Mokslinių vadybos teorijų taikymas organizacijoje

Teorijos – tai žinių, kuriomis žmonių pasaulio suvokimo patirtis įgyja prasmę, visuma. Formaliai teorija – nuosekli teiginių visuma, pateikta taip, kad paaiškintų ryšius tarp dviejų ar daugtau tiriamu faktų [1]. Džonas Klansi (John Clancy) tokias žinias vadina “nematomomis galiomis”, kad pabrėžtų keletą esminių teorijų panaudojimo atvejų, tų “neapčiuopiamų” būdų, kuriais mes suprantame pasaulį.
Pirma, teorijos suteikia stabilumo mūsų patirčiai suvokti. Teorija sudaro prielaidas nustatyti, kas svarbu.
Antra, teorijos mus moko veiksmingai bendrauti bei taip užmegzti vis sudėtingesnius santykius su kitais žmonėmis.
Trečia, teorijos įgalina ir ragina mus nuolat mokytis suprasti pasaulį, kuriame gyvename. Pagal apibrėžimą teorijos turi ribas; kiekviena teorija gali aprėpti tik tam tikrą sferą. Jei tai gerai suvokiame, sugebame savęs geriau paklausti, ar yra pasirinktinių būdu žiūrėti į pasaulį ir galvoti apie alternatyvių įsitikinimų taikymo pasekmes.
Valdymas ir organizacijos – savo istorinių laiku ir socialinės santvarkos bei vietos produktai. Todėl vadybos teorijų raidą įmanoma suvokti kaip žmonių mėginimus sutvarkyti santykius atitinkamu istorijos laikotarpiu. Pirmosios valdymo mokslo “užuominos randamos senovės mąstytojų Sokrato, Aristotelio, Platono veikaluose. Pagal to meto situaciją jie ieškojo idealaus valstybės valdymo būdo. Jie teigė, kad “...visų blogybių priežastis – santykiai tarp žmonių ...” [1]. Senosios valdymo teorijos buvo patrauklios savo aiškumu, nedviprasmiškumu, prieštaravimų nebuvimu.
Vadybos evoliuciją plačiai nagrinėjo Ričardas Skotas (Richard Scott) iš Stenfordo universiteto. Jis išskyrė keturias vadybos raidos eras (1 pav.). R. Skotas nagrinėjo vadybos mokslo raidą dviem aspektais – remdamasis organizacinės sistemos atvirumo (uždaroji ir atviroji) pagrindu ir organizacinės sistemos racionalumo ir socialinių veiksnių pagrindu.
Organizacinės sistemos atvirumą jis įvardijo kaip sugebėjimą reaguoti į išorinės aplinkos pokyčius. Racionalumo veiksnys pirmumą teikia grynai techniniams aspektams ir žmogų įvardija kaip gamybinio proceso mechanizmą, o socialinis veiksnys – kaip pagrindini gamybinio proceso elementą.
Pirmuosius šešiasdešimt praėjusio amžiaus metų vadybos teoretikai nepakankamai objektyviai vertino aplinkinį pasaulį, aplinką, konkurenciją, rinką ir t.t. Jie nagrinėjo tik pačias įmones bei ignoravo viską, kas joms nepriklausė. Buvo laikomasi...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!