Moters paveikslų kaita lietuvių literatūroje

Kaip teigė vienuolis Pranciškus Asyžietis: „Dvaras be moterų – tai metai be pavasario, pavasaris be rožių.“ Moteris literatūroje nuo seno įgijo „namų dvasios“ rolę. Keičiantis socialinėms normoms Lietuvoje, palaipsniui vis keitėsi ir moters paveikslas. Preliminariai vaizduojama kaip šeimos židinio kurstytoja, visiškai atsidavusi savo šeimai, ilgainiui moteris tampa išsilavinusia asmenybe, dirbančia visuomenės bendrai gerovei. Tokią moters paveikslo kaitą galime matyti XX a. pradžios rašytojų kūriniuose – realisto Jono Biliūno apysakoje „Liūdna pasaka“ bei neoromantizmo atstovės Šatrijos Raganos apysakoje „Sename dvare“.
Lyrinio pasakojimo modelį įvaldęs Jonas Biliūnas apysakoje "Liūdna pasaka" vaizduoja besąlygišką meilę ir ištikimybę vyrui jaučiančią moterį, kurios vertybinio pamato pagrindas - šeima. Lyrinė impresija sujungia dabarties ir ateities sąlytį į nedalomą visumą, išreiškia moters dvasinį būvį ir jauseną. Taip retrospektyviu laiku nusikeliama į 1863m. sukilimo, laisvės kovų laikotarpį, kuriame gyvena pagrindinė kūrinio veikėja Juozapota, esanti visiškai atsidavusi savo šeimai, vyrui Petrui Baniui. Juozapotos charakteristikoje ypač ryškus akių leitmotyvas, atspindintis moters dvasinį pasaulį. Apysakos pradžioje akys metaforiškai apibūdinamos kaip “dvi gražios žvaigždės – laimės žvaigždės”. O Juozapota – jauna, naivi, kupina šviesios ateities svajonių, tikėjimo palankaus likimo tėkme. Apysakoje jaučiamas jos rūpestis vyru, bendra jautrumo atmosfera, kai ji, vos tik pabudusi, ruošia vyrui pusryčius, kepa raguolius, nerimauja dėl vyro. Tai patvirtina ir moters nuojauta - naktį, kai Petras kartu su maištininkais pasitraukia į kovą prieš carinės Rusijos priespaudą, moteris susapnuoja pranašišką sapną, kuriame girdimas Petro pagalbos šauksmas bei Juozapotos rankose miršta kūdikis. Po mylimo vyro mirties Juozapotos tolimesnis gyvenimas pasmerktas vargui, kančioms, beprasmiškam Petriuko ieškojimui, o jos akys – “du taškai, klaikūs, be gyvybės. Tokį įspūdį, kaip tos jos akys, gali žmogui padaryti tik užgesusios žvaigždės, iš arti matomos.“ Juozapota taip myli savo vyrą, kad jo žūtis kartu yra ir jos pačios dvasinė mirtis. Peršasi išvada, jog šios moters gyvenimą įprasmina ir paveikslą ryškiomis spalvomis nutapo šeima bei tradicijų paisymas.
Kitoks moters paveikslas...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!