Kiekybinis tyrimas - visuomenės sveikatos priežiūra

I.Įvadas Veiklos srities tyrimais siekiama apibūdinti ir atskleisti fenomenus natūraliomis sąlygomis, pvz., ligoninėje. Tyrėjui aktualu giliau išsiaiškinti ir suvokti individų ir grupių, gyvenančių realų gyvenimą, elgesio aspektus, požiūrius ir nuostatas. Duomenys renkami, remiantis tyrėjo stebėjimais, interviu, dokumentais. Pagrindinis tyrėjo tikslas – atliekant veikimo lauko tyrimą „suartėti“ su asmenimis, siekiant geriau suprasti jų problemą arba situaciją, t.y. žvelgti iš tų žmonių perspektyvos. Tyrėjas veikia ne pagal iš anksto detalų planą, pvz., iš anksto žino, kokius klausimus užduos, ką tiksliai stebės ir pan. Veiklos lauko tyrime pats tyrėjas yra instrumentas, todėl nebūtina remtis tyrimo proceso studijų eiliškumu. Galbūt tyrėjas pradės nuo bendros (pagrindinės) tyrimo problemos ar hipotezės, kuri bus iškelta tik surinkus ir išanalizavus duomenis. Tyrėjai mano, jog veiklos lauko tyrimas yra lankstus ir leidžia geriau suprasti tiriamųjų patirtį. Atliekant tyrimą apklausta 148 visuomenės sveikatos priežiūros specialistai, dirbantys Marijampolės ir Kauno apskričių bendro lavinimo mokyklose ir savivaldybių visuomenės sveikatos biuruose. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistus ir mokyklų vadovus suskirstėme į keturias amžiaus grupes: I gr. – iki 35 metų amžiaus, II gr. - (36 – 40), III gr. - (41 – 45) ir IV gr. - virš 46 metų amžiaus. Į darbo stažo grupes tiriamieji buvo suskirstyti priklausomai nuo išdirbtų bendro lavinimo mokyklose metų. Tiriamieji suskirstyti į keturias grupes: I darbo stažo grupė – darbo stažas virš 30 metų, II darbo stažo grupė – nuo 20 iki 29 metų, III darbo stažo grupė – nuo 10 iki 19 metų, IV darbo stažo grupė – iki 9 metų. II. Literatūros apžvalga Atliekanti viešųjų paslaugų teikimo savivaldybėse tyrimą, taikyti kiekybinis ir kokybinis metodai. Tyrimų lygiai: • Fundamentiniai. • Taikomieji. Tyrimo struktūra: 1. Teorinių prielaidų sudarymas (mokslinės literatūros studijavimas). 2. Tyrimo problemos formulavimas. 3. Užduočių numatymas. 4. Hipotezės. 5. Tyrimo kriterijų nustatymas (metodai). 6. Objekto nustatymas. 7. Rezultatų gavimas, apibendrinimas, įvertinimas. 8. Tyrimo rezultatų įdiegimas. Tyrimo metodų klasifikacija: • Projekciniai metodai, skirti žmogiškos veiklos produktams studijuoti: a) asociatyvios technikos (emocijos, asociacijos ir kt.); b) konstruktyvios technikos (paveikslėlių piešimas, rašiniai ir kt.); c) papildomos technikos (nebaigti sakiniai ir kt.); d) ekspresyvios technikos (išraiškingumas, aktyvumas, kūrybingumo atskleidimas ir kt.); e) vaidmenų metodas (žmonių tarpusavio santykiai ir kt.). • Teoriniai metodai, kurie padeda sukurti mokslinę teoriją: a) analizė-sintezė; b) modeliavimas; c) indukcija-dedukcija; d) hipotezės; e) analogijos; f) palyginimai ir kt. Kiekybinio tyrimo metodika – kiekybinis reprezentatyvus Lietuvos savivaldybių darbuotojų tyrimas – ištisinė apklausa elektroniniu paštu, kai respondentas pats užpildo klausimyną ir vėliau ji atsiunčia atgal elektroniniu paštu. Tyrimo metu apklausti 60 Lietuvos savivaldybių darbuotojai. Tyrimo lauko darbai truko 30 dienų: nuo 2007 m. rugsėjo 3 d. iki spalio 3 d. Tyrimo metu naudotas standartizuotas 18 klausimų klausimynas (Priedas Nr. 1). Kiekybinio tyrimo klausimyne buvo išskirtos šios viešosios paslaugos: 1) centralizuotas šilumos tiekimas, 2) centralizuotas vandens tiekimas, 3) centralizuotas dujų tiekimas, 4) buitinių nuotekų surinkimas ir valymas, 5) sąvartynų eksploatavimas, 6) viešojo transporto organizavimas, 7) nekomercinės paskirties laisvalaikio organizavimas (parodos, teatrai, kino teatrai), 8) pagrindinis (privalomas) švietimas, 9) vaikų ir jaunimo dienos centrų, ikimokyklinio ir popamokinio lavinimo organizavimas, 10) specialusis lavinimas (meno, sporto, techninės kūrybos būreliai ir mokyklos), 11) gyventojų užimtumo ir viešųjų darbų organizavimas, 12) socialinio būsto statyba, 13) kapinių priežiūra, 14) komunalinių atliekų surinkimas ir tvarkymas, 15) keleivių ir krovinių vežimas, 16) turizmo organizavimas, 17) infrastruktūros objektų statyba ir eksploatavimas, 18) socialinė globa ir rūpyba. Atsakydami į klausimus apie šias paslaugas respondentai turėjo tris galimus atsakymų variantus: a) atitinkamą viešąją paslaugą teikia savivaldybė ir/ar jos kontroliuojama įmonė; b) atitinkamą viešąją paslaugą teikia privatūs asmenys ir/ar bendrovės; c) manote, jog šią viešąją paslaugą galėtų administruoti privatūs asmenys ir/ar bendrovės. Kokybinio tyrimo metu apklausti 12 savivaldybių darbuotojų. Pradedant devintuoju respondentu, savivaldybės darbuotojų atsakymai ėmė kartotis, todėl apklausus dar tris respondentus ir nesulaukus naujų atsakymų, kokybinio tyrimo lauko darbai buvo baigti. Savivaldybių darbuotojams buvo užduoti 6 klausimai (kokybinio tyrimo klausimai pateikiami Priede Nr. 2). Pirmiausia savivaldybės darbuotojų buvo klausiama, ar jų savivaldybė yra linkusi perduoti viešųjų paslaugų teikimą privačioms bendrovėms ar asmenims. Kiekvienas respondentas buvo paprašytas pagrįsti savo atsakymą. Vėliau respondentų buvo teiraujamasi, ar, jo nuomone, savivaldybė perduodama viešųjų paslaugų teikimą privačioms bendrovėms ar asmenims sutaupo, ar privačių įmonių ir asmenų paslaugos yra kokybiškesnės. Savivaldybių darbuotojai taip pat buvo klausiami, su kokiomis problemomis susiduriama, kai viešąsias paslaugas teikia privačios bendrovės ar asmenys, bei su kokiomis problemomis susiduriama, kai reikia organizuoti viešųjų paslaugų teikimo pirkimą iš privačių bendrovių ir/ar asmenų. Be to, respondentai buvo paprašyti nurodyti, kokių, jų manymu, viešųjų paslaugų perdavimas labiausiai pasiteisina. Visiems atsakymams respondentas turėjo pateikti išsamų pagrindimą. Analizuojant kokybinio tyrimo duomenis, savivaldybės buvo skirstomos į miesto, kaimiškąsias ir vidutiniąsias. Pagrindinio privalomojo švietimo paslaugą beveik visose savivaldybėse teikia savivaldybės įmonės. 100 proc. miestiškųjų savivaldybių respondentų nurodė, ši paslauga yra teikiama savivaldybės įmonių. Taip pat ir vidutinėse bei kaimiškose savivaldybėse respondentai nurodė, kad didžiąja dalimi ši paslauga yra teikiama savivaldybės įmonių. Vidutinėse savivaldybėse šis procentas siekė – 88,9, kaimiškose – 90,3. 1 paveikslas. Pagrindinio privalomojo švietimo paslaugos teikimas Lietuvos savivaldybėse pagal paslaugų teikėją Kalbant apie vaikų ir jaunimo dienos centrų, ikimokyklinio ir popamokinio lavinimo organizavimo paslaugos teikimą, situacija yra kitokia nei pagrindinio privalomojo švietimo teikime. Vaikų ir jaunimo dienos centrų, ikimokyklinio bei popamokinio ugdymo paslaugą teikia kur kas daugiau privačių asmenų. Miestiškose savivaldybėse šią paslaugą teikia ir savivaldybės bei jų kontroliuojamos įmonės, ir privatūs asmenys/bendrovės po lygiai. Vidutinėse savivaldybėse ši paslauga daugiausia savivaldybės įmonių rankose – 77,8 procentai (55,6 procentai šių respondentų teigia, kad paslauga galėtų būti perduota teikti privačioms organizacijoms). Taip pat ir kaimiškose savivaldybėse – 83,9 proc. atvejų ši paslauga yra savivaldybės ir jos įstaigų rankose. 38,7 proc. kaimiškųjų savivaldybių respondentų teigia, kad ši paslauga galėtų būti perduota organizuoti ir teikti privačioms organizacijoms. 2 paveikslas. Vaikų ir jaunimo dienos centrų, ikimokyklinio ir popamokinio lavinimo paslaugos teikimas Lietuvos savivaldybėse pagal paslaugų teikėją Kalbant apie specialųjį lavinimą (meno, sporto, techninės kūrybos būreliai ir mokyklos), ši viešoji paslauga šiuo metu Lietuvos savivaldybėse daugiausia yra teikiama savivaldybės ir/ar jos kontroliuojamų įmonių. Miesto, vidutinėse ir kaimiškose savivaldybėse šis procentas atitinkamai pasiskirstęs: 80,0; 88,9 ir 80,7 procentų. Miestuose šią paslaugą privatūs fiziniai ir juridiniai asmenys teikia 20,0 proc., vidutinėse savivaldybėse – 11,1 proc. ir kaimo savivaldybėse – 19,4 procentų. 1 lentelė. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų socialinės ir demografinės charakteristikos Požymis Apskritis Iš viso: p Kauno apskr. Marijampolės apskr. 1 2 3 4 5 Amžiaus gr. N (proc.) N (proc.) N (proc.) 45 m.) 34 (30,1 proc.) 15 (42,9 proc.) 49 (33,1 proc.) Iš viso: 113 (100 proc.) 35 (100 proc.) 148 (100 proc.) Įgyta pirma specialybė visuomenės sveikata 59 (52,2 proc.) 7 (20,0 proc.) 66 (44,6 proc.) 0,05 nevedęs/netekėjusi 34 (30,1 proc.) 7 (20,0 proc.) 41 (27,7 proc.) išsiskyręs/-usi (gyvenu atskirai) 33 (29,2 proc.) 17,1 (proc.) 39 (26,4 proc.) našlys/-ė 1 (9,0 proc.) 1 (2,9 proc.) 2 (1,4 proc.) Iš viso: 113 (100 proc.) 35 (100 proc.) 148 (100 proc.) Darbo stažo gr. I darbo stažo gr. (> 30 m.) 16 (14,2 proc.) 8 (22,9 proc.) 24 (16,2 proc.) 0,05 kaimas 31 (27,4 proc.) 10 (28,6 proc.) 41 (27,7 proc.) Iš viso: 113 (100 proc.) 35 (100 proc.) 00 proc.) * p – reikšmingumo lygmuo lyginant apskritis tarpysavyje Analizuojant pirmos lentelės duomenis, matyti, kad dominavo pagal amžių I-os amžiaus grupės, pagal įgytas pirmą ir antrą specialybes – visuomenės sveikatos, pagal šeiminę padėtį – ištekėjusios (gyvenančios kartu su partneriu), pagal darbo stažą – IV gr. (0,05). Respondentų darbo stažo grupes palyginus su amžiaus grupėmis nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys (χ²=188,596; df=9; p 30 m.) N (proc.) II darbo stažo gr. (20 – 29 m.) N (proc.) III darbo stažo gr. (10 – 19 m.) N (proc.) IV darbo stažo gr.( 45 m.) 24 (100 proc.) 17 (89,5 proc.) 5 (20,8 proc.) 3 (3,2 proc.) Iš viso: 24 (100 proc.) 19 (100 proc.) 24 (100 proc.) 81 (100 proc.) Mokyklų vadovai apklausoje apie mokykloje dirbančio visuomenės sveikatos priežiūros specialisto veiklą galėjo arba dalyvauti, arba nedalyvauti. Šio tyrimo objektas yra bendro lavinimo mokyklose dirbantys visuomenės sveikatos priežiūros specialistai, o ne mokyklos vadovai, kurie tik atlieka kaip antraeilį vaidmenį, išsakantys kritiškesnę nuomonę. Atsižvelgiant į tai, kad visuomenės sveikatos priežiūros specialistas gali dirbti daugiau nei keliose mokyklose, elektroninis laiškas su pakvietimu dalyvauti tyrime ir anketa buvo išsiųstas visoms mokykloms, kurias šis specialistas aptarnauja. Jei sulaukta atsakymo iš kelių mokyklų vadovų, vertinančių tą patį visuomenės sveikatos priežiūros specialistą, tai atsitiktiniu būdu pasirinkta ta anketa, kuri pirmoji buvo gauta su laišku. Tačiau jeigu buvo organizuojamas susitikimas su visuomenės sveikatos priežiūros specialistu jo darbo vietoje, tai mokyklos vadovai galėjo kontaktuojant su pačiu tyrėju atsakyti arba neatsakyti į pateiktą klausimyną. Iš viso buvo tikėtasi gauti užpildytas anketas iš 148 mokyklos vadovų (113 iš Kauno apskrities, 35 iš Marijampolės apskrities). Tačiau į tyrimą įtrauktos 80 mokyklų vadovų užpildytos anketos (atsako dažnis - 54,05 proc.). Pagal amžių bendro lavinimo mokykloje jauniausiam einančiam direktoriaus arba jo pavaduotojaus pareigas buvo 31 metai, o vyriausiam – 68 metai. Atsižvelgiant į tai, tiriamieji buvo suskirstyti į šias amžiaus grupes: 31 – 43 metų amžiaus, 44 – 56 metų amžiaus ir į 57 – 68 metų amžiaus. 3 lentelė. Bendro lavinimo mokyklų vadovų socialinės ir demografinės charakteristikos Požymis Apskritis Iš viso: Kauno apskr. Marijampolės apskr. 1 2 3 4 Amžiaus gr. N (proc.) N (proc.) N (proc.) 31 – 43 metų amžiaus 4 (7,1 proc.) 3 (12,5 proc.) 7 (8,8 proc.) 44 – 56 metų amžiaus 33 (58,9 proc.) 15 (62,5 proc.) 48 (60,0 proc.) 57 – 68 metų amžiaus 19 (33,9 proc.) 6 (25,0 proc.) 25 (31,3 proc.) Iš viso: 56 (100 proc.) 24 (100 proc.) 80 (100 proc.) Lytis Moteris 47 (83,9 proc.) 21 (87,5 proc.) 68 (85,0 proc.) Vyras 9 (16,1 proc.) 3 (12,5 proc.) 12 (15,0 proc.) Iš viso: 56 (100 proc.) 24 (100 proc.) 80 (100 proc.) Užimamos pareigos Mokyklos direktorius 36 (64,3 proc.) 13 (54,2 proc.) 49 (61,3 proc.) Mokyklos direktoriaus pavaduotojas 20 (35,7 proc.) 11 (45,8 proc.) 31 (38,7 proc.) Iš viso: 56 (100 proc.) 24 (100 proc.) 80 (100 proc.) Didžiausia mokyklų vadovų, neabejingų pareikšti savo nuomonės apie visuomenės sveikatos priežiūros specialistų veiklą, buvo Marijampolės apskrityje (atsako dažnis – 68,57 proc.), o mažiausia – Kauno apskrityje (atsako dažnis – 49,56 proc.). Tačiau tarp visų atsakiusiųjų daugiausia gauta užpildytų anketų iš Kauno apskrities (70 proc.), o mažiausia – iš Marijampolės apskrities (30 proc.). Tiek Kauno, tiek Marijampolės apskrityse daugiausia dirbo 44 – 56 metų amžiaus mokyklos vadovų. Pagal lytį daugiausia buvo moteriškos giminės atstovių užimančių mokyklos vadovų pareigas, o pagal užimamas pareigas daugiausia buvo užimančių mokyklos direktoriaus pareigas. 3.2. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų kompetencijų analizė 1. Lentelėje nurodytas rangų eiliškumas interpretuojamas taip: kuo mažesnis rangas, tuo svarbesnis teiginys (gebėjimas), į ką kreipia respondentai dėmesį atlikdami konkrečią veiklos sritį. Analizuojant visuomenės sveikatos priežiūros specialistų atsakymus apie teiginių svarbumą veiklai, buvo nustatyta, kad dažniausiai svarbiais atliekant su sveikata susijusių poreikių, veiksnių nustatymo ir įvertinimo veiklos sritį, laiko šiuos teiginius arba gebėjimus kaip ne tik žinojimą iš kur gauti reikalingos informacijos, bet ir mokėjimą ja pasinaudoti, ir bendradarbiavimą su mokyklos bendruomenės nariais. Respondentai atlikdami antrą veiklos sritį, t. y. sudarydami mokyklos sveikatos priežiūros planą, programas, labai svarbiais laiko šiuos teiginius kaip sugebėjimą dirbti komandinį darbą su mokyklos bendruomenės nariais, tinkamų ir realiai įgyvendinamų tikslų bei uždavinių nustatymą, mokyklos sveikatos priežiūros plano, programų įgyvendinimo galimų kliūčių nustatymą ir įvertinimą ir kūrybiškumą, t. y. neapsiribojimą standartais, o ieškojimą naujų problemos sprendimo būdų. Įgyvendinant mokyklos sveikatos priežiūros planą, programas didžiausią dėmesį skiria šiems gebėjimams kaip vadovavimuisi etikos taisyklėmis, atsakomybei už savo veiklas, įvairių sveikatos ugdymo metodų taikymui ir informavimo pagalbinių priemonių rengimo taisyklių žinojimui bei vadovavimuisi jomis. III. Metodologija Įgyvendinant sveikatos politiką ir palaikant partnerystės ryšius, respondentai didžiausią dėmesį teikia vadovavimuisi kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, normomis, reglamentuojančiais vaikų sveikatos priežiūrą, saugą bei stiprinimą, PSO ir ES dokumentais vaikų ir paauglių sveikatos bei vystymosi klausimais; bendradarbiavimui su kitais visuomenės sveikatos priežiūros specialistais, asmens sveikatos įstaigomis, kitomis suinteresuotomis organizacijomis; kompromiso ieškojimui; žinojimui ir mokėjimui pritaikyti kalbinės ir rašytinės gimtos kalbos taisykles. Atliekant šią veiklos sritį respondentai mažiau dėmesio skiria aktyviam dalyvavimui nacionalinės, vietinės (savivaldybės arba apskrities) sveikatos politikos formavime; bendradarbiavimui su žiniasklaida. Galima teigti, kad visuomenės sveikatos priežiūros specialistai orientuojasi tik ties darbu mokyklos bendruomenės nariams, o ne visuomenei. Analizuojant asmeninių savybių svarbą respondentų veikloje, jie didžiausią dėmesį skyrė šioms asmeninėms savybėms kaip sąžiningumas, refleksyvumas, supratimas savi šalies kultūros ir papročių, savarankiškumas, empatija, tolerancija, geranoriškumas, kokybės siekimas, kūrybiškumas darbštumas, o mažiausia dėmesio skyrė šioms savybėms kaip mokėjimui paveikti kitus, lyderio savybėms, pasitikėjimui savimi ir stabilumui, labai lengvam įsisavinimui naujų dalykų. Analizuojant kokioms veiklos sritims respondentai atskirai pagal apskritis skyrė didesnį dėmesį, gautų vidutinių rangų pasiskirstymas pavaizduoti šiuose paveiksluose. Kuo mažesnis rangas, tuo veiklos sritis mažiau svarbesnė. Iš diagramų matome, kad tiek Kauno, tiek Marijampolės apskrityse dirbantys respondentai vienodai skiria dėmesį kiekvienai veiklos sričiai nepriklausomai nuo gautų vidutinių rangų reikšmių. Svarbiausia veiklos sritimi laiko traumų ir ligų profilaktikos vykdymą, o mažai svarbia – sveikatos politikos įgyvendinimą ir partnerystės ryšių palaikymą. IV. Duomenų rinkimo instrumentas (klausimynas) Taigi tobulintina veiklos sritimi turėtų būti mokyklose dirbančių visuomenės sveikatos priežiūros specialistų dalyvavimas įgyvendinant sveikatos politiką ir palaikant partnerystės ryšius. 1. Pav. Kokiai veiklos sričiai Kauno apskrities respondentai skiria didžiausią dėmesį. 2. Pav. Kokiai veiklos sričiai Marijampolės apskrities respondentai skiria didžiausią dėmesį. Analizuojant respondentų atsakymus į klausimą „Jūsų nuomone, efektyviausi metodai vykdant narkomanijos prevenciją“, taikytas rangavimo metodas. Kuo mažesnis rangas, tuo svarbesnis, efektyvesnis metodas vykdant narkomanijos prevenciją. Respondentai svarbiausiais, efektyviausiais metodais laikė videofilmų peržiūrėjimą (vidutinis rangas - 1,07), diskusijas ir debatus (vidutinis rangas – 1,13) ir vaidinimą rolėmis arba konkrečių situacijų kūrimą (vidutinis rangas – 1,28), o mažiausiai svarbiais, efektyviais – mokinių referatų rašymą (vidutinis rangas – 1,72), didaktinius žaidimus (vidutinis rangas – 1,77) ir lankymąsi narkomanų gydymo reabilitacijos įstaigose (vidutinis rangas – 1,86). Respondentai didaktinius žaidimus komentavo kaip geriausią efektyviausią priemonę pradinio mokyklinio amžiaus moksleivius informuojant kita sveikos gyvensenos ugdymo tema. Siekiant išsiaiškinti ką jaučia respondentai būdami mokyklos bendruomenės nariais, buvo užduotas klausimas „Ką jaučiate, būdamas mokyklos bendruomenės nariu arba dirbdamas šioje įstaigoje?“. Dažniausiai respondentai būdami mokyklos bendruomenės nariais jaučia pasididžiavimą, o mažiausiai – nepasitenkinimą. Lyginant atskirai pagal apskritis dažniausiai pasididžiavimą jaučia visuomenės sveikatos priežiūros specialistai, dirbantys Kauno apskrities mokyklose (31,9 proc.), o dažniausiai saugumą – Marijampolės apskrities mokyklose (25,7 proc.). Tarp respondentų, atsakiusių „Kita“, dažniausiai nurodė jaučiantys pasitenkinimą dirbant šioje mokykloje (84,4 proc.), atsakomybę (4,4 proc.), malonumą, kad gali padėti (4,4 proc.), pilnaverčiu mokyklos bendruomenės nariu (2,2 proc.), savęs tobulėjimą (2,2 proc.). Taip pat tarp atsakiusių „Kita“ 2,2 proc. respondentų nurodė, kad kaip jaučiasi būdamas mokyklos bendruomenės nariu priklauso nuo jos pačios požiūrio ir nusistovėjusių stereotipų į visuomenės sveikatos priežiūros specialistą ir jo atliekamą darbą. Tarp to ką jaučia būdami mokyklos bendruomenės nariu ir apskrities nerastas statistiškai reikšmingas ryšys (χ²=2,039; df=4; p>0,05). Tačiau tarp to ką jaučia būdami mokyklos bendruomenės nariais ir amžiaus nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys (χ²=23,216; df=12; p0,05). Dažniausiai pasididžiavimas jaučiamas tarp 41,7 proc. Tiriamųjų, turinčių daugiau kaip 30 metų darbo stažo, o mažiausiai – tarp 20,8 proc. tiriamųjų, turinčių 10 – 19 metų darbo stažo. Nepasitenkinimo nejautė tiriamieji, kurie turi daugiau kaip 20 metų darbo stažo, o jį dažniausiai nurodė jaučiantys 6,2 proc. tiriamieji, turintys iki 9 metų darbo stažo. Neteigia, kad jiems tas pats kur dirbti, visuomenės sveikatos priežiūros specialistai, kurie turi virš 30 metų darbo stažo. Tačiau jį dažniausiai nurodė jaučiantys 9,9 proc. tiriamųjų, turinčių iki 9 metų darbo stažo. 91,9 proc. respondentų nurodė, kad veiklos kokybę lemia kaip jaučiasi būdami mokyklos nariais. Analizuojant tarpusavy klausimus „Ką jaučiate, būdamas mokyklos bendruomenės nariu arba dirbdamas šioje įstaigoje?“ ir „Ar nuo to kaip jaučiatės būdama (-as) mokyklos bendruomenės nariu priklauso Jūsų veiklos kokybė?“, nustatytas statistiškai reikšmingas ryšys (χ²=25,668; df=4; p0,05). Tačiau informacijos teikimo grupes dažniausiai naudojo 95,8 proc. respondentų, turinčių virš 30 metų darbo stažo, o elgesio pokyčių grupes dažniausiai naudojo 16,7 proc. respondentų, turinčių (10 – 19 m.) darbo stažo. Buvo svarbu išsiaiškinti visuomenės sveikatos priežiūros specialistų, dirbančių mokyklose, nuomonę apie šio specialisto etato skyrimą, kuris priklauso nuo mokinių skaičiaus mokykloje. Kaip žinome vienas specialisto etatas skiriamas 1000 mokinių. Jei mokykloje yra mažiau nei 1000 mokinių, tai etatas paskirstomas per kelias mokyklas, jei yra tokia galimybė, o jei ne, tai specialistas dirba mažesniu etato krūviu. 85,8 proc. respondentų nurodė, kad reikia koreguoti, t. y. sumažinti, etato skirstymą, atsižvelgiant į mokinių skaičių, 12,8 proc. respondentų teigė, kad nereikia keisti etato skirstymo pagal amžiaus grupes, o kita likusi dalis – susilaikė. Lyginant respondentų atsakymus su apskritimi, statistiškai reikšmingo skirtumo nenustatėme (χ²=1,460; df=2; p>0,05). 85,0 proc. Kauno apskrities, 88,6 proc. Marijampolės apskrities mokyklose dirbantys visuomenės sveikatos priežiūros specialistai pasisakė už tai, kad etatas būtų skiriamas, atsižvelgiant, į mažesnį mokinių skaičių. Aktyviausi reiškiant nuomonę buvo Marijampolės apskrities mokyklose dirbantys specialistai. Galime teigti, kad dirbdami keliose mokyklose, šie specialistai nesuspėja atlikti priskirtų funkcijų, nors šiuos atsakymus lyginant su klausimu „Jei dirbate keliose mokyklose, ar suspėjate atlikti priskirtas mokyklos vadovybės užduotis, funkcijas?“, neaptikome statistiškai reikšmingo ryšio (χ²=6,301; df=4; p>0,05). Dažniausiai atsakė, kad reikia sumažinti mokinių skaičių, nuo kurio skaičiuojasi specialisto etatas, tie tiriamieji, kurie, dirbo keliose mokyklose ir ne/suspėdavo atlikti numatytų funkcijų (91,9 proc.). Analizuojant visuomenės sveikatos priežiūros specialistų atsakymus apie darbo spartą, nustatyta, kad 42,6 proc. tiriamųjų dirba keliose ir daugiau mokyklose. 15,5 proc. tiriamųjų nurodė, kad nesuspėja atlikti paskirtų užduočių ir funkcijų. Analizuojant priežastis, lėmusias kodėl šie specialistai nesuspėja atlikti jiems priskirtų funkcijų ir užduočių, dažniausiomis priežastimis nurodytos šios: laiko stoka; organizuotumo stoka ir labai didelis dokumentų pildymo krūvis, kaip mažiau svarbiomis priežastimis nurodytos šios: trūksta darbo priemonių, vienos mokyklos aptarnaujamos mieste, o kitos kaimuose, todėl tenka važinėti, labai didelė atsakomybė už savo atliekamą veiklą, už ugdytinių sveikatą ir saugumą. Sveikatos priežiūra mokykloje turi buti vykdoma pagal mokyklos sveikatos priežiūros veiklos planą, kuris yra sudedamoji mokyklos metinės veiklos programos dalis. 92,6 proc. respondentų nurodė, kad jų mokykla turi sveikatos priežiūros planą ir pagal jį dirba. Likusi dalis nurodė, kad vykdydama sveikatos priežiūrą mokykloje vadovaujasi individualiu, paties sudarytu veiklos planu. Įvertinta ar respondentams pavyko rezultatyviai įgyvendinti šį sveikatos priežiūros planą, nepriklausomai ar jis buvo sudarytas kartu su mokyklos vadovybe, ar individualiai. Nustatyta, kad rezultatyviai jį įgyvendinti pavyko tik 76,4 proc. respondentams. Likusi dalis respondentų, kuriems nepavyko rezultatyviai įgyvendinti šio sveikatos priežiūros plano, pažymėjo šias kliūtis, trukdžiusias tai pasiekti: darbas daugiau nei vienoje mokykloje, darbo laiko paskirstymas, lėšų trūkumas, ekstremalios situacijos kaip gripo epidemija. Tiriamųjų veiklos sričių kompetencijų (teiginių) rangavimas pagal svarbą Eil., Nr. Veiklos sritis Kompetencija Rango eilė Rangų suma vidurkis Standartinis nuokrypis Su sveikata susijusių veiksnių, poreikių nustatymas ir įvertinimas Informacijos, susijusios su sveikata, suradimas, gavimas ir pritaikymas pagal situaciją. 1 574 3,88 0,328 Bendrauti su mokyklos bendruomene, siekiant išklausyti jų nuomonę, susijusią su analizuojama sveikatos problema. 2 558 3,77 0,584 Atlikti apklausas. 4 383 2,54 0,947 Analizuoti ir apibendrinti mokyklos bendruomenės narių poreikius, veiksnius. 3 497 3,36 0,670 Mokyklos sveikatos priežiūros plano, programos planavimas Mokėti naudoti ir kritiškai vertinti sveikatos duomenų bazėse, moksliniuose straipsniuose, asmens sveikatos priežiūros įstaigose skelbiamą informaciją. 2 538 3,64 0,630 Dirbti komandinį darbą – aktyviai bendradarbiauti su mokyklos bendruomenės nariais. 4 515 3,48 0,565 Analizuoti praeitų metų mokyklos sveikatos priežiūros plano, programų rezultatus. 6 421 2,84 1,165 Bendradarbiauti su kitų mokyklų visuomenės sveikatos priežiūros specialistais. 3 521 3,52 0,540 Bendradarbiauti su asmens sveikatos įstaigų darbuotojais. 7 370 2,50 1,343 Taikyti ekonominio efektyvumo principą. 8 315 2,13 1,071 Nustatyti tinkamus ir realiai įgyvendinamus tikslus bei uždavinius. 1 546 3,69 0,533 Nustatyti ir įvertinti galimas sveikatos priežiūros plano, programų įgyvendinimo kliūtis. 5 500 3,38 0,588 Mokyklos sveikatos priežiūros plano, programų įgyvendinimas. Rinkti ir analizuoti įgyvendinamų sveikatos stiprinimo programų, mokyklos sveikatos priežiūros plano tarpinius rezultatus. 6 518 3,50 0,695 Naudoti informacines technologijas kaip kompiuteris ir internetas. 12 422 2,85 1,357 Vadovautis etikos taisyklėmis. 1 570 3,85 0,442 Taikyti ne tik teorinį ir koncepcinį sveikatos ugdymo, bet ir kitus su sveikata susijusių disciplinų modelius. 2 560 3,78 0,554 Mokėti su sveikata susijusių disciplinų modelius parinkti pagal temą ir tikslinę grupę. 5 526 3,55 0,740 Gerinti poveikio grupių sveikatos raštingumą. 4 533 3,60 0,592 Kontroliuoti savo elgseną, kalbą bendradarbiaujant su poveikio grupėmis. 11 430 2,91 1,269 Pasikviesti į paskaitas, seminarus, skirtus mokyklos bendruomenės narius supažindinti su sprendžiama sveikatos problema, suinteresuotas šalis kaip asmens sveikatos priežiūros įstaigų specialistus, asmenis, turinčius panašių sveikatos problemų, ir kt. 10 446 3,01 0,990 Bendradarbiauti su savivaldybių visuomenės sveikatos biurų darbuotojais. 13 418 2,82 1,359 Informavimo pagalbinių priemonių (kaip stendas, plakatas ir kt.) rengimo taisyklių žinojimas ir naudojimas. 7 518 3,50 0,515 Sveikatos stiprinimo programų integravimas į kitų ugdymo dalykų programas. 9 463 3,13 0,819 Atsakomybės jausmas už savo veiklas, mokyklos bendruomenės narių sveikatą, už saugumą ir už jiems perduodamos informacijos patikimumą. 3 548 3,70 0,685 Dalyvavimas pamokų tvarkaraščio sudarymo procese. 14 356 2,41 0,975 Įvertinti ugdymo proceso organizavimo atitiktį visuomenės sveikatos priežiūros teisės aktų reikalavimams. 8 472 3,19 0,653 Sveikatos politikos įgyvendinimas ir partnerystės ryšių palaikymas Žinoti nacionalinės sveikatos politikos prioritetus, tikslus bei uždavinius. 6 484 3,27 0,676 Vadovautis savo darbinėje veikloje sveikatos politikos pagrindiniais tikslais, uždaviniais, principais. 10 425 2,87 0,942 Aktyviai dalyvauti (reikšti savo nuomonę, kritikuoti arba palaikyti kitų idėjas) nacionalinės, vietinės (savivaldybės arba apskrities) sveikatos politikos formavime. 12 274 1,85 1,019 Atsižvelgti į vietos politiką, ekonominę padėtį, visuomenės interesus, prieš imantis kokių nors atitinkamų veiksmų. 11 393 2,66 1,211 Bendradarbiauti su žiniasklaida. 13 275 1,86 1,125 Sugebėti atlikti mokslinius tyrimus arba padėti juos atlikti. 8 442 2,99 1,003 Vadovautis kitais Lietuvos Respublikos įstatymais, normomis, reglamentuojančiais vaikų sveikatos priežiūrą, saugą bei stiprinimą, PSO ir ES dokumentais vaikų ir paauglių sveikatos bei vystymosi klausimais. 1 540 3,65 0,824 Sugebėti motyvuoti bendruomenės narius bendradarbiauti sprendžiant su jų sveikatos priežiūra susijusius klausimus, o kartu ir įsitraukti formuojant sveikatos politiką. 9 439 2,97 0,633 Siekti kompromiso sprendžiant problemas. 3 508 3,43 0,608 Bendradarbiauti su kitais visuomenės sveikatos priežiūros specialistais, asmens sveikatos įstaigomis, kitomis suinteresuotomis organizacijomis. 2 517 3,49 0,633 Mokėti rasti bendrą kalbą su mokyklos bendruomenės nariais – lengvai užmegzti kontaktą, mėgti bendrauti, mokėti išlaikyti darnius santykius, nepertraukinėti pašnekovų. 5 503 3,40 0,580 Mokėti labai gerai bent vieną užsienio kalbą. 7 450 3,04 0,764 Žinoti kalbinės ir rašytinės gimtos kalbos taisykles ir jomis vadovautis. 4 504 3,41 0,679 Traumų ir ligų profilaktikos vykdymas. Atlikti higieninį aplinkos vertinimą. 9 527 3,56 0,631 Šalinti higieninių reikalavimų pažeidimus. 5 536 3,62 0,599 Šalinti rizikos veiksnius, galinčius sukelti ligas. 7 534 3,61 0,517 Organizuoti mokinių maitinimą. 8 532 3,59 0,658 Kontroliuoti mokinių maitinimą. 10 521 3,52 0,704 Vykdyti kasmetinius mokinių sveikatos profilaktinius patikrinimus - kaupti ir susisteminti gautus duomenis, bendradarbiauti su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis. 15 445 3,01 1,259 Teikti pasiūlymus, trūkumus dėl traumų ir ligų profilaktikos vykdymo mokyklos vadovybei, savivaldybės vyriausiam gydytojui. 16 442 2,99 1,262 Atsižvelgiant į nacionalinės ir savivaldybės sveikatos politiką, asmens sveikatos įstaigų informacinius pranešimus, nustatyti prioritetus opiausioms sveikatos problemoms spręsti. 12 507 3,43 0,607 Dalyvauti mokyklos prevencinio darbo grupėse, sprendžiančiose mokinių psichologines, adaptacijos ir socialines problemas. 1 572 3,86 0343 Teikti informaciją visuomenės sveikatos centrui apskrityje arba jo filialui atitinkamoje savivaldybėje, įtariant užkrečiamąją ligą ar apsinuodijimą mokykloje. 2 571 3,86 0,495 Įgyvendinti visuomenės sveikatos centro apskrityje arba jo filialo atitinkamoje savivaldybėje specialistų nurodytas užkrečiamųjų ligų epidemiologinės priežiūros priemones. 13 490 3,31 0,902 Atlikti imunoprofilaktiką. 3 564 3,81 0,576 Suteikti pirmąją medicininę pagalbą. 14 475 3,21 1,247 Mokyklos bendruomenės nariams organizuoti informacinius pranešimus, seminarus, konkursus sveikatos išsaugojimo ir gerinimo tema. 4 541 3,66 0,568 Vadovautis etikos taisyklėmis. 6 534 3,61 0,788 Greita orientacija situacijoje – greitai įvertinti situaciją ir priimti tinkamus sprendimus. 11 520 3,51 0,644 Asmeninės savybės Savikontrolė – išlaikyti pusiausvyrą, suvaldyti neigiamas emocijas, stresą, konfliktus. 22 508 3,43 0,641 Lyderio savybės. 25 464 3,14 0,613 Išvaizdos estetiškumas – tvarkinga apranga, laikomasi asmens higienos. 15 535 3,61 0,733 Labai lengvai įsisavinami nauji dalykai. 23 496 3,35 0,533 Žinojimas kaip elgtis tam tikroje situacijoje (nepasimetimas). 18 527 3,56 0,597 Empatija – kontroliuoti savo emocinę būseną, atsižvelgti į mokyklos bendruomenės narių emocinę būseną, būti rūpestingam. 5 560 3,78 0,516 Darbo laiko planavimas. 20 514 3,47 0,644 Mokėti paveikti kitus. 26 433 2,93 0,629 Pasitikėjimas savimi ir stabilumas. 24 495 3,34 0,603 Lankstumas, sugebėti prisiderinti. 16 531 3,59 0,709 Iniciatyvumas, aktyvumas. 21 509 3,44 0,641 Orientacija į mokyklos bendruomenės narius, o ne į save. 19 526 3,55 0,563 Nuolatinis mokymasis, tobulėjimas. 13 540 3,65 0,718 Refleksyvumas – apgalvoti savo veiksmus ir veiklą, mokytis iš klaidų. 2 574 3,88 0,385 Darbštumas, pareigingumas. 10 547 3,70 0,490 Vadovautis moraliniais principais. 12 542 3,66 0,502 Savarankiškumas. 4 564 3,81 0,426 Tolerancija. * 6 559 3,78 0,434 Suprasti savo šalies kultūrą bei papročius. 3 565 3,82 0,405 Sąžiningumas. * 1 578 3,91 0,356 Kruopštumas. 11 543 3,67 0,514 Kokybės skiekimas. 8 558 3,77 0,453 Geranoriškumas. 7 558 3,77 0,536 Kūrybiškumas. 9 557 3,76 0,500 Komunikabilumas. 17 528 3,57 0,537 Partneriškas. 14 536 3,62 0,588 IŠVADOS 1. Viešųjų paslaugų teikimą Lietuvos Respublikoje reglamentuoja šie pagrindiniai teisės aktai: Lietuvos Respublikos Konstitucija; Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymas; Lietuvos Respublikos Viešojo administravimo įstatymas. 2. LR Vietos savivaldos įstatymas numato pagrindines viešųjų paslaugų teikimo nuostatas. Visų pirma, atsakomybę už viešųjų paslaugų teikimą įstatymas priskiria savivaldybei. Įstatymas numato, kad viešosios paslaugos gyventojams gali būti teikiamos už užmokestį ir nemokamai. Įstatymas numato, jog savivaldybė organizuoja paslaugų teikimą per esančius viešųjų paslaugų teikėjus (biudžetines ir viešąsias įstaigas, savivaldybės įmones, akcines bendroves ir kitus subjektus), steigdama naujus viešųjų paslaugų teikėjus (viešąsias ir kitas įstaigas bei įmones) arba sudarydama viešųjų paslaugų teikimo sutartis su fiziniais ir juridiniais asmenimis. Savivaldybė gali steigti naujus viešųjų paslaugų teikėjus tik tais atvejais, kai kiti tiekėjai viešųjų paslaugų neteikia arba negali jų teikti gyventojams ekonomiškai ir geros kokybės. Steigdama naujus viešųjų paslaugų teikėjus, savivaldybė turi siekti, kad už užmokestį teikiamos viešosios paslaugos būtų ekonomiškai racionalios ir kad nustatytas užmokestis už jas padengtų tų paslaugų teikimo bei kitas su jų teikimu susijusias teikėjo išlaidas, bet šių paslaugų teikimas nevirstų pelno siekiančia veikla. 3. Nors LR Vietos savivaldos įstatymas sako, kad viešųjų paslaugų teikimas neturi būti pelno siekianti veikla, praktika rodo, kad privatus sektorius įsitvirtina tik tose viešųjų paslaugų srityse, kuriose gali būti finansinė nauda, tai yra – pelnas. Šiuo atveju reikėtų kalbėti apie savivaldybėms ekonomiškai naudingą viešųjų paslaugų teikimą, tuo pačiu šių paslaugų teikimas turi būti pelningas ir privačiam sektoriui, kai kalbama apie verslo įmones. 4. Apibrėžiant valstybės institucijų misiją infra­struktūros sistemoje turi būti išspręstas finansavimo klausimas. Teisiniuose aktuose turi būti įvardyti šie svarbiausi viešosios infrastruktūros eksploatavimo modernizavimo ir plėtros šaltiniai: rinkliava ir mokesčiai už naudojimąsi infrastruktūra, nacionalinis biudžetas, paskolos, gautos valstybes vardu arba valstybes garantija, infrastruktūros fondai, lėšos gautos pritaikant pažangius privataus ir visuomeninio (valstybinio ir savivaldybių) kapitalo partnerystės principus. 5. Tyrimo rezultatai patvirtino hipotezę, jog so­cialinė verslo atsakomybė yra didesnė tose vals­tybėse, kur viešojo ir privataus sektorių bendra­darbiavimas yra intensyvesnis. Taigi viešojo ir pri­vataus sektorių bendradarbiavimas turi tiesioginę teigiamą įtaką socialinės atsakomybės plėtojimuisi versle. Remiantis išskirtais trimis sociali­nės atsakomybės formavimosi lygmenimis, inten­syviai bendradarbiaujant viešajam ir privačiam sektoriams Lietuvoje išsiplėstų viešojo administ­ravimo įtaka verslui. Si įtaka neapsiribotų tik ins­tituciniu lygmeniu, kai reguliuojant aplinką ver­slo organizacijos verčiamos deklaruoti socialinę atsakomybę. Suformulavus aiškius įmonių atran­kos kriterijus, socialinės atsakomybės skatinimas perkeliamas į organizacinį lygmenį, kai remian­tis socialinės atsakomybės principais įmonėse die­giamas asmeninės veiklos planavimas, užmokes­tis ir kontrolė. LITERATŪRA 2. Atkinson, A.B., Stiglitz, J. E. Lectures of public economics. McGraw-Hill, 1980. 3. Duff L. The Economics of Governments and Markets: New Directions in European Public Policy, Longman, 1997, 201-202. 4. Einhorn, E. S. Economic of public sector. New York, 1991. 5. Jan Eric Lane. Viešasis sektorius: sąvokos, modeliai ir požiūriai. Vilnius: Margi raštai, 2001. 6. Kancevičius G. Finansai ir investicijos, Vilnius: bankas Snoras, 2003, 75-109. 7. Lane J.E. Viešasis sektorius: sąvokos modeliai ir požiūriai. Vilnius, 2001. 8. Neverauskas B.,Stankevičius V., Viliūnas V.,Černiūtė I. Projektų valdymas,- Kaunas: Technologija, 2001. 9. Obrozcovas V, Savas E. S. Jančauskas E. E. “Valstybės ir savivaldybių turto valdymas ir privatizavimas: teorija ir praktika. Vilnius, 2003, 72-105. 10. Savas E.S. Privatisation and public-private partnerships. New York: Chatam House Publishers, 2000. 11. Žilinskas, G. Valstybinės valdžios politinė – teritorinė organizacija ir jos formos // Viešasis 12. administravimas– (ats. red. A.Raipa). Kaunas: Technologija, 2001. 13. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas, Valstybės žinios, 2000, Nr. 74-2262. 14. Lietuvos Respublikos Koncesijų įstatymo pakeitimo įstatymas. Valstybės žinios, 2003, Nr. 70-3163. 15. Lietuvos Respublikos Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas. Valstybės žinios 2002, Nr. 60-2412 16. Lietuvos Respublikos Vietos savivaldos įstatymo pakeitimo įstatymas, Valstybės žinios, 2000, Nr. 91-2832. 17. Lietuvos Respublikos Šilumos ūkio įstatymas, Valstybės žinios, 2003, Nr. 51-2254. 18. Lietuvos Respublikos Žemės įstatymo pakeitimo įstatymas, Valstybės žinios, 2004, Nr. 28-868.

Daugiau informacijos...

★ Klientai rekomenduoja

Šį rašto darbą rekomenduoja mūsų klientai. Ką tai reiškia?

Mūsų svetainėje pateikiama dešimtys tūkstančių skirtingų rašto darbų, kuriuos įkėlė daugybė moksleivių ir studentų su skirtingais gabumais. Būtent šis rašto darbas yra patikrintas specialistų ir rekomenduojamas kitų klientų, kurie po atsisiuntimo įvertino šį mokslo darbą teigiamai. Todėl galite būti tikri, kad šis pasirinkimas geriausias!