Neįgalius vaikus supanti artimiausia socialinė aplinka

Temos aktualumas. Pirmiausia, norint kalbėti apie neįgalumą ir požiūrį į negalią reikėtų apibrėžti, kas apskritai yra negalia ir kaip ji suvokiama. Neįgalieji – tai asmenys, kurie dėl įgimtų ar įgytų fizinių ar psichinių trūkumų visai arba iš dalies negali pasirūpinti savo asmeniniu ir socialiniu gyvenimu, įgyvendinti savo teisių ir vykdyti pareigų. Šie žmonės, nepriklausomai nuo neįgalumo priežasties, pobūdžio, pasireiškimo laipsnio, turi tas pačias teises kaip ir kiti asmenys.
Kaip pastebi Bakk ir Grunewald (1998) neįgalaus vaiko gimimas šeimoje visuomet sukelia psichologinę krizę, kurią išgyvenantys tėvai patiria ir vidinių, ir išorinių sunkumų. Prisitaikymas prie vaiko neįgalumo yra nuolatos vykstantis procesas (Batshow ir Perret, 1992; Heward ir Orlansky, 1992; Lin, 2000).
Būtent šiame procese ugdant neįgalų vaiką dalyvauja įvairūs specialistai: tėvai, mokytojai, auklėtojai, medikai, socialiniai pedagogai ir kt. Šių specialistų bendradarbiavimas tampa būtinybe įtraukiant neįgalius vaikus į visuomenę.
Tikslas. Išnagrinėti neįgalius vaikus supančią artimiausią socialinę aplinką per kurią jie integruojasi į visuomenę.
1. Išnagrinėti neįgalius vaikus auginančių tėvų psichologinį prisitaikymą.
2. Ištirti neįgalių vaikų ugdytojų požiūrį į tarpusavio bendradarbiavimo galimybes.
3. Atskleisti neįgalių studentų požiūrį į invalidų socialinės integracijos procesą.
Tyrimo objektas. Neįgalių vaikų artimiausia socialinė aplinka.
1. Neįgalius vaikus auginančių tėvų psichologinis prisitaikymas.
Šiame straipsnyje nagrinėjama kaip įvairūs socialinės paramos tėvams, auginantiems neįgalų vaiką, aspektai, susiję su jų psichologiniu prisitaikymu.
Metodai. Atliekant tyrimą buvo naudojami klausimynai:
1. Išteklių ir streso klausimynas
2. Šeimos požiūrio klausimynas
3. Socialinės paramos šaltinių klausimynas
Tyrime vertinti ir analizuoti šie kintamieji:
Psichologinio prisitaikymo rodikliai: tėvų ir šeimos problemos, pesimizmas, neigiamų neįgalaus vaiko auginimo padarinių pabrėžimas, teigiamų aspektų pabrėžimas, depresišku­mas, perdėta globa, subjektyvus savo gyvenimo kokybės vertinimas.
Vaiko neįgalumo rodikliai: fizinio neįgalumo laipsnis, socialinio–intelektinio neįgalumo laipsnis, sutrikimo pobūdis.
Socialinį kontekstą atspindintys rodikliai: iš sutuoktinio gaunamos paramos apimtis, auginamų vaikų skaičius, priklausymas bendruomenei, vienijančiai neį­galius asmenis arba jų šeimas, bendravimo su kitais neįgalių vaikų tėvais dažnumas, as­mens, kurio globai tėvai gali palikti neįgalų vaiką, buvimas.
Tyrimo rezultatai rodo, kad sutuoktinio parama globojant neįgalų vaiką susijusi beveik...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!