Moters vaizdinys antikinėje literatūroje

Moters vaizdinys antikinėje literatūroje

Bėgant laikui moters gyvenime įvyko nemažai pokyčių: iš nuo kitų priklausomos asmenybės ji tapo laisva ir nepriklausoma. Kad ir kokia ji svarbi namų židinio kurstytoja būtų Antikoje, moteris neturėjo daug teisių. Dažniausiai moteris vaizduodavo kaip kruopščias namų šeimininkes, kurių tikslas rūpintis vaikais bei namų šiluma. Itin retai būdavo pabrėžiamos stipriosios moters savybės – ryžtas, stiprybė ir pasiaukojimas. Šios silpnosios lyties atstovių savybės atskleidžiamos tragiko Sofoklio kūrinyje ,,Antigonė“ bei Homero ,,Odisėja“. Taigi kokį įvaizdį įgavo moteris antikos laikotarpyje?

Daugiausiai sukurtų tekstų antikos laikotarpiu yra dažniausiai apie didvyrius, kurie pasižymėjo narsa ir ryžtu. Kaip bebūtų keista, taip pat buvo pavaizduota ir moteris. Bet jos kova buvo kitokia - ji nesikovė su mitinėmis būtybėmis. Antikinėje Sofoklio tragedijoje ,,Antigonė“ yra iškeliamas narsios, ryžtingos, kovojančios už savo moralės principus ir įsitikinimus moters paveikslas. Žuvus Antigonės broliams Eteokliui ir Polineikui išryškėja Kreonto ir Antigonės charakterių gėrio ir blogio konfliktas bei Antigonės ryžtingumas esant komplikuotoje situacijoje. Antigonė pasiryžta nepaklusti valdovo įstatymui ir palaidoti brolį taip, kaip liepia papročiai bei sąžinė. Net ir žinodama, kad už tai bus nubausta, ji neatsisako savo tikslo. Netgi susidūrus su Kreonto grasinimais mirtimi, mergina neatsisako savo įsitikinimų ir teigia ,,..gimiau ne kad nekęsti, o mylėti padėčiau“, taip atremdama visus Kreonto prieštaravimus. Beje, net ir Antigonės sesuo Ismenė bando ją įtikinti neprieštarauti ir paklusti Kreonto įstatymui. Tačiau nesėkmingai – Antigonės neįbaugina jos sesers įkalbinėjimai paklusti valdovui . Taigi galima teigti, kad nepaisant gyvenime susiklosčiusių aplinkybių, Antigonė atskleidžia Antikos literatūroje kuriamą moters paveikslą - čia svarbiausia Dievo vertybių, moralės bei s +avo įsitikinimų išsaugojimas.

Antikos literatūroje narsa ir ryžtas nėra vieninteliai bruožai, apibūdinantys moterį. Jai vis dėlto paliekamas ir nedrąsiosios įvaizdis, bet kartu išryškinama jos meilė bei ištikimybė, protas ir kantrybė. Tokių savybių turėjo ir Homero poemoje „Odisėja” pavaizduota veikėja Penelopė. Ji buvo nedrąsi, neįveikė savo drovumo, nes nesugebėjo išvaryti jaunikių iš savo namų. Ji be galo mylėjo savo sūnų bei vyrą, kuris išvyko į Trojos karą ir apie kurį nebuvo žinių dvidešimt metų. „Jeigu jis [Odisėjas] grižęs dabar man būtų gyvenimo ramstis.” Meilės galia Penelopei padėjo išlikti ištikimai mylimąjam ir jo neišduoti. Čia taip pat įžvelgiama ir Penelopės kantrybė. Ji kantriai kentėjo savo gerbėjus ir sugebėjo tai padaryti net dvidešimt metų iki kol vyras pagaliau grįžo namo. Penelopė nesėdėjo rankų susidėjusi ir bandydama iškęsti susidariusią padėtį ėmėsi veiksmų. Pirmiausia, trejus metus audė drobę ir tvirtino, kad pasirinks vieną iš jaunikaičių, kai tik baigs austi, dieną triūsdavo prie drobės, o naktį išardydavo. Tai buvo tarsi užburtas ratas. Šis planas, deja, neišdegė vien tik dėl to, kad viena tarnaitė pamatė, kaip elgiasi jos šeimininkė, ir išdavė ją gerbėjams. Antra, šaudymas iš lanko ir kirvių mėtymo varžybos yra dar vienas Penelopės protingos klastos pavyzdys. Buvo surengtas konkursas, kurio metu reikėjo per keliolika skrendančių kirvių iššauti strėlę. Tai buvo senas Odisėjo, Penelopės vyro, triukas, todėl ji žinojo, kad niekas nesugebės to padaryti. Vadinasi, šiame kūrinyje atskleidžiama moters pusė, kurioje moteris neišsižada savo vertybių.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!