus jie turi teisę panaudoti jėgą, todėl nesipriešink. Pranešk pareigūnams savo tikslų adresą, telefoną, tėvų darbo telefonus. Jei gali policijai kuo nors padėti - padėk. Tai, ką tu matei ar girdėjai, gali būti labai svarbu išaiškinant nusikaltimą. Jei esi jaunesnis nei 14 metų ir tave verčia kalbėti apie tokius dalykus, apie kuriuos kalbėti nenori, - žinok, kad turi teisę tylėti reikalauti , kad apklausoje dalyvautų pedagogas arba tėvai. IŠVADOS Kasmet daugelis vaikų patiria smurtą iš savo šeimos narių. Tikslaus šių nusikaltimų skaičiaus niekas nežino, nes šeimos vengia apie tai pranešti, bijodamos kaimynų apkalbų. Skaudu, kad vietoj švelnumo ir rūpesčio, kuriuos vaikai turėtų gauti šeimoje, jie yra mušami, deginami, prievartaujami, traumuojami psichologiškai, kenčia nuo fizinio ir dvasinio atstūmimo, vienišumo. Taigi nekeista, kad tokie vaikai būna uždari, pasižymi dažna nuotaikų kaita, jų ryšiai su tėvais ir draugais būna nepastovūs ir nepatvarūs. Taip pat negalima atmesti tikimybės, kad patyrę smurtą vaikai ateityje skriaus savo vaikus, nemokės ir negalės nuoširdžiai prisirišti prie kito žmogaus. Išanalizavus šią skaudžią temą būtina pabrėžti, kad nėra kokios nors vienos universalios smurtą šeimoje lemiančios priežasties. Tai tragedija, kurią lemią įvairių veiksnių rinkinys: tėvų patirtis ir asmenybė, socialinės ir kultūrinės aplinkos įtaką, menkos pajamos, išsilavinimas, alkoholio ir narkotikų vartojimas. Kuo daugiau tokių rizikos faktorių galima rasti kokioje nors konkrečioje šeimoje, tuo didesnė tikimybė, kad toje šeimoje gyvenantis vaikas patirs fizinį arba emocinį smurtą. Pradedant darbą medžiagos turėjau begalę ir buvo sunku nuspęsti nuo ko pradėti, kokius tikslus kelti, ką aplamai veikti. Pradėjau skaityti visas medžiagas iš eilės, kurias turėjau ir tada viską supratau. Prievarta prieš vaikus yra ne juokas, tai egzistuoja ir nereikia nieko neigti. Galbūt šis mano darbas padės žmonėms labiau suprasti ką patiria vaikai, kada prieš juos yra naudojamas smurtas, padės sužinoti: ką reikia daryti jei šalia jų yra kenčiantis vaikutis: kur patiems kreiptis jei taip elgiamasi su jais pačiais. Rašydama šį darbą, norėčiau padėti. Smurtas prieš vaikus negali būti tik pačios šeimos ar vaiko reikalas – tai mūsų visų (visuomenės) reikalas. Ką Jūs jaučiate skaitydami šią medžiagą? Liūdesį, pyktį, bejėgiškumą, apmaudą, baimę, pasipriešinimą, o gal juokiatės ir kartojate, kad to negali būti? Ne, tai yra tiesa, kurią vieni žino, kiti mėgina ignoruoti, dar kiti patys yra patyrę. O prievarta egzistuoja, ir Jūs turite žinoti, kas tai yra ir ką Jūs galite padaryti. Padėkime vieni kitiems. INFORMACINIAI ŠALTINIAI 1. Apie vaikų seksualinę prievartą N. Grigutytė. VŠĮ “Vaiko namai“, 2002. 2. Kaip padėti vaikams ir paaugliams, patyrusiems seksualinę skriaudą D. Selmistraitienė. Švietimo aprūpinimo centras. Vilnius, 2003. 3. Psichologinė parama vaikui Navaitis G.. Vilnius, 1997. 4. Patarimai teikiantiems pagalbą šeiminio smurto aukoms. Moterų informacijos centras. Vilnius, 2005. 5. Smurto šeimoje prevencija: užsienio šalių patirtis Palavinskienė B. Jurisprudencija. Mokslo darbai. Nr. 20 (12). Vilnius, 2001. 6. Smurto poveikis vaikui Senutaitė J. 2004. 7. Smurto prevencija Gilligan J. Vilnius: Eugrimas, 2005. 8. Šeimyninio smurto intervencijos projektas Jackson M., Garvin D. JAV Duluth, Minnesota, 2004. 9. Šeima žmogaus gyvenime Miškinis K. Kaunas, 2003. 10. Prieiga per internetą:

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!