Mokslinis tyrimas

Kam reikalingas mokslinis tyrimas? • Atsakymų į klausimus ar problemas ieškojimas. • Tai galima padaryti remiantis mums parankiausiais šaltiniais: • tradicija; autoritetu; sveika nuovoka • Ieškant atsakymų į svarbius klausimus ar iškilusias problemas, labai svarbi patikima ir pagrįsta informacija. Kaip jos gauti? • Vienas būdų jai gauti (galbūt pats geriausias) – mokslinis metodas Mokslinis metodas – tai ypatinga strategija, naudojama norint atsakyti į klausimus ir išspręsti problemas (pagrindinis dėmesys šioje strategijoje skiriamas tam, kad būtų atskleisti svarūs, patikimi faktai ir jų tarpusavio sąsajos. • Mokslinis metodas apima tokius mokslinio darbo elementus: tyrimo problemą, tyrimo objektą, tyrimo tikslą ir uždavinius, tyrimo metodą (-us), tiriamųjų parinkimą, rezultatus bei jų interpretaciją, išvadas. Kas yra mokslas? Mokslas yra tiesiog bandymas suprasti bei paaiškinti ir tuo pat numatyti pasaulį, kuriame mes gyvename. Religija, o ypač astrologija taip pat bando numatyti įvykius, tačiau tai ne mokslas. Kodėl? Esminis mokslo bruožas slypi tam tikruose metoduose, kurie yra naudojami tyrinėjant pasaulį. Kitas svarbus mokslo bruožas – tai teorijų kūrimas. Mokslininkai ne tik pateikia tyrimų duomenis, bet siekia juos paaiškinti remdamiesi tam tikra teorija. Mokslas ir sveikas protas? Kalbant apie sveiką protą ir mokslą galima išskirti keletą mokslui būdingų bruožų: • Moksle labiau remiamasi teorijomis; • Mokslininkai sistemiškai ir empiriškai tikrina savo teorijas ir hipotezes; • Kontrolės mechanizmas, kuris moksliniuose tyrimuose ne tik įvairiai pasireiškia, bet yra sistemiškas. Kas yra mokslas? • Trys populiarūs požiūriai į mokslą ir mokslininkų veiklą: • balto chalato – stetoskopo – laboratorijos stereotipas; • mokslininkas, kaip talentingas individas, kuriantis sudėtingas teorijas, užsidaręs nuo pasaulio ir jo problemų; • mokslininko sutapatinimas su inžinerija ir technologija. Dar skiriamas statiškas ir dinamiškas požiūris į mokslą. • Remiantis pirmuoju, mokslas yra tokia žmonių veikla, kuri papildo susistemintą informaciją apie mus supantį pasaulį. Todėl mokslininko darbo tikslas – naujais faktais papildyti turimas žinias. Kitaip tariant, į mokslą galima žiūrėti kaip į naujų žinių kaupimo priemonę, atradimų visumą. • Dinamiškas požiūris, atvirkščiai, labiau pabrėžia mokslą kaip mokslininko organizuojamą procesą. Ir nors čia taip pat labai svarbu naujų žinių paieška, tačiau kur kas svarbesni yra mokslininkų padaryti atradimai. Kitaip tariant, akcentuojama euristinė mokslo esmė. Euristinė reiškia tai, kad faktai svarbūs ne vien dėl pačių faktų, o dėl tolimesnių teorijų kūrimo ir tolimesnių tyrimų. Euristinis vaidmuo labiau skatina problemų sprendimą nei faktų ir informacijos rinkimą. • Mokslas yra tokia žmonių veikla, kurios pagrindinė funkcija – gauti ir teoriškai susisteminti objektyvias žinias apie tikrovę. • Mokslas yra pasaulio praktinio įvaldymo dalis, specifinė žmonių veiklos forma, kuri iš esmės skiriasi nuo materialinės gamybos ir kitų dvasinės veiklos formų. • Taigi, viena pagrindinių mokslo funkcijų – naujų dėsnių ar dėsningumų atradimas, kurie vienaip ar kitaip galėtų būti panaudoti praktinėje veikloje. Kas yra mokslinis tyrimas? • Tyrimas yra atidus, sistemingas, kantrus nagrinėjimas, kurio tikslas – atskleisti ar nustatyti faktus bei sąsajas. • Tyrimas anaiptol nėra skubotas procesas, ne informacijos ieškojimas žinynuose. Jo imamasi tada kai susiduriama su problema ar klausimu, į kurį niekur negalima gauti atsakymo. Mokslinio tyrimo principai • Etiniai tyrimo principai: Geranoriškumo principas • Sąžiningumo principas • Tikslaus paaiškinimo principas • Teisiniai tyrimo principai: Slaptumo principas • Filosofiniai principai: Reikšmingumo principas • Universalumo principas • Kartotinumo principas • Tyrimo eigos arba Tiriamumo principas; • procedūriniai principai Glaustumo principas • Tikėtinumo principas Tyrimo būdai • Pagal praktinį pritaikomumą • Pagal tyrimo metodologiją (tyrimo metodą) • Pagal tyrimo tikslą • (keliamus klausimus) • Fundamentalieji tyrimai; • Taikomieji tyrimai • Eksperimentiniai tyrimai; • Neeksperimentiniai tyrimai; • Kiekybiniai tyrimai; • Kokybiniai tyrimai • Etnografiniai tyrimai; • Istoriniai tyrimai; • Aprašomieji tyrimai; • Koreliaciniai tyrimai; • Veiksmo tyrimai • Vertinamieji tyrimai; • Priežastiniai – lyginamieji tyrimai; • Eksperimentiniai tyrimai • Tyrimo tipas • Tyrimo objektas • Etnografinis • Visuomeninis elgesys • Istorinis • Praeities įvykiai arba sąlygos • Aprašomasis • Dabarties įvykiai arba sąlygos • Koreliacinis • Leidžiantys prognozuoti tarpusavio ryšius • Veiksmo • Naujovės • Vertinamasis • Kokybės vertinimas • Priežastinis - lyginamasis • Galimas priežastingumas • Eksperimentinis • Priežastingumas Etnografinis tyrimas Kokia yra penkių pasirinktų mokinių, lankančių Česonių vidurinę mokyklą, būdinga savaitė? • Istorinis tyrimas • Koks buvo Česonių vidurinės mokyklos kontingentas lyties aspektu 1970 – 80 metais? • Aprašomasis tyrimas • Iš kokių socialinių sluoksnių susidaro Česonių vidurinės mokyklos moksleiviai ir kaip sėkmingai jie mokosi šiuo metu? • Koreliacinis tyrimas • Koks tarpusavio ryšys tarp dešimtokų skiriamo laiko namų darbams ir jų pažangumo? Veiksmo tyrimas Ar galima sukurti drausminę sistemą, kuri pagerintų mokinių elgesį Česonių mokyklos devintose klasėse? • Priežastinis – lyginamasis tyrimas • Koks tėvų fizinio aktyvumo vaidmuo vaikų motyvacijai kūno kultūrai? • Eksperimentinis tyrimas • Ar diskusijos apie sportinės veiklos vertybes gali skatinti moksleivių moralinių sprendimų tobulėjimą? • Tyrimo būdai pagal jų trukmę • Tyrimo būdai pagal tyrimo organizavimo metodologinius ypatumus • • Tyrimo būdai pagal tyrimo situaciją • • Trumpalaikiai tyrimai; • Ilgalaikiai tyrimai • Trianguliacija; • Atvejo tyrimai • Įvykusio įvykio tyrimai John Dewey mokslinio mąstymo koncepcija, kaip būdas mąstyti objektyviau. Remiantis juo, mokslinis mąstymas turi apimti šiuos elementus: • Išsiaiškinkite pagrindinį problemai būdingą klausimą; • Pateikite hipotezę (galimą to klausimo atsakymą); • Kaupkite, analizuokite ir aiškinkitės informaciją, susijusią su tuo klausimu ir su ta hipoteze; • Padarykite išvadas, išplaukiančias iš nagrinėtos informacijos; • Remdamiesi išvadomis hipotezę patvirtinkite arba atmeskite. • I. Pasirengimas tyrimui ir tyrimo organizavimas. • Temos formulavimas; • Tyrimo problemos (tiriamojo klausimo) aptarimas; • Tyrimo objekto apibūdinimas; • Hipotezės formulavimas; • Tyrimo tikslo ir uždavinių nusakymas; • Tyrimo proceso organizavimas. • II. Empirinių duomenų rinkimas. • III. Tyrimo duomenų apdorojimas • Statistinis gautų duomenų apdorojimas; • Teorinis duomenų apdorojimas; • Gautų rezultatų praktinis pritaikymas. Mokslinio tyrimo problema • Problemos ar probleminio klausimo kriterijai: • Pirma, problema turi išreikšti sąsają tarp dviejų ar daugiau kintamųjų. Pavyzdžiui, ar A susijęs su B? Kaip A ir B susijęs su C? Kaip A susijęs su B esant C ir D sąlygoms? • Antra, problema turi būti formuluojama aiškiai ir klausiamąja forma. Vietoj to, kad sakytumėte “Problema yra …” ar “Šio tyrimo tikslas yra….” klauskite. Tyrimo tikslas nebūtinai toks pat kaip tyrimo problema. • Problemos formuluotės pavyzdys: • Kokią įtaką vaikų pasiekimams daro skirtingi jų skatinimo būdai. • Kiek studentai prisimins iš to, ką dabar studijuoja, po dešimties metų? • Vienas kintamasis – laiko kiekis skirtas studijuojamos medžiagos išmokimui; antras kintamasis – mokymosi kokybė; trečias kintamasis – atsiminimas ar pamiršimas. • Trečia, problema ar probleminis teiginys privalo numatyti empirinio patikrinimo galimybes (šis reikalavimas ne visada įvykdomas). Problema, kuri nenumato ryšio tarp nusakomų kintamųjų patikrinimo galimybės nėra mokslinė problema. Tyrimo objektas • Objektas – reiškinys, paverstas žmogaus praktinės veiklos dalyku. • Tyrimo objektu gali būti socialinis procesas, socialinės realybės sritis arba socialiniai santykiai, kuriuose glūdi tam tikra socialinė problema, prieštaravimas. Objektu gali būti visa tai, kas turi socialinį prieštaravimą ir sukelia probleminę situaciją. • Tyrimo objektu gali būti įvairūs socialinės realybės reiškiniai, žmonių veikla bei patys žmonės, t.y. visa tai, į ką yra nukreiptas pažinimo procesas. • Tyrimo objektas – tai, kas bus tiriama (apimant arba ne tiriamųjų kontingentą) Pagal galiojantį tarptautinį ir nacionalinį mokslų klasifikatorių, socialiniams mokslams priskiriama: Sociologija, psichologija, edukologija, ekonomika, vadyba, teisė, politikos mokslai, viešojo administravimo mokslas ir kt. Bent iš dalies soc. mokslams priskiriami ir kiti mokslai, esantys sandūroje, kaip: : socialinė medicina, slaugos mokslas, kultūrinė antropologija. Socialinis tyrimas yra toks tyrimas, kuris atliekamas paminėtų mokslų kompetencijos kontekste bei minėtų mokslų priemonėmis. Socialinis tyrimas nagrinėja: žmogų kaip socialinę būtybę; socialines grupes; socialines institucijas ir socialines instancijas; socialinę sąveiką ir socialinę komunikaciją; socialinę elgseną; socialines būsenas ir socialinius pokyčius ir kt. (visuomenę ir joje vykstančius pačius įvairiausius procesus) Objekto tyrimo sąlygos 1. Tikrovės objektyvumas. 2. Tiriamųjų objektų kartotinumas. 3. Tiriamojo objekto determinuotumas. Objektų lygmenys Socialiniai tyrimo objektai gali būti grupuojami pagal socialinio proceso komponentus. Bendriausias yra rezultatų lygmuo. Šiame lygmenyje nagrinėjami proceso dalyvių pasiekimai, žinios, įgūdžiai, gebėjimai, elgsena, motyvacija, siekiama atskleisti veiklos sėkmės mechanizmus. Labiau ribotas yra veiklos lygmuo. Čia tyrimu siekiama patikrinti naujai sudarytus ar pertvarkytus socialinės veiklos mechanizmus, naujas veiklos priemones ir būdus, veiklos organizavimo kokybę ar tinkamumą. Dar labiau ribotas, mažiau tyrimo galimybių turintis ir mažiau populiarus yra prielaidų lygmuo, skirtas socialiniai aplinkai, socialiniams poreikiams, sąlygoms tirti. Pasirenkant temą, reikia atkreipti dėmesį į tokius aspektus: • Pasirinkta tema turi būti aktuali. • Pasirinkta tema turi dominti patį tyrėją. • Tema turėtų būti nauja. • Reikia atsižvelgti į temos realizavimo galimybes. Ar galima parinkti reikiamus metodus, ar pakankamos materialinės sąlygos, ar galima rasti literatūros. • Pasirinktą temą reikia gerai suformuluoti, prieš tai nustačius griežtas tiriamojo darbo ribas. • Nereikia pasirinkti per daug plačios temos. • Pasirenkant temą atsižvelgti į etinius principus. Pedagoginio tyrimo temų sritys • Klasės aplinka • “Mokinių skaičiaus klasėje įtaka mokymosi rezultatams” • Mokomoji medžiaga • “Ar atitinka mokyklos bibliotekoje esantys vadovėliai mokinių poreikius?” • Tvarka klasėje • “Kokiais metodais mokytojai drausmina mokinius?” • Mokymo metodai • “Grupinio darbo įtaka mokinių pažangumui” • Vertinimo metodai • “Kūno kultūros vertinimo pažymiais įtaka moksleivių motyvacijai sportui” • Bendravimas • “Mokytojų ir mokinių tarpusavio bendravimą neigiamai veikiantys veiksniai” • Valdymas, vadovavimas • “Drausminių priemonių mokykloje vaidmuo mokytojų pareigingumui” • Visuomeniniai santykiai • “Veiksniai, lemiantys teigiamą tėvų požiūrį į mokyklą” Tyrimo klausimai ar uždaviniai • Kiekviena, nors ir labai konkrečiai suformuluota tema, gali turėti daug sprendimo aspektų, kurie paprastai negali būti nagrinėjami tuo pačiu metu. • Tyrimo klausimai yra tarsi mokslinio darbo gairės, padedančios spręsti pagrindinę problemą. • Todėl suformulavus tyrimo tikslą, užsibrėžiami konkretūs tyrimo uždaviniai, kurie kyla iš bendrųjų ir specifinių, tam tyrimui suformuluotų klausimų. Probleminis klausimas – ar galima studentų praktikantų asmenines savybes panaudoti jų pedagoginės praktikos sėkmei planuoti? • Papildomi klausimai: • Kokios asmeninės studentų praktikantų savybės, dėstytojų ir vadovaujančių mokytojų nuomone, yra reikšmingos mokymo sėkmei? • Ar gali dėstytojai ir praktikantus priimantys mokytojai sutarti dėl to, kokias studentų praktikantų asmenines savybes reikėtų laikyti esminėmis pedagoginėje praktikoje? • Jei galima nustatyti tokių savybių grupę, tai ar įmanoma tas savybes patikimai stebėti ir įvertinti? • Jei įmanoma nustatyti stebimas savybių grupes ir sutarti dėl jų, tuomet ar galima tas savybes įvertinti, naudojant vertinimo skalę? Tyrimo tikslas – išsiaiškinti vyresnių klasių moksleivių nepasitenkinimo kūno kultūra priežastis • Darbo uždaviniai: • Aptarti motyvacijos aktyviai fizinei veiklai ypatumus. • Nustatyti nepasitenkinimo kūno kultūra priežastis tarp vyresnių klasių merginų • Nustatyti nepasitenkinimo kūno kultūra priežastis tarp vyresnių klasių vaikinų • Palyginti nepasitenkinimo kūno kultūra priežastis tarp skirtingo fizinio aktyvumo moksleivių. Tyrimo tikslas – išanalizuoti skirtingo mokymosi pažangumo pradinukų asmenybės ypatumus mokymosi motyvacijos, savęs vertinimo ir mokyklinio nerimastingumo aspektais. • Tyrimo uždaviniai: • Palyginti žemo, vidutinio ir aukšto pažangumo pradinukų savęs vertinimą. • Palyginti žemo, vidutinio ir aukšto pažangumo pradinukų mokymosi motyvaciją (vidinę, socialinio pripažinimo ir bausmės). • Palyginti žemo, vidutinio ir aukšto pažangumo pradinukų mokyklinį nerimastingumą. Tema „Kovinių filmų įtaka paauglių agresyvumui“ Tyrimo tikslas – ištirti kovinių filmų įtaką paauglių agresyvumui. Tyrimo uždaviniai: 1. 2003-2004 m.m. analizuoti Kelmės Kražantės vid. Mokyklos 7-9 klasių moksleivių agresyvumo apraiškas, ieškoti sąsajų su matytais koviniais filmais. 2. Apklausti 200 Kelmės Kražantės vid. Mokyklos 7-9 klasių moksleivių, 200 jų tėvų bei 200 Kelmės rajono klasių auklėtojų apie jų nuostatas į kovinių filmų įtaką paauglių agresyvumui. 3. Atlikti 30 kovinių filmų scenarijų analizę bei klasifikaciją, išskirti pozityvius ir negatyvius šių filmų aspektus. 4. Atlikti Kelmės tyrimo rezultatų bei analogiško tyrimo JAV Nebraskos valstijoje rezultatų lyginamąją analizę. Hipotezė • Tyrimo hipotezė yra teiginys, rodantis, ką tyrėjas tikisi savo tyrimu atskleisti. • Hipotezė – tai mokslinio pažinimo forma, išreiškianti moksliškai pagrįstą, tačiau dar nepatikrintą ir nepatvirtintą naujų dėsnių, priežastinių ryšių, objektų bei jų struktūrų ir savybių numatymą. • Hipotezė – konstatuojamasis teiginys apie ryšius tarp dviejų ar daugiau kintamųjų. Formuluojant hipotezę reikia laikytis tokių reikalavimų: • Ji turi būti iš esmės patikrinta, t.y. paremta faktais. Tačiau pasitaiko ir grynai teorinių hipotezių, kurios bus patikrintos tik ateityje, patobulėjus tyrimo metodams • Hipotezė turi aiškinti klausimus, nusakančius nagrinėjamosios problemos esmę. • Dažniausiai ji neturi prieštarauti ankščiau nustatytiems faktams. • Hipotezė turi būti iš esmės paprasta. Jos paprastumas yra santykinis, nes santykiniai paprastai ir patys nagrinėjami reiškiniai • Hipotezė turi būti produktyvi. Iš dviejų hipotezių, vienodai gerai aiškinančių tam tikrą reiškinį, priimama hipotezė, aiškinanti platesnę reiškinių sritį. • Hipotezė yra teiginiai apie ryšius tarp kintamųjų. • Hipotezės turi numatyti nusakomų ryšių tarp kintamųjų patikrinimo galimybes • Hipotezės pavyzdys: • “Kuo labiau norim nuslopinti nepageidaujamas mintis, tuo daugiau mąstome apie tai” • Ryšys nusakytas aiškiai: tarp vieno kintamojo – minčių nuslopinimas, kito kintamojo – įkyrios mintys, mąstymas. • “Triukšmo lygis neturi įtakos regimajam funkcionavimui” (nulinė hipotezė) • Ryšys nusakytas aiškiai: vienas kintamasis – garso lygis ar triukšmas, kitas kintamasis – vizualinis funkcionavimas. • Gali būti tokių hipotezių, kai nusakomi ryšiai yra netiesioginiai, užslėpti. Tai dažniausiai skamba teiginio forma, kad grupė A ir B skirsis kai kuriomis charakteristikomis. Pavyzdžiui, moterys kur kas dažniau nei vyrai mano, kad joms reikia numesti svorį nors jų svoris yra normalus. Taigi, moterys skiriasi nuo vyrų savo kūno suvokimo prasme. Tyrimo metodas • Tyrimo metodas – tam tikrų praktinių arba pažintinių gavimo būdas, taikant įvairias priemones. • Tyrimo metodas – tai sisteminė procedūra, susidedanti iš nuosekliai pasikartojančių operacijų, kurių taikymas kiekvienu konkrečiu atveju leidžia pasiekti norimų rezultatų. • Tyrimo metodas – tai rezultatų gavimo ir jų interpretavimo būdas. Tyrimo proceso organizavimas • Tyrimo atlikimo plano sudarymas • Tyrimo metodų parinkimas • Tiriamųjų kontingento numatymas Tyrimo metodas (duomenų rinkimo procedūros) • Tyrimo metodas – tai rezultatų gavimo ir jų interpretavimo būdas • Tyrimo metodas – tai sisteminė procedūra, susidedanti iš nuosekliai pasikartojančių operacijų, kurių taikymas kiekvienu konkrečiu atveju leidžia pasiekti norimų rezultatų • Kas apsprendžia kokius tyrimo metodus naudoti? • Kas yra tyrimo objektas; • Kokių duomenų reikia tiriant pasirinktą tyrimo objektą; • Kas bus tiriamieji ir kokios jų grupės Tiriamosios grupės (tiriamieji) ir jų parinkimas • Tiriamąją imtį ir jos dydį lemia: • tyrimo tikslas, • objektas, • tyrimo tipas, • taikomi metodai. • Jeigu tyrimas susijęs su atstovavimu tokiai didelei populiacijai, kad jos neįmanoma tyrinėti visos, tiriamosios grupės yra būtinos. Be to, netgi mažos tiriamųjų grupės gali tiksliai atspindėti populiaciją. Tiriamųjų grupių parinkimas • Tikimybiniai tiriamųjų grupių parinkimo būdai: • 1. Atsitiktinis tiriamosios grupės parinkimo būdas • (atsitiktinai iš sąrašo atrenkamas pasirinktas tiriamųjų skaičius) • 2. Sluoksninis tiriamosios grupės parinkimo būdas • (atsižvelgiama į tai, kad populiacijoje esantys pogrupiai būtų proporcingai atstovaujami tiriamojoje grupėje) • 3. Serijinis tiriamosios grupės parinkimo būdas • (atsitiktinis tiriamųjų parinkimas iš jau egzistuojančių grupių) • 4. Sisteminis grupės parinkimo būdas • (iš tiriamųjų sąrašo atsitiktinai pagal tam tikrą tvarką parenkamas reikiamas asmenų skaičius) Netikimybiniai tiriamųjų grupių parinkimo būdai: • 1. Patogusis tiriamosios grupės parinkimo būdas • (parenkamos tokios tiriamųjų grupės, kurias lengva rasti) • 2. Tikslinis tiriamosios grupės parinkimo būdas (parenkamos būtent tyrėją dominančios tiriamųjų grupės) • 3. Dalinis tiriamosios grupės parinkimo būdas • (sudaroma tiriamųjų grupė, kuri tarsi turi tas pačias savybes kaip populiacija) Imties tūrio nustatymas norint tirti moksleivių požiūrį į taikomus mokymo metodus • z- koeficientas, surandamas iš vadinamųjų Stjudento pasiskirstymo lentelių, ir kuris pasirenkamas pagal tai, kokį patikimumą norime gauti. Pavyzdžiui, kai patikimumas 95 proc. (p=0.05), z= 1.96; kai patikimumas 99 proc. (p= 0.01), z= 2.6, o kai patikimumas 99.9 proc. (p= 0.001), z= 3.3. • S – imties vidutinis kvadratinis nuokrypis (jei nieko apie tiriamąjį požymį nežinome, s= 50. • ∆ - leistinas netikslumas. • Pavyzdžiui, bandomosios apklausos metu nustatėme, kad 50 proc. moksleivių teigiamai vertina taikomus mokymo metodus. Jeigu duomenis išreikšti procentais, imties vidutinis kvadratinis nuokrypis skaičiuojamas naudojant tokią formulę: • Tokiu atveju Tad kiek reikia apklausti moksleivių? • Jeigu mus tenkina 5 proc. paklaida, tuomet tiriamųjų skaičius sumažėja: Kokiu tikslu naudojama matematinė statistika • Statistika skirta duomenų kiekybiniam apdorojimui siekiant atsakyti į hipotezėje iškeltą prielaidą • Jos pagalba galima atlikti šiuos veiksmus: • Apibendrinti duomenis ir atskleisti, kas grupėje yra tipiška ir kas netipiška; • Parodyti ryšius tarp kintamųjų; • Parodyti panašumus ir skirtumus tarp grupių; • Nustatyti paklaidą, kuri atsirado parenkant tiriamąją grupę; • Pagelbėti tyrinėjant populiacijas ir imtis; • Pagelbėti priimti sprendimus. Testavimas • Testas – tai matavimo procedūra, kurios metu iš anksto sukonstruotų ir pagrįstų etaloninių užduočių pagrindu reliatyviai įvertinamas individualių savybių kiekybinės išraiškos laipsnis. • Testas – tai bet kuri struktūrizuota darbo atlikimo situacija, kurios analizėje gauti skaitmeniniai balai leidžia padaryti išvadas apie tai, kiek pagal teste matuojamą konstruktą vieni individai skiriasi nuo kitų. Matematinės statistikos kriterijai, taikomi skirtumams tarp grupių įvertinti • Jeigu atsakymai išreikšti vidutiniu grupės balu (vidurkiais), tuomet skirtumą tarp grupių galima įvertinti naudojant Stjudento (t) kriterijų Testo parinkimo kriterijai • Obektyvumas. Šis testo kokybės įvertinimo kriterijus nulemia testo rezultatų nepriklausomumą nuo galimų pašalinių veiksnių įtakos. • Sąlygų standartizavimas. Jis didina jų objektyvumą. Gerai parengti testai turi turėti instrukciją, nurodančią konkrečias jo atlikimo procedūras. • Duomenų norminimas. Šio kriterijaus atžvilgiu kalbama apie testo duomenų interpretavimą. • Testo balų validumas. Validumo sąvoka apibrėžiama kaip iš testo balų padarytų konkrečių išvadų tinkamumas, prasmingumas ir naudingumas. • 4.1 Konstrukto validumas; • 4.2. Turinio validumas; • 4.3. Prognozių validumas; • 4.4. Konkurencijos validumas. 5. Testo balų patikimumas. Tyrimo metodas, paremtas vaidmenimis imitaciniuose žaidimuose Tyrimo metodas, pagrįstas istorinių duomenų analize • Istorinių tyrinėjimų vertė: • Istoriniai tyrimai leidžia įžvelgti problemos sprendimo būdus bei padeda mums išsivaduoti iš praeities naštos bandant ją suvokti. • Sudaro sąlygas prognozuoti dabarties ir net ateities kitimo tendencijas mums rūpimu klausimu. • Padeda atskleisti dabartį moraliniuose rėmuose. • Dažnai atskleisdžia įvairių sąveikų ir net kadaise vykusių sukrėtimų tikrąją vertę. • Padeda iš naujo pažvelgti į iškeltas hipotezes, turimus duomenis ar kuriamą teoriją. Istoriniuose tyrimuose renkami dviejų rūšių duomenys: 1. Pirminiai, tiesiogiai nušviečiantys rūpimą dalyką; 2. Papildomi (netiesioginiai), apie rūpimą problemą leidžiantys spręsti netiesiogiai. • Šaltiniai taip pat gali būti preliminarūs, pirminiai ir antriniai. • Preliminarūs yra pirminių ir antrinių šaltinių indeksai, kuriuos sudaro įvairūs bibliografiniai aprašai. • Pirminiai šaltiniai – tai įvairūs aprašymai, parengti asmenų, betarpiškai dalyvavusių istoriniuose įvykiuose. • Antriniai šaltiniai – tai įvairūs dokumentai, kuriuose vienas ar kitas asmuo pateikia istorinių įvykių ataskaitą, nors pats juose ir nedalyvavo. Savigarbos testas • Visiškai sutinku • Sutinku • Nesutinku • Visiškai nesutinku • 1. Apskritai, aš esu savimi patenkintas • □ • □ • □ • □ • 2. Kartais esu savimi patenkintas • □ • □ • □ • □ • 3. Aš jaučiu, kad turiu daug gerų savybių • □ • □ • □ • □ • 4. Aš sugebu atlikti darbą taip pat gerai, kaip ir kiti žmonės • □ • □ • □ • □ • 5. Aš jaučiu, kad neturiu kuo didžiuotis • □ • □ • □ • □ • 6. Kartais aš jaučiuosi nieko vertas • □ • □ • □ • □ • 7. Aš esu asmuo, turintis savo vertę, galiausiai – lygus su kitais • □ • □ • □ • □ • 8. • □ • □ • □ • □ • 9. • □ • □ • □ • □ • 10. • □ • □ • □ • □ Probleminis klausimas: ar dalyvaujančių papomokinėje veikloje moksleivių savigarba skiriasi, lyginant juos su bendraamžiais, kurie nedalyvauja tokioje veikloje? Tyrimo hipotezė: papomokinėje veikloje dalyvaujančių moksleivių savigarba yra aukštesnė nei jokioje veikloje nedalyvaujančių bendraamžių. Nulinė hipotezė: dalyvavimas papomokinėje veikloje neturi įtakos moksleivių savigarbai • Tyrime dalyvavo 80 moksleivių tarp kurių buvo 50 dalyvaujančių papomokinėje veikloje ir 30 – nedalyvaujančių. Moksleivių grupės, kuri dalyvauja papomokinėje veikloje vidutinis grupės savigarbos balas - 3.20.06. Moksleivių grupės, kuri nedalyvauja papomokinėje veikloje vidutinis grupės savigarbos balas – 2.60.09. • Nulinė hipotezė yra atmetama, nes nustatytas statistiškai reikšmingas skirtumas tarp grupių savigarbos balų (p

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!