Mokslinis tiriamasis darbas

Empiriniai tyrimai (gr. – empeiria – patyrimas; angl. – empirical research; vok. – empirisch methode; rus. – эмпирические исследо- вания) – socialinių faktų, įvykių nustatymas ir apibendrinimas tiesioginiu arba tarpiniu jų registravimu, būdingai pasireiškiančių tiriamuosiuose reiškiniuose, objektuose, procesuose.
• Skirtingai nei teorinio tyrimo, kai tyrėjas operuoja mokslinėmis sąvokomis, kategorijomis, atspindinčiomis socialinių reiškinių, būklių ir procesų esmines savybes, empirinio tyrimo analizės objektas yra veiksmai, veikla, poelgiai, žmonių ir socialinių bendrijų elgesys, konkretūs žmonių veiklos produktai (materialiniai ir dvasiniai), taip pat socialinių realijų ir faktų atspindys individų sąmonėje (nuomonių, pažiūrų, vertinimų, sprendimų pavidalu).
• Empiriniais tyrimais gaunami socialiniai faktai sudaro pagrindą tolesniems teoriniams apibendrinimams, kurių teisingumas vėl patikrinamas socialine praktika ir naujais empiriniais tyrimais, t.y. patirtimi, empiriniu būdu.
• Kiekvienas gerai organizuotas empirinis tyrimas turi turėti aiškius tikslus, objektą, programą, numatyti jos įgyvendinimo sąlygas; faktai turi būti renkami, apibendrinami, iš jų daromos išvados.
• Be to, tiriant tą patį objektą ir norint gauti objektyvesnius empirinius duomenis, patartina remtis ne vienu, bet nors dviem empirinio tyrimo metodais. Tą patį objektą galima tirti įvairias aspektais.
Stebėjimas (angl. – observation; vok. – beobachtung; rus. – наблю-дение): 1) tiesioginis jutiminis tikrovės reiškinių suvokimas; 2) pirminės socialinės informacijos rinkimo metodas, kai ji renkama tyrėjui tikslingai registruojant stebimus įvykius, reiškinius ir procesus, vykstančius natūraliomis sąlygomis.
• Mokslinis stebėjimas turi būti kryptingas, jis organizuojamas pagal iš anksto parengtą programą, remiantis kokia nors teorija ar hipoteze.
• Stebėjimą kaip mokslinio tyrimo metodą reikia skirti nuo kasdienio, nuolatinio gyvosios ir negyvosios gamtos objektų, kultūrinių ir visuomeninių reiškinių stebėjimo, kuris yra taip pat svarbi individualios gyvenimiškos ir profesinės patirties kaupimo priemonė
Stebėjimo metodo rūšys:
• Stebėjimas dalyvaujant (etnografinis metodas);
• Stebėjimas nedalyvaujant (neįtrauktam) tyrinėtojui vykstančiuose įvykiuose);
• Atviras (reaktyvus) stebėjimas (kai tiriamasis (–ieji) žino, kad yra stebimi ir tam neprieštarauja);
• Slaptas stebėjimas (inkognito) (kai stebimos grupės nariai neįtaria, kad jie yra stebimi);
• Nestandartinis stebėjimas;
• Standartizuotas stebėjimas;
• Lauko stebėjimas;
• Laboratorinis stebėjimas.
Stebėjimo metodo rūšys (2)
•...

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!